Daugybė ginkluotų aktyvistų sekmadienį antrą naktį iš eilės laikė apsiautę vieno gamtos draustinio administraciją JAV valstijoje Oregone, perspėdami, kad jų protestas dėl kontroversiško dviejų ūkininkų įkalinimo gali trukti ištisus mėnesius.

Apie 100 žmonių grupė Malūro nacionalinio gamtos rezervato būstinę Oregono pietryčiuose užėmė šeštadienį po mitingo, kuriame buvo reiškiamas palaikymas 73 metų ūkininkui Dwightui Hammondui (Dvaitui Hamondui) ir jo 46 metų sūnui Stevenui (Stivenui). Šie asmenys buvo nuteisti kalėti dėl gaisrų sukėlimo federalinėse žemės valdose tame regione.

Vietos šerifo departamentas sekmadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad pastato užėmimas žymi tos grupės pastangas sukurstyti konfrontaciją su valdžia.

„Tie vyrai atėjo į Harnio apygardą tvirtindami priklausantys milicijos grupėms, palaikančioms vietos ūkininkus, nors iš tikrųjų šie žmonės turėjo kitokių motyvų – pamėginti nuversti apygardos ir federalinę valdžią, vildamiesi įžiebti judėjimą visose Jungtinėse Valstijose“, – sakoma Harnio apygardos, kurioje yra tas draustinis, šerifo Davido Wardo (Deivido Vordo) pranešime.

Tačiau jis pridūrė, kad dedamos pastangos išspręsti šią priešpriešą „kiek įmanoma greitai ir taikiai“.

Tačiau sekmadienį prie rezervato būstinės nesimatė jokių policijos pajėgų. Tuo tarpu keli aktyvistai budėjo savo automobiliuose prie įvažiavimo, o kiti ėjo sargybą apžvalgos bokšte.

Kol kas nebuvo pranešimų apie jokius susirėmimus prie to komplekso, kuris buvo uždarytas, kai protestuotojai įsiveržė vidun.

Naujienų portalas „The Oregonian“ nurodė, kad šią bylą perėmė Federalinis tyrimų biuras (FTB).

Tarp protestuotojų, užsidariusių tame centre, esama prieš vyriausybę nusistačiusių ūkininkų ir išgyvenimo gamtoje entuziastų, kurie sako neplanuojantys jokio smurto, bet neatmetantys jokių scenarijų, jeigu pareigūnai mėgins šturmuoti kompleksą.

Tose apylinkėse mokyklos buvo savaitei uždarytos, o apygardos teismas nurodė pirmadienį nedirbsiantis „dėl saugumo priežasčių“.

Internete visuomenė reiškė įvairias nuomones dėl vadinamojo maišto Oregone (#Oregonstandoff).

„Esu konservatyvių pažiūrų ir mano instinktas – laikytis įstatymų, – rašė vienas „Twitter“ vartotojas, pasivadinęs @steph93065. – Tačiau kai federalinė vyriausybė išnaudoja žmones, naudodamasi įstatymais, mano instinktas pakrypsta kitaip.“

Kiti tvirtino, kad šis užėmimas yra vidaus terorizmo aktas ir ragino JAV vyriausybę imtis griežtų veiksmų prieš ginkluotus protestuotojus.

„Kodėl nevadiname Oregono milicijos teroristais? – Nes jie baltieji ir krikščionys, štai kodėl“, – rašė @StephenDybas.

Vienas iš protestuotojų yra 40-metis Ammonas Bundy (Eimonas Bandis), kurio tėvas – Nevados ūkininkas Clivenas Bundy (Klaivenas Bandis) – 2014 metais buvo svarbus veikėjas kitoje ginkluotoje priešpriešoje prieš vietos valdžią, kurios priežastis buvo ginčas dėl teisė ganyti valstybinėje žemėje.

Bundy jaunesnysis, sekmadienį duodamas interviu telefonu televizijai CNN, ragino vyriausybę atkurti „žmonių konstitucines teises“.

Jo brolis Ryanas ir kiti šios grupės nariai reikalavo, kad Hammondsams, kuriems buvo liepta pirmadienį prisistatyti į federalinį kalėjimą, būtų atšaukta laisvės atėmimo bausmė ir kad vyriausybė atsisakytų Malūro rezervato kontrolės.

Hammondsai buvo nuteisti už padegimą, kuris, pasak jų buvo valdomas gaisras jų rančoje Harnio apygardoje, išplitęs į valstybinės žemės plotus.

Tačiau liudininkai jų teisme sakė, kad Stevenas Hammondas neteisėtai šaudė elnius federalinėje žemėje per medžioklės išvyką, o vėliau dalijo žmonėms degtukus, kad „padegtų visą šitą šalį“, nurodė Teisingumo departamentas.

Per tą incidentą valstybinėje žemėje išdegė apie 56 hektarai.

Ammonas Bundy sakė telefonu „The Oregonian“, kad protestuotojai neketina greitai pasitraukti.

„Planuojame čia pasilikti ištisus metus, jokių abejonių“, – sakė jis.

JAV Oregono valstijoje ketvirtadienį užpuolikas surengė žudynes koledže, per kurias nušovė 10 žmonių, septynis sužeidė ir vėliau pats žuvo per susišaudymą su policija.

Po šio kraupaus išpuolio kreipdamasis į visuomenę akivaizdžiai supykęs prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) emocingai ragino sugriežtinti ginklų kontrolę ir pliekė Kongresą už tai, kad šis nesiima jokių veiksmų po „rutina tapusių“ masinių žudynių.

Užpuolikas, kurį JAV žiniasklaida įvardijo kaip 26 metų Chrisą Harperį Mercerį (Krisą Harperį Merserį), ėmė šaudyti vienoje iš Ampkvos bendruomenės koledžo, esančio už maždaug 10 km į šiaurę nuo Rosbergo miesto, klasių.

Kaip pasakojo liudininkai, jis ėjo iš klasės ir klasę ir metodiškai šaudė savo aukas.

Daglaso apygardos šerifas Johnas Hanlinas (Džonas Hanlinas) sakė, kad žuvo dešimt žmonių, o septyni buvo sužeisti, keli iš jų yra kritinės būklės.

Pasak šerifo, aukų tapatybės bus paskelbtos ne anksčiau kaip po 24 valandų.

J.Hanlinas patvirtino, jog pareigūnai mano identifikavę žudiką, tačiau atsisakė paskelbti jo pavardę.

„Niekada neišgirsite manęs minint jo vardą, - sakė šerifas. - Nesuteiksiu jam tos garbės, kurios jis tikriausiai siekė įvykdydamas šį siaubingą ir niekingą aktą.“

Ketvirtadienį glaudi Rosbergo bendruomenė, kurios dauguma narių dirba miško ruošos sektoriuje, aukų atminimui degino žvakutes.

Daug vietos bendruomenės narių mokosi šiame koledže, kuriame iš viso yra 3 300 studentų.

„Tai tapo rutina“

JAV žiniakslaida pateikia liudininkų pasakojimus apie siaubą ir paniką, kuriuos jiems teko išgyventi per žudynes.

Studentė Cassandra Welding (Kasandra Velding) pasakojo buvusi koledže, kai išgirdo, kai gretimoje klasėje nuaidėjo 35-40 šūvių. Mergina pravėrė klasės duris, norėdama pamatyti, kas nutiko, ir tuomet pamatė pašautą bendramokslį.

„Tuomet užsirakinome klasėje, išjungėme šviesas ir... visi buvome apimti panikos, paskambinome (pagalbos telefonu) 911, skambinome savo tėvams pasakyti, kad mylime juos, nes nežinojome, kas nutiks, juk tai galėjo būti mūsų paskutiniai žodžiai“, - sakė mergina.

Kreipdamasis į visuomenę, B.Obama neslėpė pykčio dėl pastarųjų masinių žudynių mokykloje, kaltindamas įstatymų leidėjus, taip pat už juos balsuojančius žmones, kad nieko nedaroma opiu ginklų kontrolės klausimu.

„Kažkokiu būdu tai tapo rutina, - sakė prezidentas. - Tapome tam nejautrūs.“

„Iš tiesų galime dėl to kažką padaryti, tačiau mums teks keisti įstatymus, - akmeniniu veidu sakė B.Obama. – Vienas pats to negaliu padaryti. Man reikia Kongreso, valstijų įstatymų leidybos institucijų ir gubernatorių, kurie pasirengę dirbti su manimi šiuo klausimu.“

„Neturėtų būti paprasta kažkam, kas nori padaryti žalą kitiems žmonėms, paimti į rankas ginklą“, - pabrėžė B.Obama.

J.Hanlinas sakė, kad įvyko policijos ir užpuoliko susišaudymas ir vėliau buvo konstatuota jo mirtis.

Pareigūnai sakė, kad tyrėjai nagrinėja žinutes socialiniuose tinkluose, kurias, kaip manoma, parašė žudikas. Keliuose žiniasklaidos pranešimuose buvo nurodyta, kad žudikas internete galėjo iš anksto pranešti apie savo ketinimus.

Kituose pranešimuose rašoma, kad tragedijos vietoje policija rado keturis ginklus ir mobilųjį telefoną, kuriame buvo žinučių, susijusių su žudynėmis.

Šaudynės mokymo įstaigose jau tapo nerimą keliančia amerikiečių gyvenimo realybe. Pastaraisiais metais daugelis mokymo įstaigų ėmėsi griežtesnių saugumo priemonių, ypač po 2012-aisiais įvykusių žudynių Sandi Huko pradinėje mokykloje Konektikute, kur 20-metis Adamas Lanza nušovė 20 pradinukų ir šešis suaugusius žmones.

Trečiadienį Pietų Dakotos vidurinėje mokykloje 16-metis moksleivis per ginčą su direktoriumi išsitraukė ginklą ir šovė jam į ranką, tačiau greitai buvo sutramdytas personalo. Direktorius nukentėjo nesunkiai.

Nuo žudynių Sandi Huke Jungtinių Valstijų mokymo įstaigoje buvo šaudyta 142 kartus, rodo „Mass Shooting Tracker“ duomenys.

Šautuvu ginkluotas užpuolikas antradienį vienoje Oregono valstijos mokyklų nušovė 14 metų moksleivį.

Užpuolikas, kaip pranešama, kitas moksleivis, taip pat žuvo per išpuolį „Reynolds“ mokykloje – tikriausiai nusišovė.

Policija nurodo, kad auka yra Emilio Hoffmanas (Emilijus Hofmanas), „kurį visi mylėjo“ ir kuris mirė berniukų persirengimo kambaryje mokyklos sporto salės pastate. Užpuolikas, kurio pavardė dar neskelbiama, kol nepranešta šeimai, buvo rastas tualete.

16 metų Savannah Venegas (Savana Venegas), kuri anksčiau buvo E.Hoffmano draugė, sakė, kad jis buvo „geras vaikinas, labai rūpestingas, mėgo juokauti“. Pasak jos, jis gyveno su motina ir turėjo vyresnį brolį ir dvi jaunesnes seseris pradinukes.

Liudininkai pasakojo, kad moksleiviai ir mokytojai slėpėsi klasėse, kai buvo pradėta šaudyti. 50 metų kūno kultūros mokytojas buvo sužeistas, bet jo gyvybei pavojus negresia, pranešė policija.

Dramai rutuliojantis, per tiesioginę televizijos transliaciją buvo matyti vaizdai, kurie Amerikoje darosi vis dažnesni, – kaip moksleiviai eina iš mokyklos su rankomis ant galvos.

Pirmieji pranešimai apie šaudymą priešpaskutinę mokslo metų dieną buvo gauti maždaug 8 val. vietos laiku.

Kai šaudymas liovėsi, policininkai pastebėjo įtariamąjį susmukusį mokyklos tualete. Pareigūnai pasinaudojo robotu su kamera ir nustatė, kad įtariamasis miręs, tikriausiai - nusižudęs, sakė Trautdeilo policijos atstovas Carey Kaeras (Keris Keiras).

Trautdeilo policijos viršininkas Scottas Andersonas (Skotas Andersonas) pranešė, kad patikrinus mokyklos teritoriją buvo rastas dar vienas ginklas ir kad jo savininkas buvo sulaikytas. Policijos viršininkas pabrėžė, jog tai visiškai nesusiję su antradienio šaudymu.

Tai jau ketvirtas šaudymas per tris savaites buvusiame JAV Laukinių vakarų regione.

Gegužės 23 dieną sutrikusios psichikos studentas, Holivudo režisieriaus Peterio Rodgerio (Piterio Rodžerio) sūnus, šaudė universiteto miestelyje Santa Barbaroje į šiaurę nuo Los Andželo. Jis nušovė šešis žmones ir nusišovė pats.

Mažiau nei prieš savaitę, birželio 5-ąją, buvo šaudoma koledžo miestelyje Sietle Oregonui kaimyninėje Vašingtono valstijoje: žuvo 19 metų vaikinas, o dar du žmonės buvo sužeisti. Vietos meras tokias šaudynes pavadino Amerikos „smurto panaudojant ginklus epidemija“.

Tuomet šį sekmadienį Las Vegaso picerijoje vyras ir moteris, kurie galbūt buvo susiję su antivyriausybine grupuote, iš arti nušovė du policijos pareigūnus, paskui netoliese – civilį žmogų ir galiausiai nusižudė patys.

Ankstesnės šaudynės, tokios kaip Niutaune Konektikute 2012 metų gruodį 20 vaikų ir šešių suaugusiųjų gyvybių pareikalavusi tragedija, sukėlė Amerikoje intensyvius debatus apie palyginti negriežtus šalies ginklų kontrolės įstatymus.

Tačiau prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) planas nuodugniau tikrinti ginklus perkančių žmonių biografijas ir pasiūlymai uždrausti kariškus automatus bei apriboti leidžiamos amunicijos dydį pernai Kongrese buvo sužlugdyti.

Ginklų kontrolė yra itin visuomenę skaldantis klausimas Jungtinėse Valstijose, kur teisė turėti ginklų yra įrašyta į konstituciją greta tokių pagrindinių teisių kaip žodžio laisvė ir religijos laisvė.

Naujausia tragedijų banga išprovokavo tik prislopintus viešus debatus, galbūt – dėl šių šaudynių masto ir reguliarumo arba dėl to, kad ankstesni protestai nenulėmė konkrečios pažangos.

Tačiau prezidentas B.Obama antradienį pakeitė šią padėtį ir nuoširdžiai apgailestavo, kad tokie išpuoliai „tampa norma“. Jis atmetė argumentą, kad tokios šaudynės visų prima yra psichikos sveikatos klausimas.

„Jungtinės Valstijos neturi išprotėjusių žmonių monopolijos, – sakė prezidentas interneto forume „Tumblr“. – Tai ne vienintelė šalis, kurioje esama psichozės, bet vis dėlto mes žudome vieni kitus per šias masines šaudynes tokiu laipsniu, kuris yra eksponentiškai aukštesnis nei bet kurioje kitoje vietoje“.

„Koks skirtumas? Skirtumas yra tas, kad šie žmonės gali prikimšti savo namus amunicijos“, – tvirtino B.Obama.

Jis pripažino, jog jam kaip amerikiečiui gėda ir kaip tėvui baisu, kad Jungtinės Valstijos negali sustabdyti tokių šaudynių. Pasak jo, padėtis nepasikeis, jei iš esmės nepakis visuomenės nuomonė.

„Didžiausią mano nusivylimą kol kas kelia faktas, jog ši visuomenė nenorėjo imtis pamatinių žingsnių, kad ginklai nepatektų į rankas žmonėms, galintiems tiesiog neįtikėtinai pakenkti“, – sakė B.Obama.

Pasak prezidento, jokia išsivysčiusi pasaulio valstybė – išskyrus Ameriką – nesitaikstytų su masinėmis šaudynėmis, kurios dabar įvyksta kartą per savaitę ir po dienos dingsta iš naujienų laidų.

Mokykloje, kur įvyko antradienio tragedija, mokosi maždaug 2,8 tūkst. moksleivių, bet daugumai jų pamokos baigėsi praėjusią savaitę, tad neaišku, kiek jų mokykloje buvo per išpuolį.

Nacionalinės ir vietos televizijos tiesiogiai transliavo iš įvykio vietos; buvo matyti, kaip daug ginkluotų policininkų skuba uždaryti mokyklą.

Tačiau maždaug po valandos Multnomos apygardos šerifo įstaiga pranešė, kad situacija buvo „stabilizuota“.

Antradienio tragedija yra pirmos aukų pareikalavusios šaudynės Oregono mokyklose nuo 1998 metų gegužės, kai 15-metis Kipas Kinkelis mokykloje Springfilde nušovė du ir sužeidė dar 25 moksleivius. Prieš tai jis nušovė savo tėvus, o dabar atlieka 111 metų kalėjimo bausmę.