Kyjivo duomenimis, Ukraina iki šiol identifikavo beveik 20 tūkst. vaikų, kurie buvo išvežti į Rusiją ar rusų okupuotas Ukrainos teritorijas. Iki šiol namo grįžo tik keli šimtai jų. „Kovosime už kiekvieną pavogtą savo vaiką – nesvarbu, kiek išteklių tai pareikalaus“, – pabrėžė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius kaltino Rusiją jėga grobiant vaikus ir taip sąmoningai naikinant ukrainiečių vaikų tapatybę bei sukeliant jiems gilią emocinę ir psichologinę traumą. Tai esą pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir gali būti vertinama kaip karo nusikaltimas.

Dviejų dienų konferencijoje dalyvavo ir devyni ukrainiečių vaikai, kuriems pavyko iš Rusijos sugrįžti namo. Jie dalijosi savo patirtimi. „Esu šiandien čia, kad savo istorija padėčiau kiek įmanoma greičiau sugrąžinti visus vaikus“, – kalbėjo vienas vaikų.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl vaikų deportacijos yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaikų teisių klausimais Marijos Lvovos Belovos arešto orderį. Rusija kaltinimus neigia.

Kaip pranešė naujienų agentūra LETA, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius su O. Zelenska susitiks trečiadienį, 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, Rygos pilyje. Susitikimo metu planuojama aptarti paramą Ukrainai ir jos žmonėms, žmogaus teisių padėtį karo alinamoje šalyje, taip pat Rusijos neteisėtai deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimą.

Po susitikimo planuojama trumpa ekskursija po Rygos pilį; jos metu O. Zelenskai bus pristatytas audiogidas ukrainiečių kalba.

Po susitikimo su prezidentu ministrų kabinete numatytas O. Zelenskos ir ministrės pirmininkės Evikos Silinos (Evikos Silinios) susitikimas.

Anot Valstybės kanceliarijos atstovės Santos Jirgensonės, šalys planuoja aptarti Latvijos humanitarinę ir kitokią paramą Ukrainos gyventojams ir padėtį dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų prieš Ukrainos gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus.

Ketvirtadienį E. Rinkevičius ir O. Zelenska dalyvaus konferencijoje „Rusijos karas prieš vaikus“, kurioje aptars, kaip pareikalauti, kad Rusija atsakytų už neteisėtą vaikų deportaciją iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ir kaip palengvinti Rusijos deportuotų ukrainiečių vaikų sugrąžinimą.

Renginio organizatoriai pažymi, kad, Ukrainos valstybinio informacijos biuro duomenimis, 19 tūkst. 546 vaikai buvo deportuoti arba prievarta išvežti į Rusiją ar Baltarusiją. Iki šiol į Ukrainą sugrąžinti tik 387 vaikai – mažiau nei 0,2 procento.

Konferenciją organizuoja Ukrainos ambasada Latvijoje, Ukrainos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos, Ukrainos prezidento administracija, projektas „Bring Kids back UA“, kiti rėmėjai.

Vizito Latvijoje metu O. Zelenska taip pat susitiks su paramą Ukrainai teikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais, Ukrainos diasporos atstovais ir Latvijoje prieglobstį radusiais ukrainiečių pabėgėliais. Ji taip pat lankysis Latvijos okupacijos muziejuje, kur pristatys audiogidą ukrainiečių kalba.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona O. Zelenska vokiečių kanalui ZDF prisipažino, kad dabar gyvena su vaikais, kol vyras nuolatos dirba.

„Šiuo metu negalime gyventi visi kartu. Taip, kartais galime pasimatyti, bet ne visados. Vaikai, žinoma, jo ilgisi. Laimei, visi žinome, dėl ko kovojame, už ką jis kovoja ir kodėl mes negalime būti kartu“, – kalbėjo O. Zelenska.

Ji pridūrė, kad tai ne jos vyro kaltė, o vaikai puikiai supranta, kas dabar vyksta šalyje ir kodėl jų tėvas gyvena darbe.

„Aš tiesiog noriu daugiau laiko pabūti kartu“, – prisipažino Ukrainos pirmoji ponia.

O. Zelenska sakė, kad belieka laukti pergalės ir susijungimo su šeimomis.

O. Zelenskos instagramo nuotr.

„Kodėl visi nori pergalės, kad karas baigtųsi? Tam, kad susitiktume dar kartą, kad būtume kartu šeima. Tai ypač jaučiama dabar, prieš šventes, kai pagal tradiciją prie stalo turėtų susirinkti visa šeima. Ši tradicija dabar daugeliui neįmanoma“, – kalbėjo moteris.

Primename, kad O. Zelenska pateko į „Financial Times“ įtakingiausių pasaulio moterų 25-uką.

Kaip praneša UNIAN, leidinio „The Economist“ žurnalistai O. Zelenskos paklausė apie Ukrainos ateitį po karo ir jos pačios šeimos ateities planus. „Mūsų šeima susijungs. Mes visą laiką gyvensime kartu su vyru ir vaikais. Po to atostogausime ir kur nors išvažiuosime, nežinau, nesvarbu kur, bet tik kartu. Kokiam mėnesiui“, – sakė ji.

Anot O. Zelenskos, po to jie spręs, ką daryti toliau. „Nes aš nenoriu, kad jis būtų prezidentas dar vieną kadenciją. Ar dar dvi kadencijas. Tai neįmanoma. Galbūt turėsime ieškoti kažko naujo. Ir tai bus kūrybiška idėja“, – pridūrė pirmoji ponia.

UNIAN primena, jog visos Aukščiausiojoje Radoje atstovaujamos politinės jėgos susitarė, kad rinkimai Ukrainoje bus surengti tik atšaukus karinę padėtį.

Neseniai V. Zelenskis pareiškė, kad ateinančių metų kovą prezidento rinkimų nebus. Jis pažymėjo, kad dabar visuomenė turi visas jėgas skirti šalies gynybai, o ne ginčams.

Vasarą prezidentas sakė, kad balotiruotųsi antrai kadencijai, jei rinkimai vyktų karo metu.

Kalbėdama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose ji sakė, kad daugiau kaip 19 tūkst. Ukrainos vaikų buvo prievarta perkelti arba deportuoti į Rusiją ar jos okupuotas teritorijas.

Iki šiol sugrąžinti tik 386, nurodė O. Zelenska.

„[Rusijoje] jiems buvo pasakyta, kad jie nereikalingi tėvams, kad jie nereikalingi šaliai, kad niekas jų nelaukia, – kalbėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona. – Pagrobtiems vaikams buvo pasakyta, kad jie nebėra ukrainiečių vaikai, kad jie yra rusų vaikai.“

Anksčiau tą pačią dieną kreipdamasis į Generalinę Asamblėją V. Zelenskis žengė dar toliau ir pavadino Rusijos veiksmus genocidu.

„Stengiamės, kad vaikai grįžtų namo, bet laikas bėga. Kas jiems nutiks?“ – klausė jis.

„Šie vaikai Rusijoje mokomi nekęsti Ukrainos, o jų ryšiai su šeimomis yra nutraukti, – pridūrė prezidentas. – Tai akivaizdus genocidas.“

Rusija neigia šiuos kaltinimus ir teigia, kad išgelbėjo vaikus nuo karo siaubo.

Dėl karo nusikaltimo neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį. Kitas orderis dėl panašių kaltinimų išduotas Rusijos vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.

Grūdų iniciatyvos analogija

Pasak O. Zelenskos, nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš pusantrų metų įsiveržė į kaimyninę šalį, žuvo daugiau nei 500 vaikų, šimtai kitų buvo suluošinti arba sužeisti.

Pirmoji Ukrainos ponia teigė, kad šalies valdžios institucijos taip pat tiria daugiau kaip 230 rusų karių seksualinio smurto prieš civilius gyventojus, įskaitant 13 vaikų, atvejų. Ji sakė, kad tarp nukentėjusių vaikų yra 12 mergaičių ir vienas berniukas, o jauniausiai aukai nusikaltimo metu buvo tik ketveri metai.

„Kreipiuosi į JT generalinį sekretorių ir visą organizaciją, kad padėtų mums išgelbėti Ukrainos vaikus, – prašė O. Zelenska. – Padėkite mums gauti informacijos apie į Rusiją išvežtus vaikus (...) Padėkite mums specialiais saugiais koridoriais išvežti vaikus iš okupuotų teritorijų. Mūsų vaikams reikia teisingumo.“

Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas prisiminė, kaip tarptautinė bendruomenė, siekdama išvengti pasaulinio maisto trūkumo, sėkmingai susitarė su Rusija nepaisant karo tęsti ukrainietiškų grūdų eksportą.

Jis paragino sukurti panašų teisinį mechanizmą, kuris palengvintų Ukrainos vaikų grąžinimą.

„Pasaulis buvo labai aktyvus, – sakė A. Kostinas, turėdamas omenyje dabar jau žlugusios – pasitraukus Rusijai – Juodosios jūros grūdų iniciatyvos priėmimą. – Manau, kad dabar atėjo metas Jungtinėms Tautoms susivienyti ir grąžinti namo Ukrainos vaikus.“

Jis pridūrė: „Bet koks balsas, bet koks spaudimas, bet koks bendravimas (...) padėtų.“

Kartu ji išreiškė įsitikinimą, kad taip nebus.

„Būtų gėda, nes daug kas sako, kad tai ne tik karas – tai karas už vertybes“, – pabrėžė Ukrainos pirmoji ponia.

O. Zelenska aiškino, kad ne tik Ukrainos, bet ir supančio pasaulio vizija yra paremta vertybėmis.

„Tai, kaip matome savo ateitį, yra pagrįsta vertybėmis“, – sakė ji.

„Jei dabar nustosime ginti šias vertybes, o tai gali nutikti, jei pasaulis pavargs ir pasakys, kad mūsų ši problema nedomina, tada mūsų vertybės pralaimės – pasaulyje viešpataus jėga, agresoriaus teisė ir niekas niekada nebebus saugus“, – kalbėjo O. Zelenska.

Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Europos šalys ir JAV stojo už Ukrainą ir visokeriopai jai padėjo. Tačiau užsitęsęs karas išsunkė Vakarų partnerių jėgas, o kai kurie politikai pradėjo kalbėti apie karo nuovargį. Kai kuriose šalyse pasigirdo kalbų, kad konflikto šalys turėtų sėsti prie derybų stalo.

D. Nausėdienė dalyvavo sesijoje „Karas ir psichinė sveikata“, kur buvo kalbama apie masinį karo poveikį individo ir visuomeninės psichikai, potrauminius sindromus, taip pat apie ukrainiečių pasirinkimą kovoti prieš agresijos ir žiaurumo ideologiją, taip visam pasauliui pademonstruojant savo mentaliteto stiprybę, pranešė Prezidentūra.

Šioje sesijoje dalyvavo Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, taip pat pirmosios ponios ir ponai iš Estijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Izraelio ir Šiaurės Makedonijos.

Lietuvos pirmoji ponia kalbėjo apie Vilniuje veikiantį Ukrainos centrą, kuris įkurtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, taip pat apie Lietuvos paramą nuo karo prisiglaudusiems ukrainiečiams.

„Buvo akivaizdu: kad ir kokia gera yra valstybinė pabėgėlių priėmimo programa, to nepakanka, žmonėms reikia erdvės, kurioje jie galėtų susiburti, pasikalbėti, atsiskleisti ir pasidalinti išgyvenimais su sau artimais tautiečiais savo gimtąja kalba. Tai buvo išeities taškas Ukrainos centro projektui“, – pasakojo D. Nausėdienė.

Norint dar geriau suvokti, ko reikia ukrainiečiams, 2023-iųjų pavasarį Ukrainos centras kartu su Vytauto Didžiojo universitetu pradėjo ukrainiečių, gyvenančių Lietuvoje, poreikių tyrimą. Duomenys rinkti visuose Lietuvos regionuose.

Apklausa parodė, kad šiuo metu ukrainiečiai labiausiai domisi galimybėmis mokytis kalbų. Anglų ir lietuvių kalbų mokymasis buvo įvardytas kaip vienas pagrindinių. Taip pat ukrainiečiams svarbūs kultūriniai poreikiai: renginiai, galimybė išlaikyti ryšį su savo kultūra ir kalba, identiteto išsaugojimas.

Žmonės, dalyvavę apklausoje, nurodė, kad juos domina jų vaikų švietimo galimybės Lietuvoje, jie norėtų daugiau užsiėmimų savo vaikams mokyklose, o patys reiškė didelį susidomėjimą galimybėmis tobulėti profesine prasme, įgyti naujų žinių ir įgūdžių.

Identifikuota, kad vienam iš penkių vaikų iki 18 metų reikalinga profesionali psichologų pagalba. Apklaustieji išsakė psichosocialinių paslaugų poreikį ir tai koreliuoja su tarptautinio tyrimo duomenimis, kad amžius grupėje nuo 13–15 metų asmenys yra labiausiai paveikti karo.

„Situacija yra dinamiška ir keičiasi. Karo paliktos žaizdos liks ilgam, tačiau galimybė žmonėms būti kartu, tobulėti, įgyti naujų žinių yra raktas į greitesnį sveikimą. Ukrainos centras – geras pavyzdys, kaip atliepiant ukrainiečių poreikius jiems padėti“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia pabrėžė, jog Ukrainos centras visų pirma kuria stiprų bendruomeniškumo jausmą, o tai esminis veiksnys siekiant sukurti pasitikėjimo ir paramos sistemą. Itin svarbi psichosocialinė parama, kai teikiama psichologinė pagalba ir siūlomos edukacinės veiklos, kurios yra labai svarbios padedant pabėgėliams susidoroti su perkėlimo iššūkiais, gydyti emocinį skausmą ir atkurti savo gyvenimą.

„Visa suteikta pagalba Ukrainai, ar tai būtų humanitarinė, ar finansinė, parodė begalinį Lietuvos visuomenės susitelkimą ir ryžtą. Ukrainos centras – visos susitelkusios Lietuvos pastangų atspindys. Mes vadovaujamės holistiniu požiūriu į pagalbą žmonėms, bėgantiems nuo karo negandų ir ieškantiems saugaus prieglobsčio mūsų šalyje. Tikiu ir žinau, kad kartu ir tik kartu mes pagaliau pabusime iš to baisaus besitęsiančio košmaro, kuris turi likti prisiminimu, o ne trauma, persekiojančia visą gyvenimą“, – teigė D. Nausėdienė.

Į Trečiojo pirmųjų ponių ir ponų aukščiausio lygio susitikimo dalyvius kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, svečių teisėmis susitikime dalyvavo JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, Ukrainos premjeras Denisas Smyhalis ir užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Į renginį D. Nausėdienę pakvietė Ukrainos prezidento sutuoktinė O. Zelenska.

„Tai gali būti šiek tiek savanaudiška, bet man reikia vyro, o ne istorinės asmenybės“, – sakė Ukrainos prezidento žmona.

Kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, O. Zelenska ištisus mėnesius su vaikais slapstėsi.

„Mes turime galimybę susitikti, bet ne taip dažnai, kaip norėtume. Mano sūnus pasiilgsta savo tėvo“, – BBC kalbėjo Ukrainos pirmoji ponia.

O. Zelenskos teigimu, dėl karo jos vaikai patyrė emocinių iššūkių.

„Man skaudu žiūrėti, kad mano vaikai nieko neplanuoja. Tokio amžiaus jaunimas. Mano dukrai devyniolika metų. Jie svajoja apie keliones, apie naujus pojūčius, emocijas. Ji neturi tokios galimybės“, – teigė ji.

Pirmoji ponia ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pora buvo jau vidurinėje mokykloje, vėliau jie kartu dirbo komedijos trupėje ir televizijos studijoje.

Nepaisant to, kas, jos teigimu, gali būti „savanaudiškas“ ilgesys, O. Zelenska sakė, kad prezidentas „tikrai turi energijos, valios, įkvėpimo ir užsispyrimo išgyventi šį karą“.

Be visų kitų susitikimų V. ir O. Zelenskių pora susitiko ir su  Lietuvos pirmąja ponia D. Nausėdiene. Ukrainos prezidentas  susitikimo metu apkabino Lietuvos pirmąją ponią ir tris kartus pabučiavo ją į abu skruostus. O. Zelenska reakcija į šiuos bučinius  buvo neįprasta.

Pirmiausia Ukrainos pirmoji ponia nustebusi pažvelgė į savo vyrą, o tada paglostė jam nugarą. Vėliau, kai V. Zelenskis norėjo paimti jos ranką, ji neleido. Visa tai buvo užfiksuota vaizdo įraše ir netruko išplisti socialiniuose tinkluose. 

Socialiniuose tinkluose žmonės juokauja šį epizodą vadindami „vieno bučinio istorija“ ir teigia, kad O. Zelenska savo reakcija „pritrenkė“. Pasak komentatorių, dėl tokio vyro elgesio O. Zelenska pateko į gana dviprasmišką situaciją ir galėjo jaustis įžeista.  

Be to, komentatoriai priminė, kad dabar V. Zelenskis „liks be pusryčių“. 

Internete žmonės po šiuo vaizdo įrašu dalinosi pirmosios Ukrainos poros poelgio šmaikščiomis interpretacijomis:

„Tas jausmas, kad ukrainietis, kurio bijo 152 milijonų, visada bijo savo moters“.

„Vėl be pusryčių liks“.

„Nors ir  Ukrainos prezidentas, bet svarbiausia – moteris“.

Kodėl internete  juokaujama apie V. Zelenskio pusryčius?

2022 m. pabaigoje V. Zelenskis papasakojo apie savo santykius su žmona karo metu. Duodamas interviu jis pasiguodė, kad pusryčių jam niekas negamina. Tuo metu šalia jo buvusi pirmoji ponia negalėjo nuslėpti nuostabos. Po to V. Zelenskis nusijuokė.

Pirmosios ponios reakcija tada irgi ilgai buvo aptarinėjama internete. Žmonės juokavo, kad O. Zelenska labai rimtai pasikalbėjo su savo vyru apie tokį jo pareiškimą.