O. Karač žada sprendimą skųsti ir siekti didesnės kompensacijos.
„(Teismas nusprendžia – BNS) pripažinti, kad pareiškėjos Volhos Karač teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį, buvo pažeista“, – nurodoma teismo nutartyje.
Teismas pripažino, kad O. Karač prieglobsčio prašymas nagrinėtas per ilgai – užsitęsė beveik vienerius metus, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą.
Pagal įstatymą prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
„Maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties“, – rašoma nutartyje.
Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties.
O. Karač skunde prašė teismo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau dėl to teismas bylą nutraukė, įvertinęs, jog prieglobsčio prašymas tuo metu jau buvo išnagrinėtas.
„Įvertinus tai, kad iš esmės išnyko ginčo dalykas, t. y. pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra išnagrinėtas, tačiau pareiškėja neatsisakė skundo, teismas konstatuoja, kad administracinė byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai“, – nurodoma teismo nutartyje.
O. Karač siekė iš Migracijos departamento priteisti 5 tūkst. eurų siekiančios neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau iš Migracijos departamento nusprendė priteisti 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.
O. Karač trečiadienį teigė šį sprendimą ketinanti skųsti. Anot jos, kompensacija nėra pakankama.
„Be to, šiuo metu renkame faktus ir ketiname Europos Komisijai pateikti išsamią stebėsenos ataskaitą dėl masinio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo terminų pažeidinėjimo Lietuvoje, kai bylų nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei metus (ilgiausia žinoma prieglobsčio prašymo nagrinėjimo trukmė siekė 18 mėnesių – tai absoliutus rekordas ir aiškus Lietuvos migracijos teisės pažeidimų įrodymas)“, – rašoma pranešime.
Migracijos departamento atstovas spaudai Rokas Pukinskas BNS ketvirtadienį sakė, kad teismo sprendimo neskųs, įvertinus, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti didesnės negu priteista kompensacija O. Karač.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad šį konkretų atvejį žada aptarti su Migracijos departamento vadove.
„Man pirmiausia reikėtų išsiaiškinti visą situaciją. Aš aptarsiu su Migracijos departamento vadove šį konkretų atvejį ir tada mes atitinkamai priimsime sprendimus“, – kalbėjo ministrė.
Prieš kelias savaites Migracijos departamento priimtas sprendimas nesuteikti O. Karač prieglobsčio motyvuotas Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.
Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.
„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.
Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.
