Kultūros ministras Simonas Kairys savo ruožtu tvirtina, kad konkurso skaidrumas nekelia abejonių ir sprendimo neketinama keisti.

„Pirmas mano darbas bus susitikti su darbuotojais ir juos išklausyti. Neabejoju. Tęsime gerus darbus ir kartu puoselėsime LNOBT nacionalinę misiją“, – trečiadienį feisbuke paskelbė L. Vilimienė.

Praėjusią savaitę paskelbus apie naujai išrinktą LNOBT vadovę, kolektyvas surengė spaudos konferenciją. Joje išreiškė esantis sunerimęs dėl savo ateities ir jaučiasi neįvertintas, vėliau darbuotojai rinkosi ir į protesto akciją.

Teatralai pabrėžė, kad įstaiga dirba pelningai, o anksčiau su buvusiu vadovu Gintautu Kėvišu administracijoje dirbant L. Vilimienei būta skolų. Kolektyvas tvirtino naujos vadovės atėjimą priimantys kaip visos komandos pralaimėjimą.

„Be abejonės, darbai bus tęsiami – su nuoširdžia pagarba kūrėjams, siekiant jų produkto vizijos kuo geresnio įgyvendinimo. Žinoma, atsiras ir naujų projektų, o taip pat ir inovatyvių, šiuolaikiškų darbo formų, siekiant įsitraukimo nacionaliniu mastu. LNOBT sutelkto talento, kompetencijų dėka kursime šiuolaikišką meninį skonį bei kartu nacionalinę tapatybę puoselėjančią meninę programą“, – pabrėžė vadovė.

Jos teigimu, būtent ant šių pagrindų bus formuojama nauja vizija, bus siekiama įvairaus ir subalansuoto repertuaro, atitinkančio pasaulyje pripažintus standartus, aprėpiantį nacionalinius ir pasaulinius veikalus.

„Mano pateiktoje programoje nėra vietos agresorę palaikantiems kūrėjams ar atlikėjams. Pagalbos Ukrainai projektai bus tęsiami ir ieškoma naujų bendradarbiavimo formų“, – skelbė vadovė.

Ji teigė kelianti sau tikslą plėsti auditoriją, „tenkinant ne tik jau esamus kultūrinius poreikius, bet ir formuojant aukštesnio lygio meninį publikos skonį“.

Pastaruosius penkerius metus teatrui vadovavo Jonas Sakalauskas. Jis į šias pareigas taip pat buvo atrinktas po vadovavimo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

Sprendimo nekeis

Kultūros ministras Simonas Kairys BNS pabrėžė, kad ministerija nesitrauks nuo priimto sprendimo.

„Matysime, kokia evoliucija bus, bet Kultūros ministerija tikrai nesitrauks nuo savo sprendimo, konkursas tikrai yra aiškus. Žymiai daugiau klausimų turiu apie konkursą prieš penkerius metus, kai pats Jonas Sakalauskas laimėjo, bet leisiu sau nelįsti į pikantiškas detales, kurių mane pasiekė daug“, – BNS sakė S. Kairys.

Anot jo, viešumoje išreikšta nuomonė apie L. Vilimienę rodo bendruomenės nepagarbą. Ministerija kandidatę vadina viena profesionaliausių kultūros įstaigų vadovų Lietuvoje.

„Rodome nepagarbą kandidatei, kuri tikrai nepelnytai gavo didžiulę šmeižto kampaniją, ji to visiškai nenusipelnė. Jos paskutinių metų darbai rodo, kad ji viena sėkmingiausių ir geriausių kultūros įstaigos vadovių kalbant apie visą sektorių, tai manau yra faktas. Turime išmokti gyventi aplinkoje, suvokti, kas yra kadencijos, ir kad visada galima geriau, nors atrodo padarei viską“, – kalbėjo ministras.

Anot S. Kairio, reforma tam ir buvo padaryta, kad vyktų įstaigų vadovų kaita, nes būta situacijų, kai vienas vadovas tai pačiai įstaigai vadovavo ilgus dešimtmečius. Dabar visiems žinoma, kad vadovas paskiriamas vienai kadencijai ir po jos privalės dalyvauti konkurse.

„Tik pirmą kartą susiduriam su situacija, kai esamas vadovas nėra atleidžiamas už blogą darbą, visiškai ne ta situacija. Tiesiog konkurse geriau pasirodė kitas kandidatas ir tą reikėtų gerbti“, – pabrėžė kultūros ministras.

Teatro darbuotojai taip pat pabrėžia, kad įstaiga dirba pelningai, o anksčiau administracijoje dirbant L. Vilimienei būta skolų. Kolektyvas teigia naujo vadovo perrinkimą priimantys kaip visos komandos pralaimėjimą.

„Reaguodami į mus, teatro vadovybę, šokiravusią žinią apie naujojo vadovo poziciją laimėjusią kandidatę bei naujosios vadovės spaudoje pasirodžiusius pareiškimus, kad ji ateina su nauja komanda, kas reikštų mūsų atleidimą arba kaip visada buvo įprasta šių ateinančių žmonių darbo kultūroje, darbuotojų išengimą iš teatro grubaus mobingo būdu, norime išsakyti visuomenei savo poziciją“, – penktadienį paskelbė teatras, surengęs spaudos konferenciją.

Teatro darbuotojai penktadienio vakarą prie LNOBT taip pat ketina surengti akciją, performansą, imituodami teatro laidotuves.

Pati L. Vilimienė trumpame komentare BNS penktadienį tvirtino neminėjusi, jog sieks keisti komandą ir žada įstaigoje ne „revoliuciją, o evoliuciją“.

„Tikrai to nesakiau (apie komandos pokyčius – BNS), ką minėjau, kad ateinu ne pokyčius daryti, ne revoliuciją, o evoliuciją“, - BNS sakė L. Vilimienė.

Netikėtas sprendimas

Kaip BNS sakė Generalinio direktoriaus pavaduotoja, Meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, komisijos pasirinktas kandidatas buvo netikėtas teatro bendruomenei, kuriai yra tekę dirbti su L. Vilimiene anksčiau, kuomet teatro generaliniu direktoriumi buvo ilgametis jo vadovas Gintautas Kėvišas.

„Teatrui nebuvo netikėta, kad gali pasikeisti vadovas, tai normalus teisinis procesas, komisija išrenka vadovą. Teatrui buvo netikėtas kandidatas, kuris pasirinktas, žinant, kad tas kandidatas dirbo su prieš tai atleistu vadovu dėl korupcinio skandalo. Čia buvo netikėtas tas posūkis ir tuo dalijasi komanda“, – teigė J. Skiotytė-Norvaišienė.

Anot jos, kolektyvas reiškia „didžiulį nuogąstavimą ir dideles baimes“.

„Sunerimę tuo, kad ateina vadovauti, o su šiuo žmogumi kolektyvas yra dirbęs. Matyt, jų nuogąstavimai ir baimės yra pagrįstos“, – kalbėjo departamento vadovė.

Teatrui buvo netikėtas kandidatas, kuris pasirinktas, žinant, kad tas kandidatas dirbo su prieš tai atleistu vadovu dėl korupcinio skandalo.

Žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis buvo skelbta, kad L. Vilimienė ateis su nauja komanda, teatrą sieks paversi žinomu Baltijos valstybėse.

„Vizija: būti reikšmingiausiu Baltijos regiono teatru, kuriuo mes galime didžiuotis plačiąja prasme“, – LRT sakė L. Vilimienė.

Dirba pelningai

Departamento vadovės teigimu, naujosios vadovės išreikšta vizija kviečiant jaunus solistus ir keliant įstaigą į naują lygį jau įgyvendinama, teatras yra įvertintas ne tik regione, bet ir Europoje.

J. Skiotytės-Norvaišienės teigimu, ambicingus projektus įgyvendinantis teatro kolektyvas dėl tokių pareiškimų pasijuto neįvertintas.

„Jos programa vertinama kaip nauja ir inovatyvi, o mūsų programa lygiai tokia pat, kuo skiriasi?“, – sakė J. Skiotytė-Norvaišienė.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Administracijos vertinimu, naujai pasirinktos vadovės akcentai apie inovatyvią programą nėra teisingi, nes programa ir dabar yra aukščiausio lygio.

„Teatras L. Vilimienės buvimo komandoje metu turėjo 1,5 mln. litų (apie 430 tūkst. eurų) skolos, o šiandien turi du milijonus eurų pelno“, – kalbėjo viena administracijos vadovių.

Vadovų kaita neramina

Teatro personalo vadovė Inga Navickė spaudos konferencijoje teigė, jog darbuotojams nerimą kelia atgarsiai apie L. Vilimienės santykį su profesine sąjunga Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

„Mes su profsąjunga sugyvenam draugiškai, visko būna kaip šeimoje, bet esame girdėję apie nesutarimus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dėl apmokėjimo sąlygų. Ką dabar išgyvena kolektyvas? Galbūt tas sprendimas ir yra teisingas, bet norime išgirsti argumentus. Kodėl pasirinkta taip, kodėl netęsiamas pokyčių kelias?“, – kalbėjo I. Navickė.

LNOBT dirigentas Ričardas Šumila teigė, jog sprendimą paskirti naują vadovą komanda priėmė kaip viso darbo nuvertinimą.

Kažkas įvertino, kad dirbame blogai. Asmeniškai priimame sprendimą. Ta programa Jono yra mūsų programa. Tai nėra Jono pralaimėjimas, priimame kaip savo.

„Noriu pasakyt, kad viską darėme kaip komanda ir šitas Kultūros ministerijos sprendimas, tai nėra sprendimas, kai įvertinamas blogai mūsų dabartinio vadovo darbas, bet įvertinimas mūsų kaip komandos. (...) Šitas darbas buvo neįvertintas po penkerių metų, man kyla nusivylimas Lietuvos kultūros politika“, – sakė R. Šumila.

Baleto solistas Martynas Rimeikis taip pat tvirtino, kad kolektyvas, kuris išgyveno pandemijos ir kitus iššūkius, Kultūros ministerijos sprendimą paskirti naują vadovę priėmė kaip visų pralaimėjimą.

„Tokio darbo klimato ir atmosferos nebuvo niekad. Gaila įdirbio. (...)  Kažkas įvertino, kad dirbame blogai. Asmeniškai priimame sprendimą. Ta programa Jono yra mūsų programa. Tai nėra Jono pralaimėjimas, priimame kaip savo“, – sakė M. Rimeikis.

Užsiminė apie personalo kaitą

Ketvirtadienį LRT radijui interviu davusi naujoji teatro vadovė L. Vilimienė teigė turinti daug idėjų. Apie kolektyvo kaitą neužsiminė, tačiau teigė esanti numačiusi kandidatų į meno vadovo poziciją.

„Aš manau, kad nacionaliniame operos ir baleto teatre dirba daugybė kompetentingų žmonių, daugelį metų dirba jame, manau, kad pavyks kartu tuos gražius darbus nuveikti“, – sakė vadovė.

„Galvojant apie meno vadovo poziciją, norėčiau, kad tai būtų lietuviai. Žinot, galvoje yra kandidatų, bet su nieko nekalbėjau, nediskutavau tuo klausimu“, – LRT radijui teigė ji.

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui L. Vilimienė vadovavo nuo 2018 metų rugpjūčio. Prieš tai ji ilgus metus buvo LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir dirbo vadovaujant Gintautui Kėvišui, kuris buvo atleistas supainiojus viešuosius ir privačius interesus.

2017 metais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo nusprendusi, jog dešimt vadovaujančias pareigas tuo metu ėjusių LNOBT darbuotojų pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą. Šia asmenys nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo privačių interesų. Tarp jų buvo ir L. Vilimienė.

Konkursą laimėjusi L. Vilimienė turėtų pakeisti teatrui pastaruosius penkerius metus vadovavusį Joną Sakalauską. Šis LNOBT vadovo postą taip pat užėmė prieš tai vadovavęs Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.

„Jau dešimt metų po krizės nesprendžiamas asignavimų teatrui ženklus didinimas privedė prie to, kad gyvename ateities sąskaita. Parduodami bilietai dengia ne dabartį, o praeities skolas“, – šią savaitę per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.

Jo teigimu, pasaulyje tokio dydžio ir lygio teatrai, kaip LNOBT, turi 30–40 mln. eurų biudžetus, tuo metu Lietuvos teatras – 10–11 mln. eurų. Pasak J. Sakalausko, įvertinus atlyginimų ir kainų skirtumus, 20 mln. eurų biudžetas būtinas.

„Šiandien LNOBT yra ta įstaiga, kuriai reikia jūsų dėmesio ir politinio palaikymo išlipti iš to tikrai nepatogaus ir nerespektabilaus būvio, kai atsiskaitymai gana stipriai vėluoja“, – teigė J. Sakalauskas.

Teatro duomenimis, valstybės dotacijos išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, ne didėja, o mažėja, nepaisant to, kad paslaugų ir prekių kainos kyla. Pavyzdžiui, 2017 metais dotacija išlaidoms (be darbo užmokesčio) sudarė 610 tūkst. eurų, šiemet – 524 tūkst. eurų.

Parduodami bilietai dengia ne dabartį, o praeities skolas.

Neužtenka ir lėšų atlyginimams – kaip ir žadėta, jie padidinti 64 eurais per mėnesį į rankas visiems darbuotojams, tačiau finansavimas skirtas mažesnis. Šiemet metams algoms trūksta 87,6 tūkst. eurų.

Anot J. Sakalausko, kasmet teatro skola vis kaupiasi. Jo duomenimis, 2015 metais skola siekė 390 tūkst. eurų, užpernai – 333 tūkst. eurų, pernai – 589 tūkst. eurų, šių metų pirmą ketvirtį – 763 tūkst. eurų.

„LNOBT išlaidos didėjo ne tik dėl objektyvių sandėlių nuomos, darbo užmokesčio sąnaudų didėjimo, tačiau dėl visuotinai didėjančių prekių ir paslaugų kainų, atlikėjų honoraro kilimo, atlikėjų konkurencingumo, pastatymo kokybės užtikrinimo“, – teigė direktorius.

J. Sakalauskas teigė pateikęs Finansų ministerijai trimečio finansavimo poreikį. Jeigu jis nebus patvirtintas, teatro vadovas įspėjo, kad gali tekti imtis radikalių priemonių.

„Jeigu Finansų ministerija nepatvirtins pateikto trimečio finansavimo poreikio, kuris nėra iš esmės pakeltas, bet reikalauja šiokios tokios politinės valios, susidursime su didžiulėmis problemomis. Mūsų šimtmetis, kuris bus 2020 metais, ir mūsų „Traviata“ nusikels labai ilgam laikui ir turbūt kažkiek net turėsime pristabdyti savo veiklą, kad taupytume lėšas“, – teigė jis.

„Nuimam pastatymų šiek tiek, sutrumpiname sezoną, tam kartui sutaupome lėšų. Bet premjerų mažėja, žiūrovų mažėja. Tikiuosi, kad to plano B neprireiks“, – Seime Kultūros komitete kalbėjo J. Sakalauskas.

LNOBT taip pat pateikė paraišką Valstybės investicijų programai dėl teatro kapitalinio remonto.

„Nuo 1976 metų remontuota tik salė, daugiau tik kosmetiškai prisidėta prie remonto. Šiandien jis labai remontuotinas, tikrai yra probleminių aspektų – nuo priešgaisrinės sistemos iki elektros instaliacijų“, – tvirtino J. Sakalauskas.

Be to, Operos ir baleto teatras planuoja scenografijos dirbtuvių statybas.

„Manome, kad galėtume būti tie, kurie tiek sau, tiek kitiems teatrams galėtume padėti gaminti scenografiją ir turėti pirmą modernią scenografijos gamybos dirbtuvę“, –sakė LNOBT generalinis direktorius.

J. Sakalauskas LNOBT vadovauja nuo 2018 metų kovo.

Iškilmingas atidarymas

Atnaujintas miesto fontanas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro liepos 4-ąją buvo iškilmingai atidarytas skambant klasikinei muzikai. Susirinkusieji į atidarymo šventę grožėjosi atnaujintu fontanu, vaišinosi ir klausėsi geriausios pasaulio muzikos. Ekrane prie fontano iki pat vidurnakčio buvo galima stebėti Romeo Castellucci šedevro "Salomėja" įrašą, kuriame pagrindinį Salomėjos vaidmenį atliko Kristoforo statulėle apdovanota menininkė Asmik Grigorian.

Fontano rekonstrukciją įgyvendinusios įmonės "Poolservice.LT" direktoriaus Mantvydo Šakalio teigimu, LNOBT prieigos yra ypatinga sostinės viešoji erdvė.

"Projektas man kelia išskirtines emocijas ir brangius prisiminimus – vaikystėje gyvenau netoli teatro, operos fontane mėgdavau žaisti su povandeniniu laivu. Didžiulė garbė, kad dabar pats galiu prisidėti prie šio Vilniaus simbolio istorijos išsaugojimo", – sakė M.Šakalys.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatą 1974-aisiais suprojektavo viena ryškiausių 1930-ųjų kartos architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Vos 30 sulaukusi kūrėja pateikė funkcionalizmo stiliaus teatro su jo prieigomis variantą. Tuo metu tai buvo ypač modernus statinys. Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos.

Operos fontanas, kurio autorius – Aleksandras Stasys Lukšas, išsiskyrė savo modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą. Miesto centre, teatro prieigose, galima pasijusti tarsi gamtoje, nes fontanas kuria savo klimatą, vėsina erdvę ir skleidžia krioklio garsus.

Išsaugota autentika

Rekonstruojant fontaną, išsaugant jo autentiškumą, buvo atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. Visų nuostabai, 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia 10 metų, bet ne 30–40, todėl tai ypač retas atvejis.

Fontanas atidarytas nelaukiant, kol bus baigti prieigų sutvarkymo darbai, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų kuo ilgiau juo pasidžiaugti.

Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. Lankytojus džiugins ir fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.

Spėjo ne viską

Kaip informavo savivaldybė, kartu su fontano rekonstrukcija prasidėjo ir aplinkos tvarkymo darbai – suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, o atnaujinant atramines sienutes, panaudota maždaug tūkstantis granito plokščių.

Tiesa, fontano atidarymo pasižiūrėti ėję vilniečiai liko nustebę, kad vos keli metrai nuo fontano, prie paminklo žymiam Lietuvos operos dainininkui Kiprui Petrauskui, šaligatviai taip ir nebuvo sutvarkyti – teko kliuvinėti už išlūžinėjusių, iškrypusių plytelių.

Pasiteiravus, kodėl buvo rengiama šventė, nors fontano aplinkos tvarkymo darbai neatlikti iki galo, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas "Vilniaus dienai" paaiškino, kad teatro prieigų tvarkymo darbai tęsis ir toliau – atidarytas tik daugelį metų neveikęs Operos ir baleto teatro fontanas. Jis atidarytas nelaukiant rudens, kol bus baigti prieigų sutvarkymo darbai, mat norėjosi, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų kuo ilgiau pasidžiaugti atgimusiu teatro fontanu.

A.Visocko teigimu, teatro prieigų tvarkymo darbai bus baigti dar šiemet.

Fontano atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbams iš miesto biudžeto lėšų skirta apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų skyrė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.

Atnaujintą fontaną iškilmingai atidaryti ketinama ketvirtadienį. Tuomet didžiuliame kino ekrane bus rodoma Richardo Strausso (Ričardo Štrauso) opera „Salomėja“ su geriausia 2018-ųjų operos soliste Asmik Grigorian.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatą 1974-aisiais suprojektavo viena ryškiausių 1930-ųjų kartos architektė Elena Nijolė Bučiūtė.

Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos.  Operos fontanas išsiskyrė modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą.

Rekonstruojant fontaną, atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia po dešimt metų, bet ne 30–40 metų, todėl tai ypač retas atvejis.

Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. Taip pat fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.

Atnaujinant fontaną suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, o atnaujinant atramines sienutes, panaudota apie 1 tūkst. granitinių plokščių.

Fontanui atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybė skyrė apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų – Operos ir baleto teatras.

Fontaną rekonstravo bendrovė „Poolservice.LT“.

Opera „Aleksandro Litvinenkos gyvenimas ir mirtis“ (The Life & Death of Alexander Litvinenko) bus anglų kalba, tačiau kai kurie operos ansambliai bus atliekami rusiškai.

Muzikinis veikalas, kurio pasaulinė premjera numatyta 2020 metų birželį, pasakos apie šnipo perbėgimą į kitą stovyklą ir mirtį per žvilgsnį į praeitį, ateitį ir pasitelkus archyvinę filmuotą medžiagą.   

Buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas pabėgo iš Rusijos 1999-aisiais, atskleidęs numanomą šios institucijos sąmokslą nužudyti magnatą Borisą Berezovskį – buvusį Vladimiro Putino šalininką, vėliau atsigręžusį prieš Kremliaus vadovą.

A. Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio izotopo Po-210.

Britų tyrėjai vėliau paskelbė, kad V. Putinas „tikriausiai pritarė“ A. Litvinenkos nužudymui.

Opera bus rodoma nuo 2020 metų birželio 6 dienos iki liepos 19-osios.

Fontanui sutvarkyti sostinės savivaldybė konkurso būdu atrinko rangovą „Poolservice.LT“, su kuriuo pirmadienį pasirašyta sutartis. Vilniečiai ir miesto svečiai atgimusį fontaną ir sutvarkytas Teatro prieigas išvys jau kitų metų vasarį. Atnaujinimo darbams iš miesto biudžeto lėšų skirta apie 300 tūkst. eurų.

Fontano rekonstrukciją ketinama pradėti jau šią savaitę. Tvarkant fontaną, bus atnaujintos fontano granito apdailos plokštės, keičiamos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, bus įrengtas visiškai naujas vamzdynas, vandens baseino hidroizoliacija, keičiama elektros instaliacija, povandeninis spalvotas apšvietimas, įrengiama automatinė vandens dezinfekcijos sistema, vandens lygio kontrolė ir kt.

Atnaujinant fontaną bus suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigose. Kad takai taptų patogūs ir saugūs pasirūpins savivaldybės įmonė „Grinda“. Šiuo metu darbai jau verda Vilniaus gatvės dalyje ir J. Lelevelio gatvėje: jau klojamos naujos šaligatvių plytelės, atnaujinamos granito plokštės.

Po kelių savaičių darbai persikels į A.Vienuolio, vėliau į A. Goštauto gatves. Čia taip pat bus atnaujinti šaligatviai, kelio bortai ir granito plokštės. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireiks apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, bus atnaujinta apie 1000 granitinių atraminių sienučių.

Vien tink prieigų sutvarkymui savivaldybė skyrė dar apie 200 tūkst. eurų, o likusių dalį - apie 240 tūkst. eurų skyrė Operos ir baleto teatras.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šiemet žada dvi lietuviškas premjeras, taip pat žiūrovų teatre lauks žymūs lietuvių atlikėjai, pastaruoju metu koncertuojantys užsienyje.

„Džiugu, kad naujame sezone bus daug simbolinių vietų, daug Lietuviškos, Lietuvos kūrybos elementų. Man labai džiugu net ir iš tos pusės, kad bilietų pardavimas eina labai neblogai, lyginant su visais metais, kad salės, tikėtina, bus pilnos, kaip ir įprastai būna. Džiugu, kai žmonės sako, kad pas mus sunku nusipirkti bilietus“, - sezono pristatymui skirtoje konferencijoje ketvirtadienį sakė laikinasis teatro vadovas Sigitas Žutautas.

Anot LNOBT muzikos vadovo Roberto Šerveniko, šį sezoną laukia dvi premjeros: jau 2018 kovą žiūrovai galės pamatyti ir išgirsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operą „Post futurum“, kurią režisuos teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Gegužės 31-ąją laukia Wolfgango Amadeaus Mozarto (Volfgango Amadėjaus Mocarto) operos „Idomenėjas“, pastatyta garsaus britų režisieriaus Grahamo Vicko (Grehemo Viko), operai diriguos austrų dirigentas Johannesas Wildneris (Johanesas Vildneris).

„Kadangi 2018 metai yra valstybės atkūrimo šimtmetis, tad vasario 16 dieną bus neįprastas šventinis koncertas, kuriame dalyvaus daug dirigentų, skambės šešių kompozitorių kūriniai, tai bus vienas valstybės paminėjimo akcentų“, - sakė R.Šervenikas.

Teatras birželį gastroliuos Taline, kuriame parodys Giedriaus Kuprevičaus baletą „Čiurlionis“, Giuseppe Verdi (Džiuzepės Verdžio) opera „Don Karlas“ bei Krzysztofo Pastoro „Romeo ir Džiuljeta“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką. Gegužę į Vilnių atvyks ir Talino teatras. Taip pat vyks tradicinis Virgilijaus Noreikos konkursas, choras pristatys koncertą „Tutti“ su dirigentais Česlovu Radžiūnu ir Martynu Staškumi, spalį laukia „Traviata“ su 80-metį švęsiančiu Eduardu Kaniava.

Laisvės gynėjų dienai Sausio 13-ąją skambės Algirdo Martinaičio „Pieta“ - kūrinys, parašytas prieš 20 metų. Be LNOBT orkestro ir choro bei kamerinio choro „Aidija“, koncerte dainuos solistai Joana Gedmintaitė ir Ramūnas Malikėnas.

„Kūrinys neskambėjo labai labai ilgai ir mums atrodo, kad jis nepelnytai primirštas. Tai - svarbus kompozitoriaus Martinaičio kūryboje etapinis kūrinys, kuris labai atliepia sausio 13-ąją“, - sakė R.Šervenikas.

Be etatinių solistų, šį sezoną bus kviečiami šiuo metu daugiausia užsienio teatruose dirbantys garsūs lietuvių operos atlikėjai Milda Tubelytė, Merūnas Vitulskis, Justina Gringytė, Kristian  Benedikt (Vaidas Vyšniauskas), Kostas Smoriginas, Katerina Tretjakova, Almas Švilpa, Laimonas Pautienius.

„Kai visi kalba apie emigraciją, tiesiog žiūri, pasirašinėji kontraktą su solistu, atkreipi dėmesiu: solistas lietuvišku vardu ir pavarde, o rezidavimo vieta - Vokietija, Austrija. Tokios Lietuvos realijos“, - pripažino S.Žutautas.

LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė sako, jog pirmoji baleto premjera laukia gruodžio pradžioje - tai bus Martyno Rimeikio „Procesas“ pagal Franzo Kafkos (Franco Kafkos) romaną. Antroji premjera - balandžio pabaigoje pasirodysiantis klasikinis baletas „Korsaras“. Šiame sezone ketinama pasikviesti ir primabaleriną Švedijoje, Nyderlanduose, Kanadoje ir kitur šokančią Jurgitą Dronina.

Baletas vyks ir gastrolių į kiniją - Beveik mėnesį ten bus rodomas „Gulbių ežeras“, dar tariamasi dėl gastrolių šioje šalyje vasarį.

Šiemet bus sulaukta 5 naujų šokėjų: 4 merginų ir vieno jaunuolio, kuris yra prancūzas.

„Trys merginos - iš Čiurlionio meno mokyklos, viena - (Rusijos - BNS) Vaganovos mokyklos mokinė, bet lietuvė. Galime didžiuotis, kad lietuviai grįžta į teatrą“, - sakė R.Butvilienė.

Iš viso per sezoną turėtų vykti 149 renginiai: 73 operos, 67 baletų pasirodymai, 42 spektakliai vaikams.

Priestato idėjos neatsisako

LNOBT direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas sakė, kad gegužės pabaigoje įsigijo akustinių skydų sistemą, įrengtas scenos takų apšvietimas užkulisiuose, rekonstruotas teatro šaldymo-vėdinimo sistemos valdymas, sutvarkyti 10 persirengimo kambarių, rekonstruota dalis šilto oro tiekimo sistemos.

Kultūros ministerija dar vadovaujant buvusiam direktoriui Gintautui Kėvišui šiemet buvo pristabdžiusi investicijas į teatrą, tačiau jas atnaujino atėjus S.Žutautui - jis užsimena, kad teatras ir toliau tęs investicijas „tiems darbams, kurių skaidrumu neabejojama“, t.y. bus tęsiamas scenos mechanizmų, priešgaisrinių, elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemų atnaujinimas.

Kiek daugiau nei du mėnesius teatrui vadovaujantis S.Žutautas sako, jog kaip ir šiemet, 2018-aisiais tikimasi sulaukti 10-11 mln. eurų valstybės finansavimo, sudarančio tris ketvirtadalius teatro lėšų - pinigai bus skiriami ir atlyginimams, ir investicijoms. Direktorius neatmeta ir ankstesnių planų, jog ateityje būtų statomas ir LNOBT priestatas.

„Vis dar tariamės su savivaldybe, ar čia bus požeminis parkingas, ar ne. Yra du klausimai. Jei būtų parkingas, būtų didelė sinergija statant techniškai pamatus, būtų tiesiog sutaupomi pinigai. Antra,- jei parkingo nebus ir mes pastatytumėme priestatą, tai parkingo čia daugiau ir neatsiras, nes „palįsti“ po pastatu neišeis. Tad klausimas atviras, svarstomi įvairūs variantai, tuo pačiu tariamasi su Vilniaus savivaldybe“, - dėstė jis.

Pasak LNOBT vadovo, apsispręsti, ar priestatas reikalingas, būtina iki 2020 metų, jei norima gauti Europos Sąjungos paramą.

S.Žutautas taip pat tikina, kad didesnių permainų kalbant apie teatro personalą, išskyrus išėjusius į pensiją ar kelis kitą darbą pasirinkusius atlikėjus ir muzikantus, neįvyko, pertvarkant valdymą, anot jo, atsisakyta principo, kuomet žmonės administracijoje buvo pavaldūs dviems vadovams, dalies biurokratinių procedūrų.

„Buvo tokių, kurių neišlaikėme dėl pinigų. Tikrai nenorėjo prisidėti tik vienas užsienio dirigentas (italų dirigentas Gianluca Marciano - BNS), bet ne darbuotojas (...). Jei solistas arba šokėjas, arba orkestrantas randa darbą užsienyje, dažnai mūsų pinigai yra nekonkurencingi“, - teigė jis.

Konkurso dalyviai paraiškas teikti galėjo iki antradienio vakaro, tačiau dar tikimasi sulaukti dalyvių iš užsienio.

„Pabrėžiame, kad tai - ne galutinis skaičius, jį žinosime po dviejų savaičių, kai gausime galbūt išsiųstus registruotus laiškus iš užsienio“, - BNS sakė kultūros ministrės atstovas spaudai Viktoras Bachmetjevas.

Anot jo, vėliausiai konkursas į LNOBT direktoriaus postą turėtų įvykti iki spalio 25-osios.

Kultūros ministerija konkursą į LNOBT vadovo postą paskelbė liepą. Teatrui šiuo metu laikinai vadovauja finansų vadybininkas Sigitas Žutautas. Jis postą perėmė iš Gintauto Kėvišo, šį po 15 metų vadovavimo teatrui kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atleido iš pareigų už nustatytus viešųjų ir privačių interesų pažeidimus.

Naujajam teatro vadovui keliamas reikalavimas turėti universitetinį arba jam prilygintą meno, humanitarinių arba socialinių mokslų magistro laipsnio išsilavinimą

LNOBT direktorius taip pat privalės turėti mažiausiai penkerius metus vadovaujamo darbo patirties, mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą. Konkurso  dalyviai turės pristatyti penkerių metų teatro programą, joje turės būti įvertinta teatro veikla ir pateikta ateities vizija.

Su konkursą laimėjusiu kandidatu bus sudaryta penkerių metų darbo sutartis.