Už "Skrajojančio olando" pastatymą ant Kuršių marių kranto Klaipėdos elinge jo idėjos autorius ir režisieriaus Dalius Abaris pelnė Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimą. Internete ir per televiziją parodytas spektaklis, ne vienos užsienio kritiko vertinimu, yra geriausias šios operos pastatymas per visą jos gyvavimo istoriją.

Ne ką mažesnį indėlį statant operos spektaklį įdėjęs režisierius Gediminas Šeduikis įsitikinęs, kad galinga festivalio pradžia bei didelės rengėjų ambicijos netrukus lems jam tarptautinį pripažinimą.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorė Laima Vilimienė tikino, kad bilietų į šį spektaklį dar yra, bet jų skaičius sparčiai tirpsta.

Norintiesiems pamatyti išskirtinį reginį galimybių paso nereikės, žiūrovų kėdės bus pastatytos tinkamu atstumu, ketinama laikytis ir kitų saugos reikalavimų.

Spektaklis bus rodomas liepos 29, 31 ir rugpjūčio 1 bei 4 dienomis.

Visi liepos 29-rugpjūčio 14 dieną vyksiančio festivalio renginiai vyks elinge, kur uostas ir gamta sudaro scenografijos dalį.

Rugpjūčio 6 dieną numatytas simfoninės muzikos koncertas "Elingo ritmu – žėrinti marių muzika". Jo metu skambės Sergejau Prokofjevo, Camille Saint-Saenso bei Maxo Brucho kūriniai. Teatro orkestras gros kartu su garsiuoju smuikininku Maksimu Fedotovu iš Maskvos, diriguos Robertas Šervenikas.

Jauna teatro šokėjų grupė rugpjūčio 13 ir 14 dienomis parodys premjerinius vienaveiksmius šokio spektaklius Giovannio Battista'os Pergolesi'o "Stabbat Mater" ir Igorio Stravinskio "Amžinas pavasaris".

Juos pastatė vienas ryškiausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Europoje – rumunų kilmės choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas.

Festivalio pristatymo metu Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas tikino, kad tokio spalvingo internacionaline sudėtimi ir pajėgaus profesionalumu orkestro ir choro neturi joks kitas Lietuvos teatras. Tai leidžia statyti bei neįprastose erdvėse rodyti sudėtingus kūrinius.

Į savo teritoriją menininkus įsileidęs bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" generalinis direktorius Alvydas Butkus neslėpė – pernai, kai pirmą kartą elinge buvo rodomas "Skrajojantis olandas", pats nubraukė jaudulio ir pasididžiavimo ašarą.

"Mums garbė, kad šiemet teatras šioje vietoje rengia visą festivalį. Dėl to turėsime tam tikrų rūpesčių, bet jie tikrai nėra dideli. Renginio vieta yra ne tik elingas, bet ir slipas, kuriuo laivai pakeliami iš vandens remontui arba nuleidžiami plaukti. Džiaugiamės, kad galime būti dalimi išskirtinio reginio", – teigė A.Butkus.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Pastatymų tarnybos vedėjas Aivaras Tarvydas gerbėjams pasakoja kaip šiemet pasirodymui scenoje ruošiasi praėjusiais metais neišpasakytos šlovės sulaukęs laivas „Nordwind“. Jam buvo patikėta misija ne tik atplukdyti užburtąjį kapitoną, bet ir ne įsivaizduojamai, o gyvai praplaukti tarp žiūrovų. Ir net spektaklio įrašui apskriejus platųjį interneto pasaulį neatsirado drasuolių sakančių, jog teko tai matyti. Priešingai, į Klaipėdą skriejo susižavėjimo šūksniai, o laivo debiutas scenoje buvo aprašytas ir pripažintas jo tėvynėje – Lenkijoje.

Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ elinge bus rodoma liepos 29 ir 31 d. bei rugpjūčio 1 ir 4 d. Visų labai laukiame!

– Ar sudėtinga buvo rasti laivą ir įkalbėti jo savininką leisti šiai vandens transporto priemonei tapti scenos žvaigžde?

– Laivas, kuris naudojamas kaip pagrindinė judanti dekoracija operoje „Skrajojantis olandas“, tarsi pats mūsų laukė Elinge, tuo metu, kai prasidėjo laivo paieška praeitų metų premjeriniam pastatymui. Jis tiesiog stovėjo Elinge ir prie jo jau darbavosi laivo restauratoriai. Tačiau mes to juk nežinojome, tad norėdami savo žiūrovus pamaloninti įspūdingu reginiu turėjome būti tikri, kad tai tas vienintelis ir nepakartojamas laivas, kuris geriausiai perteiks reikiamą emociją. Todėl laivo paieškos tęsėsi visais įmanomais kanalais: tarp jų ir laivų kapinėse, ten kur savo „karjerą“ baigę laivai laukia giljotinos, t.y. supjaustymo. Kad ir kiek žvalgėmės vis labiau suvokėme, kad restauruojamas laivas Elinge ir yra ta būsimoji scenos žvaigždė, kurios mums reikia.

Laivo restauravimas ilgas ir labai brangus procesas. Tai suvokdamas buvau pasiruošęs ilgam laivo savininko įtikinėjimui. Laimei, laivo savininko Marijaus Eidukevičiaus įtikinėti neprireikė, nes jis supratingas, išskirtinumą ir kokybę vertinantis žmogus. Susitikome, viską aptarėme, nupasakojau kokį meno stebuklą kuriame ir kad kaip vieną iš ryškiausių akcentų matome būtent jo restauruojamą laivą. Jo pirminė reakcija iškart pašnibždėjo, kad laivas dalyvaus spektaklyje! Per sekančius susitikimus sutarėme sąlygas ir, žinoma, supažindinau kaip kardinaliai pasikeis laivas - iš šiuolaikiško, restauruojamo virs į vandenyno vaiduoklį. Kai laivo savininkas pamatė galutinį vaizdą, galima tik spėti ką jis pamanė... Nei jis, nei mes, kūrėjai, nesitikėjome tokio emociškai paveikaus efekto.

Šiais metais sužinojęs, kad išskirtinę operą „Skrajojantis olandas“ rodysime pirmajame Klaipėdos festivalyje, nieko nelaukęs skubėjau susitikti su laivo savininku ir sužinoti, kaip po praeitų metų premjeros gyvuoja mūsų vaiduokliškas laivas. Laimei, laivas vis dar stovėjo Elinge, buvo remontuojamas ir jau virstantis šiuolaikiniu prabangiu laivu. Diskusijos ar laivas gali ir šiais metais suvaidinti savo pagrindinį vaidmenį operoje net nebuvo... Pokalbį pradėjome nuo sąlygų aptarimo, nes reikėjo skubiai stabdyti laivo remonto darbus. Susitarti pavyko, todėl šiais metais spektaklyje „vaidins“ laivas su scenine patirtimi!

– Atrodytų, kad paversti laivą jūrų pabaisa lengviau nei jį papuošti? Ar tai didžiausias iki šiol buvęs iššūkis KVMT Pastatymų tarnybai?

– Gali pasirodyti, kad daiktą pasendinti paprasčiau nei atnaujinti, tačiau realybėje viskas – atvirkščiai. Sendinimui naudojama labai daug priemonių, kurių tarpusavio reakcijas ne visada pavyksta nuspėti, todėl procesas užtrunka ilgai ir vyksta be garantijos, kad gausis reikiamas efektas. Labai džiaugiuosi, kad šiame sudėtingame sendinimo procese mums padeda „Cineeffects studio“ kolektyvas. Tai profesionalai, kurie gamina kino, TV, teatro, renginių dekoracijas ir specialiuosius efektus žinomiems projektams Lietuvoje ir užsienyje. Jie tikri savo srities specialistai, kurių išmonė bei užsidegimas žavi ir patį sendinimo procesą paverčia scenos vertu procesu. Laivo sendinimo arba grimo procesas užtruks apie savaitę. Prie jo nuolat dirba mažiausiai du žmonės.

Turiu pripažinti, kad iki „Skrajojančio olando“ KVMT Pastatymų tarnyba tikrai neturėjo malonumo gadinti tokio masto funkcionuojančio daikto (juokiasi). Įprastai spektakliams kuriamos butaforinės dekoracijos, o šiuo atveju tai tikras laivas, kuris gyvai, o ne vaizduojamai iš marių vandens plaukia į žiūrovus.

– Premjeros tuo ir žavios, kad net kūrėjai dar nežino laukiančių iššūkių, tačiau jie pasitaiko?

– Operos „Skrajojantis olandas“ techninis įgyvendinimas buvo ypatingas jau nuo pat planavimo pradžios. Tai sudėtingas pastatymas su daugybe rizikos veiksnių, todėl reikalavo išsamių skaičiavimų ir kiekvieno darbuotojo dėmesingumo. Tai kaip statyti dangoraižį: jei pamatai netinkami, tai viskas eis tik blogyn, be galimybės pataisyti. „Skrajojančio olando“ scenos plotis siekia kone 50 metrų, o kai kur veiksmas vyksta beveik 17 metrų aukštyje. Apie dydžius, aukščius ir svorius galiu Jums pasakoti ilgai, bet tai nė iš tolo neatspindės gyvo operos veiksmo, todėl netuščiažodžiaudamas rekomenduoju visiems apsilankyti šių metų spektakliuose ir išvysti tai patiems.

„Skrajojančiame olande“ gėrėsitės orkestru, choru, solistais ir net mimanso artistais, kurie scenoje siaučiančios audros metu kabos ant virvių, o ant jų pilsis daugybė vandens. Kad „skrajojantys artistai“ „neprisiskraidytų“ mus konsultuoja ir kiekviename žingsnyje padeda bei taip pat kartu su jais „skrenda“ profesionalūs aukštalipiai. Dėkojame jiems už tai, kad mus saugo ir prižiūri net ore.

– Gal antri metai bus lengvesni?

– Esu susikoncentravęs į „Skrajojančio olando“ sklandų ir dar kokybiškesnį pastatymą. Norisi viską padaryti dar geriau nei buvo praeitais metais. Viską kas kelia nerimą, baimę stengiuosi nedelsiant išanalizuoti ir padaryti taip, kad liktų tik saugumo ir užtikrintumo emocijos. Pagrindinės spektaklio laukimo mintys? Tai bus toks reginys, kad labai norėčiau, jog jį pamatytų kuo daugiau žmonių ir nebūtinai mėgstantys operą ar teatrą. Tai reginys, kurį pamačius vakaras taps neabejotinai ypatingas.

„Skrajojančiame olande“ daug specialiųjų efektų, elektros pagalba veikiančios technikos. Pridėkime, kad oro mes nuspėti negalime. Tad net antri metai, tarsi premjera: juk kam pavesti spektaklio metu tikrai yra, tačiau stengiuosi maksimaliai viską apgalvoti ir turėti variantą „b“, kartais net „c“, kad eliminuoti nesklandumus. Antri operos gyvavimo metai sudėtingesni, nes pirmais metais visi buvome apimti euforijos ir statymo proceso, net nežinodami kas gausis. Šiais metais, įvertinus praėjusių metų sėkmę, mūsų lūkesčiai dar didesni, norisi viską padaryti dar geriau.

Čia kaip laivo sendinimo procese: praeitais metais specialistai sendino eksperimentuodami ir jiems tai puikiai pavyko, šiais metais privalome tą tobulą rezultatą atkartoti, bet tai nėra taip paprasta, nes eksperimentuojant nuolat kažkas atrandama, kažkas ir prarandama (juokiasi).

Zentos partija – mylimiausia

M. Uhl pirmą kartą atvyksta į Lietuvą, tad su jauduliu laukia pažinties su mūsų šalies publika. „Labai laukiu šio susitikimo. Noriu pamatyti Lietuvą, nes daug apie ją girdėjau iš savo draugės lietuvaitės Mildos Stisienės (Vilnius), kuri rodė nuostabias nuotraukas iš Klaipėdos, Palangos ir Kuršių nerijos. Noriu pasimatyti ir su savo mylimais kolegomis Kristianu Benediktu (Eriku) ir Almu Švilpa (Olandu)“, – džiaugsmingai pasakoja M. Uhl.

Kas svarbiausia operos solistui atvykstančiam dainuoti operą pirmą kartą? „Pastatymo atsmosfera, kurioje teks dirbti. Svarbu, kad pavyktų pristatyti publiką įtraukiantį pasirodymą, bet dėl to aš jaudinuosi mažiausiai. Žinau, kad taip ir bus. Visa komanda to sieks“, – sako solistė.

Anot Manuelos, Zenta – jos mylimiausia partija. „Zentos partijos aš mokiausi laive, plaukiodama Baltijos jūroje. Ją teko atlikti daugybėje operos teatrų: Berlyne, Honkonge, Kopenhagoje, Diuseldorfe, Karlsrūhėje. Niekada nenustosiu jos mylėti, nes vis randu joje naujų spalvų“, – tikina solistė.

M. Uhl sako, kad KVMT „Skrajojantis olandas“ jai taps išskirtinis, nes pirmą kartą teks dainuoti Zentos partiją lauke, ant marių kranto. „Aš mačiau jūsų „Skrajojančio olando“ vaizdo medžiagą. Mano vyriausiasis sūnus man ją parodė su tokiu entuziazmu. Net nesvajojau, kad galėčiau tapti tokio įspūdingo pastatymo dalyve“, – sako solistė.

Laukiama daugelyje operos teatrų

M. Uhl gimė pietų Vokietijoje, studijavo Zalcburge, Ciuriche ir Freiburge. Jos karjera prasidėjo Kylio ir Karlsrūhės operos teatruose.

2011 m. dainininkė sulaukė tarptautinio pripažinimo, o dabar yra viena iš labiausiai operos teatrų graibstomų ir publikos laukiamų Richardo Strausso bei Richardo Wagnerio kūrinių atlikėjų.

M. Uhl atlieka pagrindines partijas Wagnerio, Strausso, Beethoveno, Weberio, Schrekerio, Korngoldo kūriniuose, tarp jų Kaiseriną, Salomę, Marschalliną, Chrysothemisą, Danae, Daphne (Richardas Straussas) ir Zentą, Elisabeth, Elsa, Sieglinde, Venerą, Isabella, Irene (Richardas Wagneris). Solistė ne kartą dainavo tokiose garsiose scenose kaip Teatro Colón Buenos Aires, Naujajame Tokijo nacionaliniame teatre, San Carlo Napoli teatre, Drezdeno „Semperoper“, Berlyno „Deutsche Oper“, Madrido „Teatro Real“, Kopenhagos „Königliche“ operoje, Honkongo ir Pekino operose, Budapešte, „Theater an der Wien“, „Nederlandse Opera Amsterdam“, „Teatro del Opera Rom“, Miuncheno nacionaliniame teatre, Hamburgo „Staatsoper“, „Opéra de Nice“, „Teatro Maestranza Seviglia“, „Opéra de Montpellier“, „Taipeh“ operos teatre, „Teatro Massimo Palermo“, Frankfurto operoje ir kitur.

Solistės repertuaras – vėlyvojo romantizmo ir šiuolaikinių kūrinių vaidmenys, kurie reikalauja balso galios, ypatingo muzikinio lankstumo ir jaunatviškos aktorinės išvaizdos.

Tiek operos srityje, tiek koncertų scenose M. Uhl dirbo ir dirba su žinomais dirigentais, tarp jų: Christianu Thielemannu, Riccardo Chailly, Donaldu Runniclesu, Antonio Pappano, Gustavo Dudameliu, Kentu Nagano, Semyonu Bychkovu, Lorinu Maazeliu, Myungu -Whun Chung, Raphael Frühbeck de Burgos, Mareku Janowskiu, Sebastianu Weigle, Pinchasu Steinbergu, Stefanu Soltesz, Bertrandu de Billy, Jonathanu Nott, Adam Fischer, Aleksandr Liebreich, Juraj Valčuha, Michael Boder, Dimitri Jurowski, Peter Schneider, Simon Rattle, Jesús Lopéz Cobos ir kitais.

Išleista daugybė M. Uhl kūrybos kompaktinių diskų ir DVD.

Sugrįš „Skrajojantis olandas“

Klaipėdos kraštovaizdis įkvėpė ne tik garsųjį kompozitorių R. Wagnerį parašyti operą „Skrajojantis olandas“, bet ir Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą – pristatyti šią operą ant marių kranto, scenografiją patikint Klaipėdos senajam elingui, o į spektaklio statistų būrį įtraukiant net tikrą laivą „Nordwind“.

Spektaklį Klaipėdoje 2020-aisiais sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Klaipėdos senajame elinge ir vėl uždainuos Olandas – Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa (liepos 29, 31 ir rugpjūčio 1 d.), geriausias 2012 ir 2014 m. Latvijos operos solistas Rihardas Mačanovskis (rugpjūčio 4 d.), šiemet Auksinį scenos kryžių už šią partiją pelnęs Dalandas – Tadas Girininkas, Zenta – viena geriausių R. Wagnerio muzikos atlikėjų tituluojama Manuela Uhl iš Vokietijos (liepos 29 ir 31 d.), žinoma solistė Sandra Janušaitė (rugpjūčio 1 ir 4 d.), Erikas – garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis Kristianas Benediktas (liepos 29, 31 ir rugpjūčio 1 d.), latvių tenoras Andris Ludvigas (rugpjūčio 4 d.), Vairininkas – Rafailas Karpis, Mari – Dalia Kužmarskytė. Kartu pasirodys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, simfoninis orkestras, baleto ir mimanso artistai. Liepos 29 ir 31 d. prie dirigento pulto stos M. Pitrėnas, o rugpjūčio 1 ir 4 d. – teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Klaipėdos pajūriu 2020-ųjų rugpjūčio 1-ąją „praplaukęs“ užkeiktojo šmėklų laivo kapitonas – Skrajojantis olandas užbūrė ne tik Klaipėdos ar Lietuvos operos gerbėjų širdis. Spektaklis transliuotas LRT, tad su juo susipažino vasarą jo nematę lietuviai ir tautiečiai, gyvenantys užsienyje. „Skrajojantis olandas“ rado gerbėjų pasaulinio garso operos platformoje „OperaVision“, o publika iš Amerikos, Afrikos ir kitų žemynų ne tik liaupsino kūrėjų sumanymą, bet ir susidomėjo, kur toji Klaipėda, nes ir Lietuvos, ir jos uostamiesčio vardą išgirdo pirmą kartą. Šiemet, kad pamatytų antrąjį „Skrajojančio olando“ dublį, į Klaipėdą atvyks operos gerbėjai iš Lietuvos ir užsienio, nes R. Wagnerio muzika tokia pagavi ir išskirtinė, kad įvairiose šalyse veikia jos gerbėjų klubai, o „wagneristai“ keliauja po pasaulį, grožėdamiesi išskirtiniais šio kompozitoriaus pastatymais.

2020-ieji buvo operos „Skrajojantis olandas“ pripažinimo ir sėkmės metai: klaipėdiečių pastatymas pelnė Klaipėdos „Padėkos kaukę“ kaip geriausias spektaklis, o jo režisierius D. Abaris, kaip geriausias metų režisierius, ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas, kaip geriausias solistas, buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais – įvertinti visos Lietuvos mastu.

Du baleto spektakliai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu uostamiestyje pirmąkart kuria vienas ryškiausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Europoje – choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis. Į Klaipėdos senąjį elingą bus perkelti jo su tarptautine Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda sukurti du vienaveiksmiai baleto spektakliai: „Stabat Mater“ pagal G. B. Pergolesi muziką ir I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“ (rugpjūčio 13 ir 14 d.). Statant šiuos baletus, šiuosyk menininkams talkino jauna ir veržli Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė. Vėliau abu spektakliai taps šio teatro repertuaro dalimi ir naująjį sezoną dar kartą bus perkelti po šio teatro stogu.

Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo sujungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo.

„Abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims. „Stabat Mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos“, – mintimis dalijosi choreografas.

Vyks ant marių kranto

Rugpjūčio 6-ąją Klaipėdos senajame elinge festivalio publiką suburs simfoninės muzikos koncertas, kuriame su Roberto Šerveniko diriguojamu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru gros „rusiškuoju Paganiniu“ tituluojamas smuiko virtuozas Maksimas Fedotovas. Jis grieš solo atliekant konservatyviojo romantiko M. Brucho koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, op. 26. Koncerte taip pat skambės C. Saint-Saënso „Introdukcija ir rondo capriccioso“ a-moll, op. 28 ir ištraukos iš S. Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjerą Muzikinis teatras pristatys rugsėjį.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuo 1998 m. rengiamas tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ tapo vienu svarbiausių traukos taškų klasikinės muzikos gerbėjams Lietuvos pajūryje pačiame atostogų sezono įkarštyje. Gimęs iš dirigento Stasio Domarko iniciatyvos ir daugiau kaip du dešimtmečius organizuojamas festivalis nuosekliai vykdė savo misiją – puoselėjo profesionalųjį scenos meną Vakarų Lietuvoje, kasmet pristatydamas operos, operetės ir šokio spektaklius, simfoninės ir vokalinės muzikos programas.

Tačiau šiuo metu atsinaujinančiam teatrui tapo ypač aktualu atliepti ne tik augančias kolektyvo menines ambicijas, bet ir tokias nūdienos kultūros reikmes, kaip auditorijos plėtra, aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas, įvaizdžio gerinimas ir žinomumo didinimas. Tad 2021-aisiais festivalis taip pat keičia savo įvaizdį ir mastelį: nuo šiol jis vadinsis Klaipėdos festivaliu, o jo pagrindiniu siekiu taps įsitvirtinimas tarp didžiausių klasikinės muzikos festivalių ne vien Vakarų Lietuvos, bet ir visame Baltijos regione. Lygiuodamiesi į orkestrų pasirodymais ir operų pastatymais atvirame ore garsėjančius Europos muzikos festivalius, tokius kaip Bregenco festivalis Austrijoje, Operos festivalis Veronos arenoje ar kaimyninėje Latvijoje neseniai pradėtas rengti Rygos Jūrmalos muzikos festivalis, Klaipėdos festivalio rengėjai ketina savo sumanymus įgyvendina unikalioje vietoje – senajame elinge, tapsiančiame naujojo festivalio simboliu ir programos epicentru.

„Siūlau šiam pastatymui suteikti geriausios praėjusių metų operos apdovanojimą“, – tokius ir panašius susižavėjimo komentarus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro youtube paskyroje po Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ įrašu paliko pasaulio operos gerbėjai.

Milijoninei publikai spektaklį pristatė tarptautinė operos platforma „OperaVision“.

Kur ta Klaipėda?

Į plačius didžiuosius tarptautinius vandenis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras išplaukė kaip vienos įtakingiausių tarptautinių asociacijų „Opera Europa“ narys. Balandžio 2-osios vakarą milijoninė Europos ir pasaulio auditorija gėrėjosi vaizdais iš Klaipėdos senojo elingo, kuriame praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įvyko bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos buvo nufilmuota R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjera.  

„Didžiuojamės ne tik suburtos komandos dėka užgimusiu „Skrajojančio olando“ pastatymu, pelnytais „Auksiniais scenos kryžiais“, praėjusių metų geriausio Klaipėdos spektaklio titulu ir „Padėkos kauke“. Smagu, kad pasaulio operos gerbėjai susidomėjo Klaipėda ir Lietuva. Būta komentatorių iš Vokietijos, Meksikos, Suomijos, Amerikos, Ispanijos ir net Zimbabvės, kurie spektaklio dėka Klaipėdos vardą išgirdo pirmą kartą. Džiugu skaityti, kad gerbėjai įvertino operos režisieriaus Daliaus Abariaus ir visos komandos pasirinkimą R. Wagnerio kūrinį pristatyti ant marių kranto. Visi pastatymo metu patirti iššūkiai nublanksta sulaukus daug pozityvių pasisakymų ir virtualių šūksnių „bravo“,- sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Teatro vadovės nuomone „publikos palaikymas teatro kolektyvą įkvepia netikėtas erdves spektaklių pastatymams išnaudoti dar ne kartą“.

Pasaulinės publikos pastebėjimai

Pirmosios transliacijos metu nenutrūkstamu srautu liejosi spektaklį  stebėjusiųjų žinutės.  „Nuostabus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas, nuostabus miestas, turintis turtingą Lietuvos ir Vokietijos istoriją. Verta aplankyti – juk tai miestas, buvęs net R. Wagnerio radare!“- žavėjosi Simon Shilton.

„Tai buvo pats geriausias šios operos pastatymas. Kas nusprendė šią operą pastatyti laivų statykloje, lauke, prie pat vandens - genijus. Pagarba drąsiems dainininkams, kurie vaikščiojo tais šlapiais pastoliais. Tai buvo puiku!“,- rašė Markas Beckas.

Anot Steveno Tetreaulto, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Skrajojančio olando“ pastatymu didžiuotųsi net pats R. Wagneris. „Nežinia ar tokią įspūdingą scenografiją ir pateikimą būtų sumanęs net pats kompozitorius. Ačiū, kad pasaulio operos gerbėjams pristatote tokius įspūdingus pastatymus“,- rašė jis.

R. Wagnerio kūryba – kietas riešutėlis ne tik atlikėjams, kurie šio kompozitoriaus kūrinius gali atlikti tik atitinkamai ne vienerius metus tobulinę balsus bei būdami geriausios savo formos, bet ir klausytojams. Andrew Williams rašė: „Nuostabu. Tai buvo mano pirmoji R. Wagnerio opera, kurios klausiausi, ir aš ją įsimylėjau. Esu tikras, kad tai tik ilgo kelio pradžia ir kaskart R. Wagnerio kūrybą atrasiu naujai.“

„Neįtikėtinas „Skrajojančio olando“ pastatymas visais aspektais. Tai tapo mano įsimintiniausiu matytu operos įrašu: garso ir vaizdo kokybė – aukščiausios klasės, daugybė judančių kamerų, įgarsintas kiekvienas solistas ir net choro artistas, įsimintinas dirigento darbas. Dainavimas buvo stiprus, tikras ir įtikinantis. Jei ši R. Wagnerio opera kartais atrodo truputį nuobodi palyginus su kitais kompozitoriaus kūriniais, tai šis pastatymas domino su kiekviena nauja veiksmo minute. Klaipėdos „Skrajojantis olandas“ -  vienas geriausiai pastatytų R. Wagnerio spektaklių jų statymo istorijoje ar net geriausiai kada nors pastatyta opera apskritai“,- rašo Bryan Leech.

Ir daugybė atsiliepimų: „puiki koncepcija ir išpildymas. Dainavimas taip pat – puikus“; „unikalus ir jaudinantis pastatymas magiškame mieste – Klaipėdoje“; „Stebuklas! Likome visiškai užburti. Sveikiname visus, viena gražiausių mano matytų operų! Linkėjimai iš Lenkijos!“.

Virtualūs plojimai – komandai

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tarptautinei auditorijai pristatė sudėtingiausią ir didžiausią savo pastatymą, vadinamą 2020-ųjų Lietuvos operos įvykiu.  Vasarą R. Wagnerio opera pirmą kartą Lietuvoje skambėjo ten, kur pati aplinka audrino žiūrovų vaizduotę, – tarpukariu Klaipėdoje veikusios Paulo Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937-1938 m. Pastatymą Klaipėdoje kūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Olando partiją atliko Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Zentos –  žinomas sopranas Sandra Janušaitė, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas Tadas Girininkas. 

Žiūrovai pamatė bei išgirdo ir Rafailą Karpį (Vairininkas), Dalią Kužmarskytę (Marija), latvių tenorą Andrį Ludvigsą (Erikas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą, simfoninį orkestrą, baleto bei mimanso artistus.