Ištyrus pacientus, kurie dėl koronaviruso gulėjo ligoninėje, tačiau nebuvo sunkiausios būklės, t.y. jiems nereikėjo reanimacijos, paaiškėjo, kad trečdaliui pacientų atsirado pažintinių gebėjimų sunkumų: klaidos kalbant ir rašant, negebėjimas susikaupti ir t.t. Ketvirtadalis patiria emocinių sunkumų, tokių kaip nerimas ar nemiga. Mažai daliai ligonių atsirado depresijos požymių, o kai kurie dėl sumenkusių gebėjimų net negali grįžti į savo profesinę sritį.
– Ar tyrimas dar tęsiasi?
– Taip, tęsiasi. Jis iš kelių etapų. Pirmasis etapas jau užbaigtas, dabar analizuojame žmonių duomenis, kurie sirgo COVID-19 2020 m. antrosios bangos metu. Jie buvo gydyti ligoninėje, mes dabar su jais susisiekėme. Klausėme, kaip jiems sekasi, kuo jie skundžiasi, kokių sunkumų turi. Tęsiami du kiti tyrimai. Vienas vykdomas šiuo metu: su žmonėmis, kurie dabar serga, kalbame pačioje ligoninėje ir prašome leidimo paskambinti jiems po mėnesio. Kitas – platesnis, vadinamasis skerspjūvio tyrimas, kai platiname apklausas, nuorodą internete, kad užpildytų persirgusieji. Norime pamatyti platesnį spektrą – nuo tų, kurie sirgo labai lengvai, be simptomų, iki tų, kurie buvo ligoninėje, bet nepateko į mūsų akiratį.
A.Pranckevičienė pastebi, kad virusas piktas, naujas, mūsų organizmui nepažįstamas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
– COVID-19 – pikta liga, kuri paliečia tiek fizinę, tiek psichinę žmogaus būklę: nemiga, nerimas, depresija, nuovargis, smegenų rūkas, sulėtėjęs mąstymas, nerišli kalba, negebėjimas priimti greitų sprendimų. Ką atskleidė jūsų tyrimas, kiek žmonių kenčia nuo šių reiškinių?
– Mūsų tyrimo duomenis atspindi žmonės, kurie gydėsi ligoninėje ir kurie buvo ligoninėje, bet nesirgo sunkiausia forma. Sunkiausių būklių pacientų negalėjome apklausti ir gauti iš jų leidimo. Tirtoje grupėje beveik trečdalis žmonių turi nusiskundimų, kurie susiję su susikaupimu, sumažėjusiu darbingumu, išsiblaškymu, kalbos klaidomis tiek kalbant, tiek rašant. Ketvirtadalis žmonių sako, kad patyrė emocinių sunkumų, bet tikrą depresiją ar nerimą, kuriam gydyti reikėtų medikų pagalbos, nurodo apie 5 proc. persirgusiųjų. Šie duomenys nelabai unikalūs, tik patvirtina tendencijas, kurios žinomos ir pasaulyje.
Prieš savaitę išėjo didelė studija „Lancet“ žurnale su Didžiosios Britanijos duomenimis. Vertinti daugiau kaip 1 tūkst. sirgusių ir gydytų ligoninėje žmonių simptomai po pusmečio – jie iš esmės analogiški. Duomenys rodo, kad galime prognozuoti keturis scenarijus, kas bus su žmonėmis: 40 proc. žmonių scenarijus gerasis, kai ligoninėje praleidžiama savaitė, dešimt dienų, pacientai jaučiasi sveiki, grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, kiti trys – truputį liūdnesni: maždaug 17 proc. turi vidutinį scenarijų, kai yra liekamųjų simptomų ir dar pažintinių gebėjimų sunkumų, o kita dalis žmonių susiduria su sunkiomis ir labai sunkiomis išeitimis, kai negali grįžti į įprastą profesinę veiklą, negali dirbti visu pajėgumu. Daugelis šios grupės pacientų net ir po pusės metų nurodo devynis ir daugiau liekamųjų simptomų. Tiek mūsų, tiek britų duomenys rodo, kad ketvirtadalis persirgusių ir gydytų ligoninėse asmenų teigia, kad po koronaviruso atsirado naujų sveikatos problemų, kurios trukdo kokybiškai gyventi.
– Žmonės, kurie sirgo koronaviruso besimptome forma, nepateko į ligoninę, dar nelabai išsamiai tiriami. Įdomu, kiek laiko jiems tęsiasi papildomi COVID-19 padariniai?
– Ryškių atsakymų dar nėra, duomenys prieštaringi. Savo duomenis dar renkame, neturime skaičiavimų. Užsienio pirmieji tyrimai rodo, kad net ir lengvesnių koronaviruso formų pacientai turi liekamųjų sunkumų: dažniausiai trūksta jėgų, kamuoja nuovargis, sunkiau susikaupti, pablogėjusi darbinė atmintis. Kaip teigta ir „Lancet“ žurnalo studijoje, ir matosi tiriant duomenis, – pažintinio gebėjimo sunkumai tarsi nepriklauso nuo paties COVIID-19 sunkumo. Tendencija stebima ir analizuojant kitų tyrimų duomenis, kur fiziniai simptomai labai stipriai susiję su COVID-19 sunkumu. Kuo sunkesnė buvo liga, tuo daugiau liekamųjų simptomų. Emociniai sunkumai irgi didele dalimi susiję su COVID-19 sunkumu. Pažintinių gebėjimų sunkumai tarsi eina atskira linija ir jie gali būti tiek prie lengvesnių, tiek prie sunkesnių COVID-19 formų skirtingu lygiu. Vienas tokių įspūdingų tyrimų ir atliktas Didžiojoje Britanijoje, kurioje buvo tirta daugiau nei 80 tūkst. asmenų. Jie atliko pažintinių procesų testus interneto platformoje. Buvo klausiama apie COVID-19 patirtį. Tyrimas tikrai rodo įspūdingus skaičius, kiek žmogus praranda pažintinių procesų. Jei reikėjo gydymo stacionare, – praradimai didesni, nei mes natūraliai prarastume dešimt metų senėdami, jie didesni grupėje, kurie nurodė, kad yra patyrę insultą. Vertinti galima intelekto koeficiento balais: jei 100 – vidurkis, 10 – standartinis nuokrypis, tai prilygsta –7 IQ balų praradimui. Skaičiavimai santykiniai, bet jie gerai iliustruoja ir leidžia apčiuopti žalą smegenims.
– Ar pažeidimus galima skirstyti į amžiaus grupes, lytis, ką labiau pažeidžia?
– Nėra bendro sutarimo, kam padaro daugiau žalos. Duomenys šiek tiek skiriasi. Neseniai paskelbta studija „Lancet“ žurnale nurodo, kad padariniai šiek tiek blogesni moterims. Tai įdomus rezultatas, nes šiaip nuo COVID-19 numirti didesnę riziką turi vyrai. Turbūt galima daryti prielaidą, kad vyrai miršta, o moterims lieka didesnių padarinių. Skamba gal labai drastiškai. Moterys dažniau skundžiasi ir ateina pas gydytojus, jos gal dažniau atpažįstamos. Kalbant apie amžių, stebima U formos priklausomybė. Didžiausių pažeidimų nustatoma vidutinio amžiaus žmonėms, t.y. nuo 40 iki 59 metų, o jauniems ir vyresnio amžiaus žmonėms lieka mažiau pažeidimų.
– Ar galima tai paaiškinti?
– Galbūt tai susiję su pačia COVID-19 eiga. Jei vidutinio amžiaus žmogus jau pakliuvo į ligoninę, greičiausiai jis tikrai sirgo sunkiai, turėjo įvairių gretutinių ligų – tai turbūt kaupiamasis efektas. Mokslinio tyrimo metodologijos matavimo spektrą, kai vertiname pažintinius gebėjimus vyresnio amžiaus grupėje, mes lyginame su bendra populiacija ir joje vyresnio mažiaus žmonės turi daugiau įvairių pažintinių procesų sunkumų, o COVID-19 yra dar vienas prie viso konteksto. Tai gal jie neišsiryškina, bet tai mano interpretacija.
– Kaip suprantu, mažiau pavojinga jauniems žmonėms? Kokie stebimi liekamieji reiškiniai jaunimui?
Dalis iššūkių, su kuriai susiduriama, nenauji. Tiesiog pirma kartą tokie skaičiai žmonių, kuriems reikia pagalbos.
– Studijų nėra labai daug, kurios leistų atsakyti. Jauni žmonės patiria daug psichologinių sunkumų, susijusių su COVID-19: tiek dėl streso, kurį sukelia liga, kai staiga nebegali aprūpinti šeimos, tyrimai rodo, kad jauniems žmonėms psichologiškai sunkiau persirgti, nes yra daugiau atsakomybių už kitus, labiau nerimauja, kad į darbą nenuėjo, ir pan. Kalbant apie vaikus, prieš mėnesį paskelbti italų duomenys. Nedidelė imtis, bet tirti 12–13 metų vaikai, kurie dabar yra labai skatinama grupė skiepytis. Italai tikslingai suformavo keturias vaikų grupes po 25 – t.y. vaikai, kurie nesirgo COVID-19, kurie sirgo be simptomų, tada kurie su simptomais, bet gydėsi namie, ir tie, kurie sirgo sunkiai bei gulėjo ligoninėje. Grupės buvo homogeniškos: amžius, socialinis kontekstas, mokykliniai pasiekimai. Italai paėmė ir nesirgusių vaikų imti, nes manoma, kad karantinas paveikė neigiamai visų mūsų pažintinius procesus. Tyrimai parodė, kad vaikai, kurie nesirgo ir kurie sirgo besimptome forma, intelekto rodikliais nesiskiria, tiems vaikams, kurie sirgo simptomine forma, bet negulėjo ligoninėje, nukentėjo darbinės atminties procesai, bet bendru intelekto rodikliu nesiskyrė. Vaikai, kurie sirgo sunkia forma ir gulėjo ligoninėje, jų buvo pažeisti tiek bendrieji, tiek darbinės atminties rodikliai, kalbinės informacijos apdorojimo rodikliai, galima tikėtis ilgesnio laiko mokymosi sunkumų, blogesnių pasiekimų mokykloje. Nereiškia, kad viskas, bet tyrimai rodo, kad reikia aktyviai klausti apie sunkumus tiek vyresnių, tiek jaunų, tiek vaikų, aktyviai siūlyti pagalbą.
– Ar galima atkurti neuronų tinklą ne tik fizinėmis priemonės, sportu, bet ir protiniais užsiėmimais?
– Galima. Turbūt vienas iš mitų, kad tai padaryti lengva įvairiomis programėlėmis. Kryžiažodžiai yra gerai, bet smegenims reikia kuo įvairesnių stimuliacijų. Mūsų kasdienė veikla ne blogesnė treniruotė nei priverstinis užduočių sprendimas. Svarbiausia mokytis kažko naujo, kad tai būtų iššūkis: užsienio kalbos, šokių žingsnelių, keliauti į naują vietą, bandyti orientuotis be žemėlapio, bendrauti naujose socialinėse situacijose. Įvairūs fiziniai pjūčiai – nauji skoniai, kvapai, paviršių lietimas, muzika, literatūra. Nereikia savęs spausti į nepatogų gyvenimą. Kad būtume sveiki – turime būti laimingi.
– Ar galima COVID-19 palyginti su kokia kita liga?
– Gripas irgi turi komplikacijų. Studijoje, kurią minėjau, specialiai atlikti skaičiavimai: mokslininkai darė kontrolinę grupę žmonių, kurie sirgo kitomis infekcinėmis ligomis, ir nustatė, kad COVID-19 dukart dažniau sukelia komplikacijų. Virusas piktas, naujas, mūsų organizmui nepažįstamas. Dalis iššūkių, su kuriai susiduriama, nenauji. Tiesiog pirma kartą tokie skaičiai žmonių, kuriems reikia pagalbos.
