„Ši informacija neturi jokio pagrindo ir yra provokacinio pobūdžio“, – sakė O.Turčynovas, kurio žodžiai cituojami NSGT išplatintame pareiškime.

Anksčiau pirmadienį dienraščio „The New York Times“ interneto svetainėje buvo paskelbtas straipsnis, kuriame remiantis Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertu Michaelu Ellemanu (Maiklu Elemanu) teigiama, kad pastarieji Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos bandymai buvo sėkmingi dėl juodojoje rinkoje įsigytų galingų raketų variklių, tikėtina, iš Ukrainos gamyklos, kurią sieja istoriniai ryšiai su rusiška raketų programa“.

„Ukraina niekada netiekė raketų variklių ir jokių kitų raketų technologijų Šiaurės Korėjai. Manome, kad ši antiukrainietiška kampanija inicijuota Rusijos specialiųjų tarnybų, siekiant pridengti savo vaidmenį Šiaurės Korėjos branduolinėse ir raketų programose“, – pabrėžė O.Turčynovas.

Jis pažymėjo, kad Ukraina laiko Šiaurės Korėjos režimą „totalitariniu, pavojingu bei neprognozuojamu ir palaiko visas šiai valstybei įvestas sankcijas“.

„Saugumo tarnybai nurodyta parengti bei pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai sąrašą oficialių asmenų iš Europos Parlamento, taip pat politikų iš Europos Sąjungos, NVS ir Lotynų Amerikos šalių, kurie, anot Rusijos žiniasklaidos, atvyko trijų dienų vizito į Krymą“, – sakė O.Turčynovas.

Jo žodžiais, šiai informacijai pasitvirtinus, Kijevas spręs sankcijų šiems politikams taikymo klausimą.

„Be to, bus tikrinama informacija ir apie Ukrainos piliečių dalyvavimą šioje propagandinėje akcijoje Kryme, kuriems, vadovaujantis atitinkamais įstatymais, gali būti iškeltos baudžiamosios bylos“, – pridūrė O.Turčynovas.

Rusijos televizija REN-TV sekmadienį pranešė, jog į Rusijos aneksuotą Krymą trijų dienų vizito atvyko apie 20 politikų iš ES, NVS ir Lotynų Amerikos šalių. Rusijos parlamento žemųjų rūmų vieno komitetų atstovas pareiškė, jog delegacijos sudėtyje yra ir „protingai mastančių Ukrainos politikų“.

„Prieš kelias valandas prieš Turčynovo žmoną buvo įvykdytas ginkluotas užpuolimas. Piktadarys puolė Aną Turčynovą tiesiog institute, kur ji dirba. Puolė peiliu... Užpuolikas – Donecko srities gyventojas, atvažiavo specialiai iš okupuotos teritorijos, kad užpultų Turčynovo šeimą“, – parašė A.Avakovas feisbuke.

Per šį incidentą niekas nenukentėjo, nurodė Kijevo policija.

„Apie 16 val. nežinomas vyras užėjo į instituto pastatą laikydamas peilį ir puolė bendradarbę. Tą akimirką greta buvo įstaigos apsauga, kuri ir sulaikė užpuoliką. Policija atvyko už kelių minučių. Dabar su piktadariu dirba tyrėjai. Nukentėjusiųjų dėl jo veiksmų nėra“, – sakoma policijos pranešime.

„Ačiū Dievui, mano žmona ir jos kolega, buvusi šalia, nenukentėjo. Noriu padėkoti apsaugininkui, kurio veiksmais buvo išgelbėta žmogaus gyvybė, taip pat Ukrainos nacionalinės policijos bendradarbiams, operatyviai atvykusiems į nusikaltimo vietą ir sulaikiusiems užpuoliką“, – parašė feisbuke O.Turčynovas.

Dėl šio užpuolimo pradėta baudžiamoji byla dėl „kėsinimosi tyčia nužudyti“.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) trečiadienį vakare patvirtino kreipimąsi į Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą, kuriame prašoma atsiųsti taikdarių kontingentą į konflikto krečiamus šalies rytus.

„Buvo aptartas šis klausimas ir priimtas sprendimas kreiptis į JT ir ES, kad Ukrainos teritorijoje būtų pradėta taikos palaikymo ir saugumo operacija“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.

Pasak jo, dabar Ukrainos užsienio reikalų ministerija parengs tokį prašymą, o šalies parlamentas jam pritars.

O.Turčynovas nurodė, kad taikdariai turėtų būti dislokuoti abipus fronto linijos šalies rytuose, taip pat prie Rusijos ir Ukrainos sienos ruožo, kurio nekontroliuoja Kijevo vyriausybė.

Paragino Ukrainos prezidentas

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paragino pasiųsti į jo šalį Jungtinių Tautų mandatą turinčius taikdarius, kurie prižiūrėtų žlungančias paliaubas Rytų Ukrainoje.

„Mūsų požiūriu, geriausias formatas būtų Europos Sąjungos policijos misija. Esame tikri, kad tai būtų veiksmingiausias ir geriausias saugumo garantas“, – sakė P.Porošenka per susitikimą su šalies saugumo vadovais.

P.Porošenka išreiškė viltį, kad per šį posėdį bus priimtas sprendimas oficialiai pakviesti tarptautinį kontingentą.

„Po šio sprendimo ... pradėsime oficialias konsultacijas, kurios padės mums pasiekti taiką“, – sakė prezidentas.

P.Porošenka nurodė, kad buvo preliminariai iškėlęs šį klausimą per praėjusią savaitę vykusias įtemptas derybas Minske su Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiais, kuriose buvo sudaryta trapi paliaubų sutartis.

Sekmadienį vidurnaktį įsigaliojusios paliaubos iš karto pakibo ant plauko, nes prie strategiškai svarbaus Debalcevės miesto tęsėsi įnirtingi susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.

Trečiadienį apie 2,5 tūkst. Ukrainos karių atsitraukė iš Debalcevės, o tas žingsnis žymėjo skaudų vyriausybės pajėgų pralaimėjimą.

Ukrainos nacionalinė gvardija antradienį pradėjo puolimą prieš prorusiškus separatistus prie strategiškai svarbaus pietrytinio Mariupolio uostamiesčio.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos paskelbtame pareiškime rašoma, kad Tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas „yra netoli Mariupolio, kur Nacionalinės gvardijos daliniai pralaužė priešo gynybą ir perėjo į puolimą“.

Apie Mariupolio apylinkėse vykstančius susirėmimus praneša ir separatistai.

„Kalbant apie padėtį pietinėje pusėje, Ukrainos pajėgos – batalionas „Azov“ – atakuoja prie Širokinės (už 20 km nuo Mariupolio). Kovotojai savo pozicijų nepaliko, susirėmimai tęsiasi“, – žurnalistams sakė separatistų paskelbtos Donecko „liaudies respublikos“ Gynybos ministerijos atstovas Eduardas Basurinas.

Šeštadienį Kijevas nurodė, kad separatistai telkia pajėgas puolimui prieš vyriausybės pajėgų kontroliuojamus strategiškai svarbius miestus, įskaitant Mariupolį, kuris yra prie Azovo jūros tarp sukilėlių kontroliuojamos teritorijos ir pernai kovą Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

To miesto pažeidžiamumas atsiskleidė praeitą mėnesį, kai 30 civilių žuvo, dar daug žmonių buvo sužeisti per smarkų apšaudymą „Grad“ raketomis. Smurtas tame regione suintensyvėjo, kai sukilėliai atnaujino puolimą.

Separatistų laimėjimai susirėmimuose su Kijevo vyriausybės pajėgomis Ukrainos rytuose, ypač prie svarbaus geležinkelių mazgo Debalcevės į šiaurės rytus nuo Donecko, paskatino Prancūziją ir Vokietiją imtis naujos diplomatinės iniciatyvos ieškant taikaus šio konflikto sprendinio.

Trečiadienį Baltarusijoje planuojamas keturšalis susitikimas, kuriame dėl paliaubų Rytų Ukrainoje turėtų tartis Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo atnaujinti šalies rytuose su prorusiškais separatistais kovojančias pajėgas ir atnaujinti dalinę šauktinių mobilizaciją, kai vienas aukšto rango saugumo pareigūnas perspėjo, kad Rusijos pajėgos, palaikančios promaskvietiškus kovotojus, smarkiai suaktyvėjo tame regione.

„Rusijos agresija tęsiasi. Šaudymo intensyvumas reikšmingai padidėjo“, – nacionalinės gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas sakė parlamentui, pridūręs, kad dabar rytų Ukrainoje yra 8,5 tūkst. Rusijos reguliariųjų pajėgų karių.

Trečiadienį du Ukrainos kariai žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, kai ukrainiečių pozicijos buvo apšaudytos 129 karus, pažymėjo O.Turčynovas, sakydamas, kad šis šaudymas buvo intensyviausias šiais metais.

Antradienį prie vieno Ukrainos armijos patikros posto buvo apšaudytas keleivinis autobusas, o tas incidentas nusinešė 13 žmonių gyvybių. Kijevas dėl tos atakos kaltino separatistus, bet jie neigė savo atsakomybę.

Nors Vakarų šalys ir Kijevas sako turintys nepaneigiamų įrodymų, Maskva neigia, kad kokios nors jos pajėgos veikia rytų Ukrainoje, kur prorusiški separatistai kaunasi su Kijevo vyriausybės pajėgomis konflikte, nusinešusiame per 4,7 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento Petro Porošenkos įsaką atšaukti iš fronto karius, kurie buvo ilgai ten laikomi ir vietoje jų pasiųsti atsargos veteranus bei atnaujinti dalinę šauktinių mobilizaciją.

Ukraina atsisakė privalomosios karinės tarnybos 2013 metais.

„Būtina skubiai sustiprinti mūsų pajėgų ir kitų karinių struktūrų kovinę bei mobilizacinę parengtį iki tokio lygio, kuris užtikrintų tinkamą reagavimą į grėsmes nacionaliniam saugumui dėl besitęsiančios Rusijos agresijos“, – sakė O.Turčynovas.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pasirašė įstatymą dėl ypatingo statuso suteikimo atskiriems Donecko ir Luhansko sričių rajonams – įstatymą Nr. 5081 „Dėl atskirų Donecko ir Luhansko sričių rajonų savivaldos ypatingos tvarkos“.

Apie įstatymo pasirašymą antradienį pranešta parlamento interneto svetainėje. Dabar šis įstatymas perduotas tvirtinti Ukrainos prezidentui.

Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 16 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl ribotos savivaldos suteikimo separatistų kontroliuojamiems rajonams šalies rytuose.

Vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybė įstatyme dėl specialaus Donbaso statuso sako matanti atramos taškų, tačiau nėra pasiruošusi jo vertinti tokiomis nuolatinio „apšaudymo iš Ukrainiečių pusės“ sąlygomis.

„Šiame įstatyme yra virtinė punktų, kuriuos mes galime aptarti. Konkrečiai, jis suteikia Donbasui teisę į išorinę ekonominę ir politinę veiklą; jame svarstoma atstatyti tai, ką ukrainiečių kariškiai sugriovė Donbase, be to, mes jame (įstatyme) nevadinami „teroristais“, o įvardinami kaip „šalis“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė DLR vicepremjeras Andrejus Purginas.

Jis taip pat pažymėjo, kad „dabartinė realybė, atsižvelgiant į nuolatinius apšaudymus iš Ukrainos pusės, šiandien nepalieka mums vietos deryboms. Kas bus rytoj – sunku pasakyti“.

Ukrainos vyriausybės pajėgos ir prorusiški separatistai, vėl įsitraukę į susirėmimus rytiniame Donecko mieste, penktadienį kaltino vieni kitus dėl vieno užsieniečio pagalbos darbuotojo žūties.

Parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas tvirtino, jog beveik prieš keturias savaites paskelbtos netvirtos paliaubos buvo pažeistos „daugiau negu tūkstantį kartų“, o Kijevo vyriausybė kaltino separatistus dėl Šveicarijos piliečio, dirbusio Raudonajame Kryžiuje, žūties.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) biuro Donecke bombardavimą griežtai pasmerkė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), o Kijevas šį ketvirtadienio vakarą įvykusį incidentą pavadino teroro aktu.

„Šis teroro aktas negali būti pateisintas, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime. – Banditai ir teroristai išdrįso barbariškai pakelti ranką prieš tuos, kurie atvyko ... su humanitarine misija.“

Kijevo kariuomenės pranešime nurodoma, jog sukilėliai ne kartą apšaudė Donecko centrinius rajonus, siekdami „diskredituoti antiteroristinę operaciją“.

Dešimt civilių žuvo trečiadienį, kai artilerijos sviediniai ar raketos pataikė į autobusų stotelę ir vienos mokyklos kiemą pirmąją naujų mokslo metų dieną.

Sukilėliai tvirtina, kad dėl naujausios atakos atsakinga Ukrainos armija, beatodairiškai bombarduojanti taikinius iš tolimų pozicijų.

„Ukrainos armija jau antrą dieną iš eilės šaudo į Donecką iš (salvinės raketų ugnies sistemų) „Uragan“, – separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ premjero pavaduotojas Andrejus Purginas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Tokių sistemų ugnis nėra (tiksliai) nutaikoma – jos tiesiog smogia apytikslei teritorijai ir visiems joje esantiems“, – aiškino jis.

„Jie galėjo šaudyti iš daugelio vietų, tačiau manome, kad tai buvo padaryta iš Krasnohorivkos“ – miestelio, esančio už 20 kilometrų į vakarus nuo Donecko.

TRKK pranešime sakoma, kad naujausio bombardavimo auka tapo 38 metų Laurent'as DuPasquier (Loranas Diupaskjė), dirbęs pagalbos misijose įvairiose šalyse – pradedant Pakistanu, baigiant Papua Naująja Gvinėja – ir atvykęs į Ukrainą prieš šešias savaites, prisidėdamas prie 20 Raudonojo Kryžiaus darbuotojų komandos Donecke.

Rusija kaltina Ukrainą 

Rusija penktadienį pareiškė, kad akivaizdžiai Ukraina yra kalta dėl šveicaro Raudonojo Kryžiaus darbuotojo žūties per kovas Donecke.

„Kijeve nepanorėjo pripažinti akivaizdaus (fakto): apšaudytas Donecko rajonas yra teritorijoje, kontroliuojamoje pašauktinių, o šaudyta iš pozicijų, užimtų Ukrainos jėgos struktūrų“, – sakoma Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentaruose.

Maskva piktinasi „skubria reakcija“, kuria pasižymėjo Kijevo valdžia „paskubėjusi nusikratyti atsakomybės dėl šios autoritetingos tarptautinės humanitarinės organizacijos bendradarbio žūties“.

„Ryžtingai smerkiame tokio pobūdžio veiksmus, kurie yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – nurodė A.Lukaševičius, reikalaudamas objektyvaus šio nužudymo tyrimo.

Rusija taip pat išreiškė užuojautą Raudonajam Kryžiui ir žuvusiojo artimiesiems.

LRT Televizijos laidai „Savaitė“ interviu davęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas įsitikinęs – dabartinis periodas jo šaliai yra itin dramatiškas. Pasak politiko, tik jėgų koordinacija ir susitelkimas kovoje su tarptautiniu terorizmu, tarptautine agresija gali sustabdyti besivystantį karą visoje Europoje.

„Šiandien, kai rusiškais ginklais numušami jau ir civiliniai lėktuvai, kaip tai nutiko su Malaizijos avialaineriu, tai jau agresijos ir pavojaus įrodymas, pavojaus, kybančio virš civilizuotos Europos“, – įsitikinęs O. Turčynovas.

– Suomijos premjeras pareiškė, kad NATO ir ES neketina teikti karinės paramos Ukrainai, tačiau jūs vis tiek jos prašote. Ar tikitės įtikinti NATO bei ES, ar planuojate derėtis su atskiromis šalimis?

– Ukrainai dabartinis periodas – itin dramatiškas. Deja, Rusijos Federacija su mumis kariauja jau nebesislėpdama. Agresija reiškiasi nebe tik finansuojant teroristus ar siunčiant juos žudyti mūsų žmonių, bet ir Rusijos karių įsitraukimu į agresiją prieš mūsų šalį. Pastaruoju metu sistemingai iš Rusijos apšaudomos Ukrainos pozicijos.
Donceko separatistai, AFP/Scanpix nuotr.

Šiandien priešinamės labai žiauriam agresoriui, kuriam nėra jokių ribų. Tačiau tai iššūkis ne tik Ukrainai, bet ir visai civilizuotai Europai ir jos kolektyvinio saugumo sistemai. Ukrainiečiai šiandien gina ne tik savo šalį, bet ir civilizuotą Europą. Už savo laisvę, už teisę gyventi europietiškoje šalyje mokame savo žmonių, patriotų krauju. Europai mes dėkingi už moralinę ir politinę paramą, už įvestas sankcijas, tačiau pasipriešinti tokiam agresoriui mums būtina ir pagalba karine technika. Be jos gana sunku vykdyti karinius veiksmus prieš Rusijos agresiją.

Todėl pasinaudodamas savo galimybe kreipiausi į daugelio Europos šalių ir Jungtinių Valstijų – mūsų strateginių partnerių – vadovus, sakydamas, kad be moralinės paramos, Ukrainai būtina ir karinė, techninė parama. Mums tai labai svarbu.

– Ar tikitės paramą gauti iš ES ar NATO kaip blokų, ar iš atskirų jų narių?

– Savo laiku Ukraina pasirašė Budapešto sutartį, pagal kurią tiek Jungtinė Karalystė, tiek ir Jungtinės Valstijos yra mūsų saugumo ir mūsų suvereniteto garantai. Tad karinės pagalbos mes pirmiausia tikimės iš tų šalių, kurios davė savo garantijas tada, kai Ukraina atsisakė branduolinio statuso.

Tai padarėme savanoriškai, mainais į pasaulio lyderių įsipareigojimą užtikrinti mūsų šalies teritorinį vientisumą. Tad pirmiausiai paramos tikimės iš jų, tačiau laukiame jos ir iš ES, jos lyderių, nes manome, kad tai visų pirma Europos šalių saugumo problema. Jei Ukraina nesustabdys Rusijos agresijos, ji plis toliau į Vakarus.

Šiandien, kai rusiškais ginklais numušami jau ir civiliniai lėktuvai, kaip tai nutiko su Malaizijos avialaineriu, tai jau agresijos ir pavojaus įrodymas, pavojaus, kybančio virš civilizuotos Europos. Rusija kliaujasi tik jėga. Tad nemanau, kad bandymai nuraminti agresorių, derybos su juo, kompromisų paieškos gali duoti rezultatų. Tik jėgų koordinacija ir susitelkimas kovoje su tarptautiniu terorizmu, tarptautine agresija gali sustabdyti besiplečiantį karą visoje Europoje. Tai labai svarbu visoms civilizuotoms šalims.

– Telkiant jėgas, ką dar turėtų padaryti Lietuva, kad pagelbėtų Ukrainai?

– Mes labai dėkingi Lietuvai, jos žmonėms ir vadovybei už didžiulę pagalbą ir paramą, kurią jaučiame. Nuo pirmųjų Maidano dienų jautėme didžiulį lietuvių tautos palaikymą. Ji nesuvaidinta, o nuoširdi. Žinome, kad Lietuva nuoširdžiai rūpinasi dėl Ukrainos. Toji politinė pozicija, kurią Lietuvos valdžia demonstruoja tarptautinėje arenoje, ta principinė, konkreti pozicija, kurią rodo ir prezidentė, ir Vyriausybė, ir Seimas tam, kad būtų sustabdyta agresija Ukrainoje, kelia didžiulę mūsų pagarbą ir dėkingumą.

Jaučiame, kad lietuviai su mumis ir, skirtingai nuo daugelio kitų Europos valstybių, dar gerai atsimena problemas, kurias turėjo Sovietų Sąjungoje, kai ten buvome kartu. Lietuva puikiai supranta Rusijos grėsmę, keliamą civilizuotam pasauliui. Lietuvą matome kaip strateginę partnerę ir sąjungininkę ir dėl to esame labai dėkingi.

Esu įsitikinęs, kad nuosekli, konkreti Lietuvos pozicija tarptautinėje arenoje, ES padeda atvesti į protą tuos politikus, tas politines jėgas, kurios dar nepripažino, kokį pavojų kelia rusiška agresijos paradigma, kuria jie nori vadovautis naujame amžiuje.

– Sakėte, kad posovietinė imperija, kurią bando sukurti Rusija, žlugs be Ukrainos. Kodėl?

– Ukraina Sovietų Sąjungoje atliko svarbų vaidmenį tiek partijos narių požiūriu, tiek ir resursų atžvilgiu. Didelė Rusijos gynybos pramonės dalis komplektaciją šiandien gauna iš Ukrainos. Tai ir raketiniai kompleksai, ir karinis laivynas, negalintis veikti be ukrainietiškų turbinų. Tad Rusija supranta, kad jos karinės pramonės potencialas visų pirma priklauso nuo Ukrainos.

Būtent dėl to jie daro viską, kad sustabdytų mūsų judėjimą Europos link. Jie supranta, kad europietiška ir nepriklausoma Ukraina – tai ne tik Putino kuriamos karinės strategijos griūtis, bet ir pavyzdys visai Rusijai, kad piliečiai patys gali pasirinkti savo šalies vystymosi kelią, kad laisva tauta pati gali rinktis vadovus.

Šis teigiamas Ukrainos pavyzdys labai gąsdina Putiną. Jis supranta, kad būtent nuo europietiškos Ukrainos kelio pradžios, nuo Ukrainos narystės ES perspektyvos praktiškai prasidės jo imperijos pabaiga, jo agresyvių planų žlugimas.

– Sukūrėte penkerių metų planą Ukrainai pasiruošti narystei ES. Ar galėtumėte atskleisti jo detales?

– Mes suprantame, jog tam, kad į Ukrainą žiūrėtų kaip į realią pretendentę narystei ES, būtinas ne tik ukrainiečių noras, kuris jau buvo parodytas ir už kurį jie sumokėjo savo krauju. Reikalingos ir realios reformos, pokyčiai ekonominėje ir socialinėje sferose. Būtent tokį planą ir sukūrė mūsų vyriausybė. Jis remiasi konkrečiais etapais. Mūsų vertinimu, penkerių metų turėtų užtekti reformuoti ekonomikai ir socialinei sferai.

Sugebėsime reformuoti įstatymų leidybos ir vykdomąją valdžias, įgyvendinti teismų ir teisėtvarkos reformą. Visos šios užduotys realios, nes ukrainiečių noras gyventi bendruose europietiškuose namuose šiandien neturi alternatyvos. Tikime savo jėgomis, tačiau šių reformų sėkmei, kuo greitesniam ekonomikos stabilizavimui mums visų pirma reikia sustabdyti karą.

Šiandien didžiulius resursus esame priversti leisti ne naujoms darbo vietoms, geroms investicinėms sąlygoms kurti ar struktūrinėms reformoms, bet, deja, mūsų saugumui ir nepriklausomybei ginti nuo žiauraus užpuoliko.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka gali paskelbti apie parlamento paleidimą ateinantį sekmadienį, pranešė ketvirtadienį prezidento atstovas Sviatoslavas Ceholka.

Sprendimas bus priimtas, remiantis konstitucija, nurodė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Porošenka apie AR (Aukščiausiosios Rados) paleidimą: sprendimas bus priimtas tada, kai įsigalios konstituciniai pagrindai, o jų laikas sueina Nepriklausomybės dieną“, – parašė jis savo tinklaraštyje.

Tuo tarpu prezidento spaudos tarnyba nurodo, kad P.Porošenka parlamento paleidimo klausimu tarsis su Aukščiausiosios Rados vadovais ir frakcijomis.

„Savo sprendimais aš vadovausiuosi Ukrainos liaudies siekiais, o ji reikalauja perkrovimo, reikalauja liustracijos“, – pabrėžė prezidentas.

Pažymėjęs, kad, naujausiais duomenimis, liaudis daugiau kaip 80 procentų palaiko naujų rinkimų į Aukščiausiąją Radą idėją, P.Porošenka pabrėžė esąs pasirengęs palaikyti tokį liaudies pasirinkimą.

„Mes vykdome tai, ko nori liaudis“, – pasakė jis.

Ukraina Nepriklausomybės dieną švenčia rugpjūčio 24 dieną.

Liepos 24 dieną Aukščiausios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas parlamento posėdyje oficialiai paskelbė, kad nutraukia savo egzistavimą valdančioji deputatų frakcijų koalicija „Europinis pasirinkimas“.

Jeigu per 30 dienų nesuformuojama nauja koalicija, prezidentas įgyją teisę paleisti Aukščiausiąją Radą ir skelbti pirmalaikius rinkimus, kurie galėtų įvykti šių metų spalio pabaigoje.

Žuvo penki ukrainiečių kariai, pranešama apie nuožmius susirėmimus

Rytinėje Ukrainoje sukilėlių užimtuose rajonuose per pastarąją parą žuvo penki kariai ir du civiliai gyventojai, vyriausybės pajėgoms toliau siekiant atsikovoti daugiau teritorijos iš prorusiškų separatistų.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad vyriausybės kariai tęsia kovą su separatistais prie Ilovajsko ir pačiame mieste, esančiame netoli sukilėlių užimto Donecko, nors, pasak atstovo, Ilovajską kontroliuoja vyriausybės pajėgos.

Mažiausiai du žmonės žuvo ir dar kažkiek jų sužeista ketvirtadienį nuo artilerijos smūgio Donecko priemiestyje, pranešė mero atstovas.

Iš miesto, kuriame anksčiau gyveno 1 mln. žmonių ir kurį tebekontroliuoja maištininkai, pabėgo trečdalis jo gyventojų. Trečiadienį Donecko regione per susirėmimus ir nuo artilerijos ugnies žuvo daugiau nei 50 gyventojų ir karių.

Pasak A.Lysenkos, nuožmios kovos tęsėsi ir Luhanske, maždaug už 20 kilometrų nuo Rusijos sienos esančioje maištininkų tvirtovėje.