Svetainė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ informuoja, kad šiandien Panevėžyje buvo liūtys su perkūnija ir kruša. Pranešama, kad ledėkai siekė net 2 cm.

Internautai socialiniuose tinkluose pranešė, kad maždaug 17.30 val. Panevėžyje lijo labai stipriai, miesto centre buvo stipri liūtis.

Krušos būta Akmenės, Pakruojo, Kupiškio, Švenčionių rajonuose.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė feisbuke parašė, kokie orai mūsų laukia.

„Šiltas oras iš pietryčių vis dar plūs, dienomis gerokai įšils, naktys bus irgi gana šiltos. Popietinėmis valandomis, beveik kasdien, trumpai palis, kartais ir gausokai laistys, perkūnas dundės, iš juodesnio debesėlio ir kruša pabirs. Panašūs orai išliks ir šią, ir kitą savaitę“, – prognozavo sinoptikė.

Penktadienį protarpiais palis, dieną lis su perkūnija – dienos pradžioje gausiau vakariniuose rajonuose, pavakare jau daug kur. Vėjas pietryčių naktį 7–12 m/s, dieną 6–11 m/s, per perkūniją gūsiai sieks 15–18 m/s. Naktį 13–16°C, dieną 23–28°C.

Šeštadienio rytą ir dieną protarpiais su perkūnija palis, dieną vietomis gausokai. Vėjas pietryčių 4–8 m/s, per perkūniją – 8–13 m/s, gūsiai 15–18 m/s. Naktį 12–15°C, dieną 21– 26°C.

Feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ labai aiškiai ir paprastai aprašomas krušos susidarymo procesas.

„Kruša – tai netaisyklingos formos ledo gabaliukų pavidalo krituliai, kurių dydis daugiau nei keli milimetrai. Itin retais atvejais ledo gabaliukų masė gali susifmuoti didesnė ir siekti daugiau kaip šimtą gramų.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Kruša dažniausiai krinta per audrą kartu su liūtiniu lietumi. Jai formuotis būtina ypač stipri konvekcija ir didelis debesies vandeningumas, todėl kruša įprastai iškrinta tik vasarą, kai būna aukšta oro temperatūra prie žemės paviršiaus. Krušos gabalėlis galinguose vertikaliuosiuose oro srautuose kelis kartus patenka į santykinai šaltus ir šiltus debesies sluoksnius, kuriuose prie jo prisijungia peršaldyti vandens lašai arba ledo kristalai. Todėl krušos gabalėlis gali labai išdidėti.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

Minėtą procesą patvirtina ir krušos gabalėlio vidinė sandara: jis sudarytas iš permatomų ir nepermatomų sluoksnių. Jie atitinkamai susidaro ledo gabalėliui patekus į peršaldytų vandens lašelių ir į ledo kristalų sluoksnius kamuoliniuose lietaus debesyse. Be to, susidūrimų metu krušos gabalėliai gali prišalti vienas prie kito ir tapti dar stambesniais.“