Per pirmąją 2015 metų savaitę, kai euras jau yra oficiali atsiskaitymo priemonė Lietuvoje, didesnių netikėtumų klientų elgsenoje neužfiksuota. Kaip ir laukta, pirmosiomis sausio dienomis į „Swedbank“ banko padalinius plūstelėjo didelis gyventojų srautas – žmonės skubėjo išsikeisti turimus litus į eurus, tačiau šis srautas kasdien mažėja.

Tą patį galima pasakyti ir apie grynųjų litų įnešimą į bankomatus, ir apie eurų išgryninimą bankomatuose – stebimos mažėjimo tendencijas. Kita vertus, auga atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis skaičius ir apyvartos, nes tai yra kone greičiausias ir patogiausias atsiskaitymo būdas pereinamuoju laikotarpiu.

„Didesniems klientų srautams padaliniuose buvome pasiruošę, be to, dalis centrinėje būstinėje dirbančių kolegų savanoriškai prisijungė darbui su klientais padaliniuose visoje šalyje. Iš viso per pirmąją savaitę banko padaliniuose aptarnavome 106 tūkst. klientų, iš kurių apie 65 proc. eilėje teko laukti trumpiau nei 10 min., tai tikrai geras rezultatas“, – pasakoja „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Per pirmąją šių metų savaitę (sausio 1-7 d.) „Swedbank“ klientų aptarnavimo padaliniuose iš viso į eurus buvo iškeista 220,88 mln. litų (63,97 mln. eurų) suma, vidutinė iškeista suma siekė daugiau nei 950 eurų. Aktyviausiai litus į eurus gyventojai keitė pirmąją naujų metų darbo dieną (sausio 2 d.), kai „Swedbank“ padaliniuose į eurus buvo iškeista 53,65 mln. litų (15,54 mln. eurų).

Gyventojai, naudodamiesi grynųjų pinigų įnešimo bankomatais, per pirmąją naujų metų savaitę įnešė ir taip į eurus savarankiškai konvertavo 89,53 mln. litų. „Priminsime, kad litus „Swedbank“ bankomatuose įnešti galima iki sausio 18 d., įneštos sumos ekvivalentą eurais gyventojai be jokio papildomo mokesčio išsigryninti eurus išduodančiuose bankomatuose gali visą sausio mėnesį“, – primena „Swedbank“ atstovė.

„Swedbank“ klientai per septynias sausio mėnesio dienas eurus išduodančiuose bankomatuose iš viso išsigrynino 62,13 mln. eurų. Vidutinė išgryninama suma siekė apie 116 eurų. „Natūralu, kad gyventojai norėdami susipažinti su naująja valiuta skubėjo nusigryninti eurų. Kita vertus, pastebime, kad eurų išgryninimo operacijų bankomatuose skaičius mažėja, o atsiskaitymų banko mokėjimo kortele - auga“, – komentuoja  „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Sausį banko padaliniuose dar gali susidaryti norinčiųjų pasikeisti valiutą klientų eilės. Todėl apsilankymą padalinyje, jei įmanoma, rekomenduojama atidėti vėlesniam laikui, o kasdienes operacijas atlikti interneto banke arba susisiekus su banko specialistais telefonu.

Gyventojams, kurie vis dar turi grynųjų litų santaupų ir nori jas išsikeisti į eurus, rekomenduojama tai atlikti savarankiškai naudojantis bankomatais. Tereikia litus įnešti naudojantis grynuosius pinigus priimančiu bankomatu. Tuomet eurus išduodančiame bankomate galima išsigryninti reikiamą eurų sumą.

Artėjant euro įvedimo dienai, jau beveik pusė šalies gyventojų ir trys ketvirtadaliai įmonių palankiai vertina naująją šalies valiutą. Ir įmonės, ir gyventojai imasi aktyvesnių žingsnių ruošdamiesi šalies valiutos keitimui: bent vieną iš pasirengimo eurui veiksmų lapkričio mėnesį atliko 88 proc. šalies gyventojų ir 93 proc. įmonių.

Tokias tendencijas atskleidė trečiąkart „Swedbank“ ir TNS LT lapkričio mėn. apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas, apibendrinantis gyventojų bei įmonių turimos informacijos apie euro įvedimą lygį, požiūrį į euro įvedimą bei atliekamus pasirengimo eurui veiksmus.

Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas išaugo ir dabar siekia 62 balus iš 100 galimų (rugpjūtį siekė 55 balus). 92 proc. apklaustų įmonių atstovų teigia esantys neblogai ar gerai informuoti apie eurą. Įmonių atstovų, teigiamai vertinančių euro įvedimą Lietuvoje, dalis beveik nesikeitė (73 proc.).

Gyventojų pasirengimo lygis – 48 balai (rugpjūčio mėn. siekė 41 balą). Beveik 8 iš 10 (77 proc.) žmonių mano, kad yra neblogai arba gerai informuoti apie eurą. Išaugęs informuotumas turėjo įtakos ir gyventojų požiūrio į eurą kaitai: už oficialiosios valiutos pasikeitimą šiuo metu pasisako beveik pusė (47 proc.) gyventojų, ir tai yra 12 proc. punktų daugiau nei rugpjūtį. Euro skeptikų metų pabaigoje sumažėjo nuo 31 iki 21 procento.

Įmonių planus keičia darbai

„Paskutinį šių metų ketvirtį, kaip ir vasaros pabaigoje, Lietuvos bendrovių pasirengimo eurui rodiklis buvo aukštas – perėjimui prie euro rengėsi 9 iš 10 įmonių. Apklausa atskleidė, kad įmonės pagaliau praktiškai ėmėsi įgyvendinti veiksmus, kuriuos iki šiol tik planavo“, – pasirengimo eurui indekso rezultatus komentuoja „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Pasak jo, daugiau nei trečdalis (42 proc.) įmonių atlieka pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje. Kiek mažiau (39 proc.) informuoja klientus apie kainų ar kitus pokyčius valiutos keitimo laikotarpiu, o 37 proc. darbui su naująja valiuta ruošia darbuotojus, organizuoja jiems mokymus.

Tiesa, nemažai įmonių, ypač nedidelės iki 9 darbuotojų bendrovės, svarbiausius pasirengimo eurui veiksmus visgi paliko Naujųjų metų išvakarėms, rizikuodamos nespėti laiku pasiruošti. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (44 proc.) bendrovių lapkričio pradžioje tik planavo eurui pritaikyti buhalterinės apskaitos programą, trečdalis (31 proc.) planavo pritaikyti IT sistemą, dar mažiau (28 proc.) galvojo apie pinigų srautų valdymą metų pabaigoje ir 2015 metais, kuomet išaugs grynųjų pinigų apyvarta.

Gryniesiems – per mažai dėmesio

Vienas svarbiausių darbų, kurį įmonės turi atlikti dar šiemet – užsitikrinti pakankamą grynųjų eurų kiekį, kad kitų metų pradžioje galėtų sklandžiai vykdyti atsiskaitymus dvejomis valiutomis. Tačiau tyrimas atskleidė, kad dalis bendrovių tam dar nėra pasiruošusios. Lapkričio pradžioje net 39 proc. bendrovių, savo veikloje naudojančių grynuosius pinigus, teigė dar nenusprendusios, kaip apsirūpins eurais metų pabaigoje, o 28 proc. apklausoje dalyvavusių bendrovių eurus planavo atsiimti banko padalinyje.

„Nespėjusiems užsisakyti išankstinio grynųjų eurų pristatymo, rekomenduojame nepalikti apsirūpinimo grynaisiais eurais metų pabaigai ir jau dabar susitarti su banku dėl eurų atsiėmimo padalinyje. Tik taip įmonė užsitikrins, kad padalinys turės reikalingą eurų sumą. Gruodžio pabaigoje išaugus eurų paklausai padaliniuose, eurų neužsisakiusiai įmonei reikiamos eurų sumos gali tiesiog pritrūkti“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas D. Vilčinskas.

Jis pataria susiplanuoti pakankamai laiko užsakytiems eurams atsiimti, nes metų pabaigoje ir 2015 m. sausį padaliniuose, tikėtina, didės eilės dėl išaugsiančio klientų, norinčių pasikeisti valiutą arba atsiimti užsakytus eurus, skaičiaus.

Ketvirtadalis gyventojų stengiasi nebekaupti grynųjų

Nors 88 proc. apklaustų gyventojų teigė atliekantys bent vieną iš pasiruošimo eurui veiksmų, per paskutinį metų ketvirtį šie veiksmai keitėsi nežymiai.

Lapkritį, kaip ir rugpjūtį, gyventojai daugiausia domėjosi praktiniais euro įvedimo aspektais: 70 proc. žinojo valiutos keitimo kursą, 41 proc. žinojo, kur ir kaip galės nemokamai išsikeisti pinigus, 30 proc. žinojo svarbiausias euro įvedimo proceso šalyje datas. Taip pat kas ketvirtas (26 proc.) parduotuvėse pasiskaičiavo kainas iš litų į eurus, 26 proc. įsivertino, koks bus į eurus perskaičiuotas atlyginimas.

„Apklausos duomenimis, gyventojai jaučiasi sukaupę nemažai žinių, tačiau tik gana nedidelė dalis imasi veiksmų, kurie padės užtikrinti sklandų perėjimą prie euro. Tik ketvirtadalis gyventojų stengiasi nebekaupti didesnių grynųjų pinigų sumų ir tik 1 iš 10 stengiasi dažniau atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Lietuvoje yra beveik dukart daugiau grynųjų nei jų buvo Latvijoje prieš euro įvedimą, todėl išsikeisti juos per trumpą laiką gali būti sudėtinga“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Ji primena, kad paprasčiausias būdas pasitikti euro valiutą – naudoti mažiau grynųjų, tai yra, pinigus laikyti banko sąskaitoje, už pirkinius atsiskaityti kortele, o smulkias monetas – dar šiemet išleisti arba paaukoti.

„Mes klientus kviesime litų ir centų monetas skirti „Maisto bankui“ – jas paaukoti klientai galės beveik visuose banko padaliniuose nuo gruodžio vidurio iki pat sausio pabaigos“, – atkreipė dėmesį O. Žvirzdinė.

Litus į eurus pataria išsikeisti per bankomatus

Tiems, kurie sausio pradžioje vis dar turės litų, O. Žvirzdinė pataria juos išsikeisti į eurus naudojantis litus priimančiais ir eurus išduodančiais bankomatais. Dalis litus priimančių „Swedbank“ bankomatų veiks iki sausio 18 dienos. Tad gyventojai banko savitarnos erdvėse galės įnešti litus, pasinaudodami litus priimančiais bankomatais, ir išsigryninti eurų greta esančiuose eurus išduodančiuose įrenginiuose. Savarankiškai keisti valiutą bus galima 79-iose vietose, kuriose veiks „Swedbank“ bankomatai. 58 iš šių vietų – visą parą veikiančios „Swedbank“ savitarnos erdvės.

Siekdamas užtikrinti sklandų perėjimą prie euro valiutos, „Swedbank“ laikinai keičia klientų aptarnavimo tvarką padaliniuose. Prioritetas bus skiriamas įmonių atstovams, kurie atvyks į padalinius pasiimti iš anksto užsakytų eurų rinkinių ar išsikeisti valiutą, jie bus aptarnaujami atskiroje eilėje. Labiausiai įtemptu laikotarpiu visoje Lietuvoje klientus aptarnauti padės daugiau nei 50 laikinų konsultantų ir 210 „Swedbank“ darbuotojų iš centrinės būstinės. Nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. įnešti litus į sąskaitą arba išsikeisti juos į eurus bus galima ir „Swedbank“ padaliniuose, kuriuose operacijos grynaisiais pinigais iki šiol paprastai būdavo atliekamos tik savitarnos erdvėje.

Pasirengimo eurui indeksas buvo sukurtas bendradarbiaujant „Swedbank“ ir TNS specialistams Latvijoje 2013 m. bei šiemet adaptuotas Lietuvoje. Reprezentatyvią 509 gyventojų ir 500 įmonių „Pasirengimo eurui indekso“ apklausą „Swedbank“ užsakymu 2014 m. spalio 31 – lapkričio 11 dienomis atliko tyrimų bendrovė TNS LT.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo naujajai valiutai indeksas sparčiai ūgtelėjo – didėja ir gyventojų, ir verslo susidomėjimas ir informuotumas. Tiesa, verslininkai sulaukė ir perspėjimo nuo planų pereiti prie darbų, nes, jei tikrąjį pasiruošimą įmonės pradės tik paskutinį metų ketvirtį, rizikuos susidurti ir su nepatogumais, ir su didesnėmis sąnaudomis.

Gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos, sparčiai auga, o įmonių pasiruošimo eurui darbai aktyvėja. Tarp didžiausiems pokyčiams besirengiančių sektorių priskiriami buhalteriai tvirtina namų darbus jau atlikę – esą visos apskaitos programas platinančios įmonės jau yra parengusios tinkamas versijas.

„Tik patys didžiausi tinginiai gali viską palikti paskutinei minutei. Kai mes apklausėme savo narius, draugus, visi optimistiškai žiūri į sausio 1-ąją. Latvijoje buhalteriai dėl to neturėjo didelių problemų, manau, kad ir Lietuvoje taip bus“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė.

„Swedbank“ ir TNS LT antrąkart apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas per pusmetį šoktelėjo nuo 30 iki 41 balo iš šimto galimų. Bankininkai perspėja, kad nors 9 iš 10 įmonių jau ėmėsi žingsnių, verslininkai iki šiol daugiau planuoja, nei imasi veiksmų.

„Vis dar dominuoja planavimas ir ketinimas daryti, negu daromi realūs veiksmai. Galima drąsiai išskirti, kad 20 proc. įmonių jau konkrečiai kažką daro – kažkas keičia apskaitos programas, kasos įrangą“, – sako „Swedbanko“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Gyventojai ir įmonės teigia per pusmetį apie eurą sužinoję daugiau, o tai lėmė ir didesnį palankumą: naująją valiutą teigiamai vertina 71 proc. įmonių ir 35 proc. gyventojų.

„Reiktų atkreipti dėmesį, kad tik 17 proc. pasakė, jog nebekaupia grynųjų pinigų, o laiko banko sąskaitose, o tik 10 proc. sakė, kad atsiskaito mokėjimo kortelėmis“, – nurodo „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Beveik pusė šalies įmonių ketina pakoreguoti buhalterinės apskaitos programas ar planuoja pritaikyti savo informacinių technologijų sistemas. Tačiau tik penktadalis apklaustųjų tą jau atlieka ir žada organizuoti mokymus darbuotojams.