Keisti šios komisijos pavaldumą planuota gegužę, tačiau priešinantis jos vadovybei, sprendimas prieš dvi savaites atšauktas.

„Klausimas dėl Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje sekretoriato pavaldumo yra derinamas. Suradus optimaliausią sprendimą, jis turėtų būtį įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę“, – BNS nurodė Vyriausybės kanceliarija.

Niekam nepavaldi nacių ir sovietų nusikaltimų komisija išreiškė abejones, ar perdavus ją Vyriausybės kanceliarijai pavyks išsaugoti komisijos ir Sekretoriato nepriklausomumą. Rašte Vyriausybei jos vadovai tvirtina, kad būtent tai „buvo ir yra esminė sąlyga sėkmingam Komisijos funkcionavimui ir tarptautiniam pasitikėjimui bei pripažinimui“.

Tokią poziciją pateikė Ronaldas Račinskas, vadovaujantis tarptautinės komisijos dėl represinių režimų sekretoriatui nuo pat jo sukūrimo pradžios 1999-aisiais, taip pat pačios komisijos vadovas, opozicinių konservatorių atstovas Emanuelis Zingeris.

Be kita ko, komisijos vadovai nesutinka, kad ji netektų galimybės savarankiškai valdyti asignavimus, o taptų finansuojama iš Vyriausybės kanceliarijos, taip pat su tuo, jog sekretoriato vadovą skirtų Vyriausybės kancleris, prašė kartu su pavaldumo keitimu, o ne vėliau, patvirtinti ir naujus komisijos nuostatus.

Dokumentą pasirašė komisijos nariai, tarp jų ir pirmininkas Seimo narys Emanuelis Zingeris, jo kolega parlamente Arvydas Anušauskas, profesorius Saulius Sužiedėlis, Amerikos žydų komiteto Tarptautinio departamento vadovas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris) ir kiti žymūs istorikai bei mokslininkai.

Jie įsitikinę, kad sekretoriato panaikinimas gali neigiamai atsiliepti Lietuvos įvaizdžiui, nes taip būtų „politizuojama istorija“ ir kvestionuojamas komisijos darbas bei pasiekimai.

Dokumente teigiama, kad Vyriausybės planai kelia nerimą, o komisija ir jos sekretoriatas atlieka svarbų vaidmenį dirbdami su Holokausto ir sovietų okupacijos istorija.

„Komisijos darbas svarbus pagerbiant nacių ir sovietų režimų aukas, vystant demokratines vertybes ir kultūrinį dialogą bei vis labiau apie tai informuojant“, – teigiama dokumente.

Jame rašoma, kad komisija ir jos sekretoriatas pradėjo darbą kaip laisva institucija, į kurios darbą neturėtų kištis valstybės valdžia ar kitos politinės institucijos.

„Nuo pat komisijos darbo pradžios Lietuvos valdžia gerbė šį principą ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl komisija dirbo sėkmingai ir už tai gavo tarptautinį pripažinimą. Ši nepriklausomumo taisyklė galioja tiek komisijai, tiek sekretoriatui“, – rašoma dokumente.

Komisijos nariai teigia, kad be sekretoriato savo darbo neįsivaizduoja. Pasak jų, administracijos funkciją atliekantis sekretoriatas inicijuoja ir atlieka svarbų akademinį darbą.

A. Stončaitis komisijos funkcijas žadėjo užtikrinti

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kovo pabaigoje pradėjo tyrimą dėl komisijos sekretoriato vadovo Ronaldo Račinsko elgesio. Tyrimas pradėtas gavus Vyriausybės kanceliarijos pateiktos vidaus audito ataskaitos duomenis.

Teigiama, kad jis galbūt priiminėjo įsakymus, kuriais pats sau skirdavo priedus ir priemokas, išleisdavo save atostogų bei komandiruodavo save į užsienio valstybes.

Tąkart Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis teigė, kad komisijos sekretoriatą svarstoma pertvarkyti, kad būtų efektyvesnė jos veikla ir mažesnės sąnaudos.

„Buvo atliktas valdymo auditas ir svarstoma, kaip veiklą padaryti efektyvesnę. Svarstoma komisijos sekretoriatą pertvarkyti, bet čia dar tik pati pradžia to svarstymo. Komisijos funkcijos reikalingos, jos bus užtikrintos“, – BNS sakė A. Stončaitis. 

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas įsteigtas 1999 metais. Nuo pat įkūrimo pradžios jam vadovauja R. Račinskas.