Tai buvo padaryta prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį vakare paskelbus, kad jis pakeis gynybos ministrą skatindamas naują požiūrį ministerijoje.

„Įteikiau savo atsistatydinimo pareiškimą Ruslanui Stefančukui, Ukrainos parlamento pirmininkui. Buvo garbė pastaruosius 22 mėnesius, sunkiausiu Ukrainos dabartinės istorijos periodu, tarnauti Ukrainos žmonėms ir dirbti [Ukrainos kariuomenei]“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė O. Reznikovas.

O. Reznikovas, paskirtas likus trims mėnesiams iki Maskvos invazijos, vadovavo Kyjivo deryboms dėl pajėgų aprūpinimo modernia ginkluote iš sąjungininkų.

Jis atleistas pačiame Kyjivo kontrpuolimo įkarštyje ir Ukrainai apskritai kovojant su korupcija pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

„Oleksijus Reznikovas išgyveno daugiau nei 550 dienų karo, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vakaro kreipimesi. – Manau, kad ministerijai reikia naujų požiūrių ir kitokių bendravimo formų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene.“

Į O. Reznikovo vietą jis paskyrė Krymo totorių Rustemą Umerovą, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui.

O. Reznikovas, paskirtas likus trims mėnesiams iki Maskvos invazijos, vadovavo Kyjivo deryboms dėl pajėgų aprūpinimo modernia ginkluote iš sąjungininkų.

Jis atleistas pačiame Kyjivo kontrpuolimo įkarštyje ir Ukrainai apskritai kovojant su korupcija pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

„Oleksijus Reznikovas išgyveno daugiau nei 550 dienų karo, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vakaro kreipimesi. – Manau, kad ministerijai reikia naujų požiūrių ir kitokių bendravimo formų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene.“

Į O. Reznikovo vietą jis paskyrė Krymo totorių Rustemą Umerovą, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui.

„Dabar (gynybos) ministerijai turėtų vadovauti Rustemas Umerovas, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje. – Tikiuosi, kad parlamentas parems šį kandidatą“.

O. Reznikovas, 57 metų teisininkas, turintis mažai karinės patirties, tapo vienu žinomiausių Kyjivo karo veiksmų veidų.

„Tokios „Wagner“ grupės, kokia ji buvo prieš metus, o tai buvo rimta kovinė jėga, faktiškai nebėra,“ pareiškė Oleksijus Reznikovas interviu vokiečių savaitraščiui „Welt am Sonntag“.

„Jie yra palaužti“, – pažymėjo jis.

Ministras taip pat sakė manantis, kad numanoma J. Prigožino žūtis susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Nes tai parodė pasauliui: jeigu Putinas su kuo nors sudaro susitarimą ir jį sulaužo, tai reiškia, kad juo negalima pasitikėti“, – sakė O. Reznikovas interviu ištraukose, kurias leidinys paviešino prieš viso interviu paskelbimą sekmadienį.

Nuo trečiadienio, kai tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo sudužo privatus lėktuvas, kuriuo esą skrido „Wagner“ vadovas, Vakaruose sklando kalbos, kad su J. Prigožino mirtimi gali būti susijęs Kremlius.

Po to, kai „Wagner“ birželį surengė maištą, kuris buvo laikomas didžiausiu iššūkiu Rusijos prezidento valdymui nuo pat jo atėjimo į valdžią, V. Putinas J. Prigožiną pavadino išdaviku.

Po to trumpai gyvavusio maišto skelbta, kad J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų persikėlė į Baltarusiją. Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.

Kremlius penktadienį griežtai atmetė gandus, kad užsakė nužudyti privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą J. Prigožiną, ir juos pavadino absoliučiu melu.

„Oficialu: sudaryta koalicija Ukrainos oro pajėgų F-16 mokymams! Šiandien 11 valstybių partnerių ir Ukraina pasirašė memorandumą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Kyjivas jau kuris laikas ragina Vakarų rėmėjus atsiųsti modernių naikintuvų, kurie padėtų kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Po to, kai JAV, turinčios sutikti leisti naudoti amerikietiškus naikintuvus, davė atitinkamą leidimą, pirminiam planui apmokyti pilotus vadovauja Nyderlandai ir Danija.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) sakė, kad mokymai jo šalyje prasidės rugpjūtį.

„Tikimės, kad kitų metų pradžioje galėsime pamatyti rezultatus“, – sakė jis.

O. Reznikovas pasveikino šį žingsnį ir sakė, kad tikisi, jog per pusmetį pilotai bus pasirengę skraidyti.

Jo kolegė iš Nyderlandų Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren) teigė, kad ilgesnėje perspektyvoje sąjungininkai Rumunijoje įsteigs pilotų rengimo centrą.

Vašingtonas vis dar nėra jokiai šaliai davęs leidimo Ukrainai tiekti F-16.

„Šiandien Vilniuje pasirašėme Ukrainos ir Prancūzijos gynybos ministerijų susitarimą, pagal kurį karinė pagalba Ukrainai bus padidinta 170 mln. eurų; bus supaprastintas ginkluotės įsigijimo ir tiekimo procesas; kuriama bendros atsarginių dalių gamybos ir užsienio ginkluotės bei įrangos priežiūros sistema“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Oleksijus Reznikovas, padėkojęs prancūzų gynybos ministrui Sebastienui Lecornu (Sebastjenui Lekorniu).

Nors Vakarų sąjungininkai remia Kyjivą teikdami karinius mokymus ir siųsdami ginklus, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad reikia daugiau pagalbos, norint užbaigti daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Mums svarbiausias prioritetas yra oro gynyba“, – teigė jis bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles.

„Mus itin rūpi šiuolaikiniai naujos kartos lėktuvai. Mus domina naikintuvai F-16“, – sakė O. Reznikovas.

„Mums svarbiausia sunaikinti Rusijos pranašumą oro erdvėje“, – pridūrė jis.

O. Reznikovas taip pat informavo, kad prašė 150 mm ir 105 mm artilerijos šaudmenų ir amfibijų.

M. Robles nurodė, kad šeši koviniai tankai „Leopard“, kuriuos Ispanija buvo pažadėjusi Kyjivui, Ukrainą pasieks šio mėnesio gale.

Be to, ji pridūrė, kad Ispanija Ukrainai atsiųs 20 šarvuotų transporterių.

Madridas pareiškė, kad gali papildomai atsiųsti Ukrainai keturis „Leopardus“, o M. Robles trečiadienį teigė, kad Ispanija stengsis juos išsiųsti kuo greičiau.

Tikimasi, kad pavasarį Ukraina pradės puolimą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas – tai būtų pirmas didelis šių metų karinis puolimas.

Pastarosiomis dienomis socialinėje žiniasklaidoje išplito dešimtys nutekintų JAV dokumentų ir skaidrių su informacija apie Ukrainos pasiruošimą.

Tačiau 2023 metų vasario mėnesio dokumente, kurio autentiškumo iš karto nepavyko patvirtinti, teigiama, kad 89 proc. Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sudaro sovietinės sistemos SA-10 ir SA-11, ir kad joms netrukus gali pritrūkti šaudmenų.

Remiantis tuo metu naudota amunicija, dokumente prognozuojama, kad Ukrainos SA-11 raketos baigsis kovo pabaigoje, o SA-10 – gegužės pradžioje.

Dokumente teigiama, kad iki gegužės 23 dienos Ukrainos galimybės užtikrinti vidutinio nuotolio oro gynybą fronto linijai apsaugoti „visiškai sumenks“.

Abiejų šalių ministrai paneigė nutekintuose dokumentuose esančius teiginius, kad NATO pajėgos yra dislokuotos Ukrainoje.

„Tai netiesa“, – teigė O. Reznikovas, o M. Robles šią informaciją įvardijo kaip „visiškai nepagrįstus“.

„Apžiūrėjome 15–20 kilometrų nuo sienos esančius sugriautus kaimus ir okupantų nuniokotą Charkivo dalį. Aplankėme ir karinę ligoninę, kuri gydo tiesiai iš fronto atvežtus sužeistuosius“, – įraše feisbuke antradienio vakarą paskelbė A. Anušauskas.

Jis taip pat pranešė apsilankymo metu susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu, Charkivo srities karinės administracijos pirmininku Olegu Sinegubovu, miesto meru Ihoriu Terechovu bei Charkivo karinės įgulos vadu Serhijumi Melniku. 

Krašto apsaugos ministerijos puslapyje esančioje ministro darbotvarkėje apie jo vizitą į Ukrainą nebuvo skelbiama.

„Kyryla Budanovas vadovaus Gynybos ministerijai, o tai visiškai logiška karo metu“, – sakė aukšto rango įstatymų leidėjas Davydas Arachamija, turėdamas omenyje 37 metų karinės žvalgybos vadovą.

56 metų Oleksijus Reznikovas bus paskirtas strateginės pramonės ministru, teigė įstatymų leidėjas, nenurodydamas planuojamų pertvarkymų terminų.

„Karas diktuoja personalo politiką“, – pridūrė D. Arachamija, kuris yra prezidento Volodymyro Zelenskio partijos vadovas.

„Laikas ir aplinkybės reikalauja pastiprinimo ir persigrupavimo. Tai vyksta dabar ir vyks ateityje, – pridūrė jis. – (...) Priešas ruošiasi pulti. Mes ruošiamės gintis.“

Interviu vietos naujienų svetainei O. Reznikovas sakė, kad jam nebuvo pranešta apie naują paskyrimą į Strateginės pramonės ministeriją.

Stresą, kurį patyriau šiais metais, sunku tiksliai išmatuoti. Aš nieko nesigėdiju.

„Galiu pasakyti, kad man tai nauja informacija. Apie Strateginės pramonės ministeriją su Ukrainos prezidentu nesu kalbėjęs“, – teigė jis.

Vienas iš geriausiai žinomų Ukrainos karo pastangų figūrų, O. Reznikovas 2021 metais lapkritį paskirtas gynybos ministru ir padėjo užsitikrinti Vakarų ginklų Ukrainos pajėgoms paremti.

Tačiau jo ministeriją krečia korupcijos skandalai.

O. Reznikovo pavaduotojas buvo priverstas atsistatydinti sausio pabaigoje, kai ministerija buvo apkaltinta pasirašiusi sutartis dėl maisto produktų, kurių kainos du ar tris kartus viršijo šiuo metu galiojančias pagrindinių maisto produktų kainas.

Anksčiau sekmadienį kalbėdamas su žurnalistais O. Reznikovas sakė, kad tik prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris praėjusią savaitę sustiprino pastangas kovoti su korupcija, gali nuspręsti jo likimą.

„Stresą, kurį patyriau šiais metais, sunku tiksliai išmatuoti. Aš nieko nesigėdiju, – teigė O. Reznikovas. – Mano sąžinė visiškai švari.“

Šios sistemos, žinomos pavadinimu MAMBA arba SAMP/T, yra ant transporto priemonės montuojamos vidutinio nuotolio raketų baterijos, skirtos gynybai nuo grėsmių iš oro, tokių kaip raketos ir pilotuojami arba nepilotuojami orlaiviai.

Šios raketų sistemos, kurias bendrai sukūrė NATO narės Prancūzija ir Italija, padės Ukrainai „gintis nuo rusiškų dronų, raketų ir aviacijos“, pareiškė ministerija.

Perduoti sistemų buvo nuspręsta atsižvelgus į Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo skubų prašymą savo Prancūzijos ir Italijos kolegoms padėti „ginti civilius gyventojus ir infrastruktūrą nuo Rusijos oro smūgių“, rašoma ministerijos pranešime.

Antradienį, kai O. Reznikovas lankėsi Paryžiuje, Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) paskelbė, kad Prancūzija Ukrainai perduos dar 12 savaeigių haubicų „Caesar“ ir naujos oro gynybos įrangos.

Tačiau Prancūzija dar nėra įsipareigojusi atsiųsti Ukrainai savo sunkiųjų tankų „Leclerc“.