Ketverių metų įdirbis
Kuršių nerijoje, šalia Nidos esantis oro uostas su vienu pakilimo taku, skirtas lengvųjų lėktuvų aviacijai, jau nuo šiandien galbūt atgaus buvusį statusą ir galės pradėti veikti.
"Civilinės aviacijos administracijos komisija jau buvo, viską apžiūrėjo, turėjo pastabų, į kurias privalome atsižvelgti. To siekėme daugiau nei 20 metų. Dabar jau visuose lygmenyse sutarta – nuo UNESCO iki Saugomų teritorijų tarnybos, buvome ir Seime, ir Vyriausybėje. Kaip sakoma, dabar kamuolys mūsų rankose", – kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Neringos savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos "Nidos oro parkas" direktorius Bronius Zaronskis tikino, kad aviatoriams jau senokai rūpi, kada jie galės atskristi į Nidą. Tačiau tokių klausimų kyla ne tik lietuviams, bet ir svečiams iš Vokietijos, Izraelio, Skandinavijos ar Lenkijos.
"Pradėjome žygius, kaip tą oro uostą galima būtų atgaivinti. Jam reikėjo gauti aerodromo statusą. Kartu su Neringos savivaldybe vargome ketverius metus. Viskas buvo padaryta. Šiandien turėtume gauti leidimą. Tad jau pirmadienį, liepos 6-ąją, planuojame surengti Nidos oro uosto atidarymą ir aviacijos šventę", – pasidžiaugė B.Zaronskis.
Milijonus užšaldė ilgam
Nidos oro uostas buvo pastatytas prieš 53 metus. Nuo 1970 m. penkerius metus iš Nidos AN-2 tipo lėktuvais buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Palangą, Kauną ir Vilnių.
Po nepriklausomybės atkūrimo, 1992 m., Neringos miesto valdyba oro uostą su visa įranga perdavė Neringos švietimo, kultūros ir sporto skyriui.
Tam neprieštaravo ir Susisiekimo ministerija. 1994 m. Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko detalųjį planą, kuriame numatyta oro uostą pritaikyti mažosios aviacijos skrydžiams.
Dar po ketverių metų Vyriausybė leido Nidos oro uostą naudoti tarnybinėms reikmėms ir jo rekonstrukcijai iš valstybės paskolų skyrė 5,6 mln. litų.
Pirmajame rekonstrukcijos etape kilimo ir tūpimo takas nuo 600 m buvo pailgintas iki 815 m, iš abiejų tako pusių įrengtos 4 m pločio juostos lietaus kanalizacijos sistemai įrengti.
Antrame etape buvo planuojama pailginti taką iki 1 200 m, kad jame galėtų leistis nedideli keleiviniai lėktuvai, tačiau 1998 m. dėl žaliųjų protestų šių planų buvo atsisakyta.
Valstybinėje registro įmonėje buvo įregistruotas 14,4 ha žemės sklypas skrydžio juostai su saugos zonomis.
Veiklą nutraukė generolas
2001 m. dėl lėktuvo avarijos Nidos oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius.
2005 m. kovą Neringos miesto taryba nusprendė užbaigti pradėtą oro uosto rekonstrukciją.
Antrojo etapo metu buvo planuojama pašalinti kliuvinius, esančius oro uosto teritorijoje, įrengti vandens valymo įrenginius.
Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Neringos savivaldybei atimtos teisės tvarkyti žemes aplink pakilimo taką, kurios reikalingos oro uosto rekonstrukcijai užbaigti.
Dar po 10 metų (2015-aisiais) valstybė grąžino oro uosto dangą Nidos savivaldybei.
Buvo išvalytas miškas, atlikti dažymo darbai, įrengtas vėjarodis.
Oro uostui suteiktas lauko nusileidimo aikštelės statusas.
Kitų metų vasarą per aviacinę šventę buvo oficialiai atnaujinta oro uosto veikla.
Bet, nepraėjus nė 8 mėnesiams, tuomečio Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Vytauto Žuko įsakymu orlaivių, nesusijusių su valstybės valdymo, paieškos ir gelbėjimo darbais, kilimas bei tūpimas šiame oro uoste uždraustas.
Ties Bulvikio kyšuliu įrengta aviacijos aikštelė galutinai apmirė.
Nidos oro uosto atgaivinimo idėjai ilgai priešinosi gamtos saugotojai, kova kilo ir dėl medžių, ir dėl į raudonąją knygą įrašytų dirvoninių kalviukų.
Jei šiandien Lietuvos civilinės aviacijos administracija duos leidimą, Nidos oro uosto veikla bus atnaujinta.
