Prognozuoti verslo procesus ir pokyčių jiems įtaką galima įvertinti naudojant kompiuterines programas, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Olegas Vasilecas, su kolegomis sukūręs pirminę programinės įrangos, kuri gali prognozuoti, kaip vystysis verslas, versiją. „Simuliuojant verslo proceso modelį ir keičiant procesą, galima pamatyti, kaip pokyčiai veikia verslo efektyvumą. Pavyzdžiui, ar pasiseks pagaminti pigesnių prekių, ar pavyks suteikti kokybišką paslaugą mažesnėmis sąnaudomis, kaip jas sumažinti“, – aiškina mokslininkas.
O. Vasileco pastebėjimu, verslui įtakos turi ir išorės veiksniai, kurie dažniausiai yra nenumatyti, pavyzdžiui, mokesčių politikos pakeitimai ar net oro sąlygos: „Tarkim, į Klaipėdos terminalą nafta vežama iš labai toli, todėl krovinį sunku atgabenti tiksliai nustatytu laiku, o įmonė turi ribotus išteklius iškrauti. Šiam procesui įtakos turi ir temperatūra, kuri nuolat keičiasi ir nuo kurios priklauso, kiek nafta yra skystesnė ar kietesnė. Taigi reikia tam pasiruošti, todėl būtų gerai turėti imitacinį modelį.“
– Kaip vyksta verslo analitikų darbas, kokią riziką jie prisiima, prognozuodami verslo veiklą ir procesus?
– Kiekvieno verslo (ar tai gamyba, ar paslaugų teikimas, kas Lietuvoje turbūt populiariausia) yra nupirkti, apdoroti ir parduoti. Verslininkams ir bet kokia veikla užsiimantiems žmonėms rūpi efektyvumas. Tai turėtų būti naudinga ir tiems, kurie naudojasi tomis paslaugomis arba gaminiais, kuriuos verslas gamina, ir tiems, kurie tas paslaugas teikia. Kadangi verslas turi būti pelningas, tiems, kurie teikia paslaugas ir gamina gaminius, būtų naudinga atlikti tam tikrus eksperimentus. Būtų gerai, jei mes mokėtume verslą prognozuoti: kaip jis vyks, jei kažkas įvyks, kas bus, jei kažką pakeisime. Tuos pokyčius galima įvertinti naudojant kompiuterines programas: simuliuojant verslo proceso modelį ir keičiant procesą, galima pamatyti, kaip pokyčiai veikia verslo efektyvumą. Pavyzdžiui, ar pasiseks pagaminti pigesnių prekių, ar pavyks suteikti kokybišką paslaugą mažesnėmis sąnaudomis, kaip sumažinti sąnaudas.
Tarkim, Klaipėdos naftos terminalo mastai yra didžiuliai, todėl ten eksperimentai, vykdomi ne kompiuterine programa, būtų labai brangūs ir pavojingi, nes galima padaryti kažką tokio, kas pakenks gamybai arba padarys ją labai neefektyvią ir nuostolingą. Taigi tie žmonės, kurie analizuoja verslo rezultatus ir siūlo, kaip patobulinti verslą, galėtų pasinaudoti įrankiu, kuris parodytų, kokią įtaką rezultatams daro pokyčiai. Jei visą bandymų procesą perkeltume į kompiuterį, jame atsirastų verslo proceso modelis, kurį būtų galima simuliuoti arba imituoti, ir pamatę, ką duoda kompiuterinė simuliacija, daryti išvadas.
– Kaip programa buvo kuriama? Kokie jos privalumai?
– Verslas turi keisti vykdymo būdą, nes veikia išorės veiksniai, kurie dažniausiai yra nenumatyti, pavyzdžiui, reikia prisitaikyti prie mokesčių politikos pakeitimų. Kai kažkas vyksta išorės rinkose (kažkas pinga, kažkas brangsta), galima verslą vykdyti kitaip. Galų gale gali veikti oro sąlygos. Tarkim, į Klaipėdos terminalą nafta vežama iš labai toli, todėl krovinį sunku atgabenti tiksliai nustatytu laiku, o įmonė turi ribotus išteklius iškrauti. Šiam procesui įtakos turi ir temperatūra, kuri nuolat keičiasi ir nuo kurios priklauso, kiek nafta yra skystesnė ar kietesnė. Taigi reikia tam pasiruošti, todėl būtų gerai turėti imitacinį modelį. Toks uždavinys yra vienas svarbesnių uždavinių, kuriuos sprendžia informacinė sistema, ir jis egzistuoja nuo tų laikų, kai atsirado kompiuteriai, tik nuolat tobulinami metodai ir būdai.
O ko siekia verslas? Verslas norėtų, kad jo vykdomi procesai būtų lankstūs, adaptyvūs ir dinamiški. Besivystant ir mokslui, ir praktikai, nuolat vyksta mokslinis darbas. Dabar dar negalima pasakyti, kad minėti uždaviniai yra išspręsti. Juos sprendžia ir nedidelės informacinių technologijų įmonės, ir kompanijos milžinės, tokios kaip IBM, „Microsoft“, „Oracle“. Uždavinys, kuris mus sudomino ir kuo mes užsiimame, yra lankstūs dinaminiai verslo procesai: kaip greitai ir nebrangiai prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir kaip keisti procesą jo vykdymo metu. Šie tyrimai vykdomi visame pasaulyje. Viena vertus, tai yra ir verslo analitikų darbas: kaip paruošti uždavinį, kaip ir kas galėtų vykti taip, kad verslui tai būtų naudinga. Kita vertus, mokslas bando sukurti tokias priemones, kurios tai leistų realizuoti. Taigi šiuo metu uždavinys kompiuterizuoti dinaminius procesus iki galo nėra išspręstas.
– Ar Lietuvoje yra įmonių, kurios jau remiasi tokiomis programomis?
– Man nėra paprasta atsakyti, nes aš esu toje pusėje, kur kuriamos priemonės, ir dirbdami mokslinį darbą mes orientuojamės į pasaulio poreikius. Antra, mes analizuojame, darome apžvalgas tų priemonių, kurios kuriamos verslo procesams modeliuoti ir simuliuoti, nes Lietuvos rinka palyginti vangi, o šie produktai, ypač jeigu jie pakankamai ištobulinti, yra brangūs. Pavyzdžiui, IBM turi savo produktą, kuris leidžia modeliuoti, simuliuoti verslą. Kadangi IBM tai daro jau dešimt ar daugiau metų, jis tikrai išplėtotas ir ištobulintas, tad jo (ko gero, net ne viso komplekto) kaina sieks šimtus tūkstančių litų. Nežinau, ar tokį produktą Lietuvoje šiandien kas turi nusipirkęs. Jei įmonės metinės pajamos yra apie 10 tūkst. eurų, jai tai per brangu ir galbūt pigiau laikyti analitikų komandą, nors analitikai irgi pakankamai brangūs.
Dar vienas dalykas – rinkoje yra nemokamų, laisvai platinamų priemonių, tokių kaip „Atviro kodo“, ir jos gali atlikti bent dalį to uždavinio, apie kurį kalbame. Visam uždaviniui, jei kalbame apie lanksčius ir dinaminius verslo procesus, yra IBM priemonė. Beje, dar vienas šio modeliavimo aspektas ir neatskiriama verslo procesų dalis yra verslo taisyklės, t. y. visas verslas vykdomas pagal taisykles, kurios vienaip ar kitaip riboja verslą. Klasikinis taisyklių pavyzdys – nuolaidų pirkėjams sistema (už ką ir kokios nuolaidos suteikiamos). Taigi dar vienas klausimas – kiek verslo procesų modelis įvertina verslo taisyklių įtaką ar poveikį.
Mūsų uždavinys buvo verslo procesų automatizacija, modeliavimas, tų modelių įgyvendinimas informacinėje sistemoje, o kitas dalykas – vadinamųjų simuliacinių modelių sukūrimas ir simuliacijos vykdymas. Dinaminiams verslo procesams svarbu tai, kad viskas grindžiama verslo taisyklėmis. Pavyzdžiui, minėtos nuolaidos: galima bandyti padidinti nuolaidas ir tikėtis pamatyti įtaką rezultatui, tarkim, ar padaugės klientų ir ar dėl to padidės apyvarta bei pelnas.
– Vadinasi, žmogui, kuris dirba su programa, tereikia įvesti duomenis, ir programa apskaičiuos?
– Tai irgi sudėtinga – nėra taip paprasta, kaip pasukti rankenėlę. Analitikai tikrai neliks be darbo, tik jų darbas taps efektyvesnis ir tikslesnis, nes, kai darbą atlieka žmogus, visada įtakos turi žmogiškasis faktorius – yra rizikos, kad atsiras klaidų, netikslumų. Tačiau ir dirbant su programa rezultatas priklauso nuo to, kokius pradinius duomenis analitikas įves. Jei kažkokių duomenų trūks arba jie bus neteisingai įvesti, rezultatas bus neteisingas, taigi kokybė vis tiek priklausys nuo analitiko.
– Kokių sričių verslui ši programa šiuo metu aktualiausia?
– Ji aktuali bet kokiams verslui, nesvarbu, ar metinė apyvarta tūkstančiai, ar dešimtys milijonų eurų. Nors, žinoma, aktualiausia tai dideliam verslui, nes tada klaidos, tobulinant procesus, tampa brangesnės. O atitinkamai tobulinimo rezultatai pelną gali padidinti keliais arba dešimtimis procentų.
