Anot jų, 2019 metais artimoje aplinkoje įvykdytas 21 nužudymas, pernai – 28.
Iš viso praėjusiais metais užregistruoti 7132 smurtiniai nusikaltimai šeimoje, tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 metais.
Policija: nerimą kelia alkoholio vartojimas, psichologinė būsena
Kaip BNS šią statistiką komentavo Policijos departamentas, didžiausią nerimą pareigūnams kelia nusikalstamos veikos, susijusios su alkoholiu, smurto naudojimu, tai dažnai baigiasi kūno sužalojimais, o kartais – ir nužudymais.
Policijos duomenimis, pernai registruotas 12 proc. bendras nužudymo atvejų didėjimas, palyginti su ankstesniais metais.
„Didžioji jų dalis vyksta artimoje aplinkoje, buitinių konfliktų metu, kai griebiamas po ranka pasitaikęs įrankis (peilis, kirvis ar pan.) ir taip žalojami kartu esantys žmonės“, – teigiama BNS pateiktame komentare.
Nerimą kelia psichologinė žmonių būsena, buvimas namuose, užsidarius, nebendraujant su kitais žmonėmis darė įtaką žmonių elgsenai, jie darosi neprognozuojami.
Pasak policijos, pandemija paveikė nusikalstamumo situaciją, nes mažėjo nusikaltimų, padaromų viešose vietose, tokių kaip viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai, vagystės.
„Nerimą kelia psichologinė žmonių būsena, buvimas namuose, užsidarius, nebendraujant su kitais žmonėmis darė įtaką žmonių elgsenai, jie darosi neprognozuojami“, – teigia policija.
Departamento vertinimu, ši situacija gali ir toliau auginti smurto artimoje aplinkoje skaičius.
Nuo smurto kentėjo moterys, vaikus skriaudė tėvai
38,7 proc. sumažėjo pranešimų apie seksualinę prievartą, tačiau sunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota 13 proc. daugiau.
94,4 proc. pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jų registruota 6,7 tūkst. ir jie sudarė 64,6 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų (2019 m. – 62,7 proc.).
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai pernai sudarė 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, metais anksčiau jie sudarė 16,2 procento.
Nuo smurto artimoje aplinkoje pernai nukentėjo 7332 žmonės, 62 proc. jų buvo miestų gyventojai. 80 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
10,5 proc. nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – vaikai iki 18 metų, 84,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
58 proc. visų įtariamųjų ar kaltinamųjų smurtu turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (22,1 proc.) – pagrindinį, 11,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 8,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.
Beveik pusė (44,5 proc.) asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė, 55,2 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Didžioji dalis asmenų (5,7 tūkst. arba 98 proc.) buvo įtariami (kaltinami) fiziniu smurtu.
