„Kad reikėtų keisti ir griežtinti skrydžių virš Vilniaus tvarką buvo pradėta šnekėti nuo 2019-ųjų. Tais metais tų skrydžių drastiškai sumažėjo, dauguma oreivių išvyko į Trakus ar kitas apylinkes. Po koronaviruso atsistatant skrydžiams Vilniaus oro uoste, vėl iš naujo atnaujintos tos kalbos ir bandymas tas taisykles patvirtinti, kurių įsigaliojimas reikštų, kad oro balionų skrydžių Vilniuje sumažėtų iki 80 proc. ir liktų tik penktadalis“, – kalbėjo Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis.
Numatomos taisyklės griežtai sumažintų oro balionų Vilniuje skaičių.
„Tose taisyklėse yra keletas punktų, kurie drastiškai sumažintų galimybę skristi virš Vilniaus. Vienas jų – visiškai draudžiami skrydžiai per oro uosto tūptinę, net ir tais atvejais, kai nėra nė vieno atskrendančio ir išskrendančio lėktuvo. Kitaip tariant, su vakarų krypčių vėjais balionai išvis negalėtų skraidyti Vilniuje. Su rytų vėjais tolstant nuo oro uosto yra siūloma mažinti oro balionų grupę. Šiuo metu balionų grupėje maksimaliai gali skristi keturiolika balionų. Su siūlomomis taisyklėmis galėtų likti maksimaliai septyni balionai“, – pasakojo V. Sviderskis.
Jo teigimu, oro balionai netrukdo Vilniaus oro uosto veiklai. Bendradarbiaujant su skrydžių vadovais balionai kyla aukščiau ir palieka po savimi atvirą teritoriją.
„Dabar Lietuvoje turime jau 30 metų praktiką. Jeigu oro uoste yra atskrendančių ar išskrendančių orlaivių, o balionai skrenda virš oro uosto, tai skrydžių vadovai paprašo užimti saugų aukštį (5 tūkst. pėdų virš jūros lygio) ir tame aukštyje oro balionai saugiai kerta oro uostą, palikdami atvirą erdvę po savimi“, – aiškino V. Sviderskis.
Sprendimui sumažinti oro balionų skaičių Vilniuje įtakos turėjo padidėjęs Vilniaus oro uosto užimtumas. Pasak V. Sviderskio, oro uosto užimtumas skaičiuojamas neteisingai.
„Aš nežinau, kodėl „Oro navigacijoje“ yra tokia iniciatyva tų skrydžių drastiškai sumažinti. Vilniaus oro uostas yra sostinės išskirtinumas, Vilnius yra geografiškai patogioje vietoje. Oro balionai tūptinę dažniausiai kerta gan stačiu kampu, aplink oro uostą nėra kelių, nėra didelės apkrovos, lyginant su kitų sostinių oro uostais. Oro navigacijos skaičiavimas, kaip didėja oro uosto apkrovimas, mes manome, kad visiškai negalima taip skaičiuoti, nes jie skaičiuoja pervežamų klientų skaičių. Jeigu prieš dvejus metus atskrisdavo orlaivis su 70 keleivių, o dabar padidėjo turistų kiekis ir pakeitė mažą lėktuvą dideliu, tai tas pats vienas lėktuvas atskraidina 200 keleivių. Tai keleivių padaugėjo trigubai, bet oro eismo prasme liko vienas orlaivis“, – aiškino Lietuvos oreivių federacijos prezidentas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mes jokiu būdu neribojame oro balionų skrydžių, bet, rūpindamiesi Vilniaus oro uosto sauga, mes įvedame taisykles, kur bus nebeleidžiami tūptinės [zonos] kirtimai oro balionais“, – tvirtino „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Eismas Vilniaus oro uoste sparčiai grįžta į priešpandeminį lygį, todėl ir priimami draudimai oro balionams.
„Mes kalbame konkrečiai apie Vilniaus oro uosto tūptinę – pakilimo ir nusileidimo zoną. Oro balionai negalės kirsti šios tūptinės, kaip yra daugelyje Europos šalių. Sauga yra pats pagrindinis dalykas ir mūsų organizacija ja rūpinasi Vilniaus skrydžių zonoje. Eismas labai sparčiai grįžta į 2019-ų metų lygį, todėl mes priimame sprendimą, kad eismas yra per didelis, kad būtų toliau leidžiama oro balionams kirsti tūptinę“, – aiškino S. Batavičius.
Pasak jo, oro balionai Vilniuje tūptinės zoną kirsdavo ganėtinai dažnai, tad dabar oreiviams reikės suktis iš padėties ir kilti kitose miesto vietose.
„Oreiviams reikės prisitaikyti, ieškoti kitų vietų. Reikėtų kelti klausimą, ar mes turime kažkaip riboti skrydžių skaičių į Vilniaus oro uostą, kuris labai sparčiai atsigauna. 2019-ais metais buvo pasiektas 5 mln. keleivių srautas. Lietuvai labai svarbu užtikrinti susisiekimą, didinti keleivių srautus. Tas pats verslas taip pat yra labai jautrus susisiekimui, investicijoms, naujų verslų pritraukimui“, – sakė S. Batavičius.
