Kaip BNS informavo Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, medžiagą dėl skvero įtraukimo į kultūros vertybių registrą ekspertai grąžino taisyti Kultūros paveldo centrui.

„Kultūros paveldo centras turi pataisyti projektą ir pateikti, 28 dieną bus galutinis Vertinimo tarybos posėdis“, – teigė jis.

Pasak jo, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai apraše pasigedo vertikalios skvero dominantės – šiuo metu tai yra P. Cvirkos paminklas, bet galėtų būti postamentas, fontanas ar kitas objektas, į kurį veda takai.

Kultūros paveldo centrui išsakyta pastabų, jog vertingosioms savybėms nereikėtų priskirti ir želdynų.

Ekspertai taip pat prašo papildyti medžiagą istoriniais duomenimis apie skvero atsiradimą, pirminius jo autorius, „nedetalizuoti vertingųjų savybių iki smulkių išmatavimo vienetų“.

Pasak V. Bezaro, to prašė ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Buvo pastaba ir prašymas iš savivaldybės, kad nebūtų užsistagnuota ties tuo, kas yra, nes jei reikės nutiesti taką neįgaliesiems ar mamoms su vežimėliais, kad nebūtų taip jau galutinai užbrauktas takų ir tam tikrų detalių tinklas. Kai kada atsiranda problemų, kad kai labai detaliai surašoma, tai net ir remonto reikalaujantis objektas negali to sulaukti. Norima, kad parkas būtų kartu ir atspindintis laikmetį, bet būtų pritaikytas ir pagal dabartinius reikalavimus“, – kalbėjo KPD direktorius.

Meras Remigijus Šimašius BNS šią savaitę sakė, kad savivaldybė, sulaukusi ekspertų sprendimo, sieks „išlaikyti skvero struktūrą, bet pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams“. 

Rugpjūčio pabaigoje Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba išbraukė P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro. Sprendimas priimtas po dešimtmečius besitęsiančių diskusijų dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų.

Prieš paminklo nuėmimą pasisakantys kultūros veikėjai, kai kurie politikai akcentuoja, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Nelikus teisinės apsaugos, savivaldybė planuoja paminklą nukelti. R. Šimašius tikino, kad to daryti nebus skubama, nukėlimui formaliai bus prašoma tarybos pritarimo.

Pasak savivaldybės vadovo, sovietmečiu suformuotas skveras yra vienintelis Vilniuje likęs panašaus pobūdžio objektas, todėl jį reikėtų išsaugoti, o diskusijas visuomenėje keliantį P.Cvirkos paminklą galima būtų iš čia iškelti.

„Kaip tik ruošiuosi (...) prašyti, ir esu tą žodžiu sakęs, kad pats skveras būtų įtrauktas į vertybių sąrašą“, – LRT radijui penktadienį sakė sostinės meras.

„Mano supratimu, ir ką šneku su urbanistais ir menotyrininkais, tai paminklas kaip paminklas, stovi ir tiek, bet skveras yra vienintelis likęs to laikotarpio ir tokio planavimo skveras. Aišku, kad tokio laikotarpio dvasią norint išsaugoti, jį reikia išsaugoti, aišku, pagyvinant“, – pridūrė jis.

R. Šimašiaus teigimu, šiuo metu yra gera proga aptvarkyti skverą, nes visai šalia ant Tauro kalno bus statoma nacionalinė koncertų salė.

Jis taip pat sveikino kultūros ministro Simono Kreivio kreipimąsi į paveldosaugininkus dėl P.Cvirkos paminklo išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.

„Labai sveikinu šitą ministro kreipimąsi, nes jau kurį laiką mes svarstome Vyriausybės programoje surašytą viešųjų erdvių desovietizaciją“, – sakė R. Šimašius.

Tikrai niekas nesiruošia jo griauti, tiesiog yra faktas, kad tai kilnojama vertybė.

Meras tvirtino pats ketinantis kreiptis į paveldosaugininkus, kad paminklas būtų išbrauktas iš nekilnojamųjų vertybių sąrašo.

„Tikrai niekas nesiruošia jo griauti, tiesiog yra faktas, kad tai kilnojama vertybė“, – sakė jis.

Kultūros ministras savo siūlymą motyvuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P.Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Kultūros ministro prašymas turėtų būti svarstomas liepą arba rugpjūtį.