Medijos kaip niekad tapo mūsų tęsiniais (kaip prieš 60 metų įžvalgiai rašė medijų teorijos pradininkas Marshallas McLuhanas). Ir nieko keista, kai, netyčia paspaudus mygtuką, visiems ištransliuojamas momentas, kai seimūnė ar jos padėjėja nusimovusi kelnes ar šalia seimūno per posėdį šlaistosi pusnuogis vyrukas. Kuo labiau medijos taps mūsų dalimi, tuo daugiau pamatysime. Ir turbūt jau niekas nestebins. Nei nuogybės, nei intymybės. Išsitrina ir ribos tarp paprastų įrašų socialiniuose tinkluose ir žurnalistikos. Štai danų žurnalistė išgarsėjo, kai, rengdama reportažą svingerių klube, ne tik pasimylėjo, bet ir to akto garsą įrašė ir ištransliavo į eterį. Su visais padūsavimais. O paskui pasakė: seksas darbo metu – natūralu. Ir sulaukė daug palaikymo žinučių instagrame ir feisbuke, esą tai "gera žurnalistika".
Apsaugininkams sunkiai sekėsi vaikyti prie degančios eglutės užpakalius beveik besvylančius asmenukininkus.
U.Eco numatė ir tai, užsimindamas, kad ateityje neliks skirtumo tarp būti garsiam ir būti apkalbėtam. "Vien tam, kad būtų "pamatyti" ir "apkalbėti", žmonės bus pasiryžę bet kam. Neliks skirtumo tarp garsaus imunologo ir jaunuolio, kuris kirviu užkapojo savo motiną, tarp garsaus meilužio ir turinčio trumpiausią vyrišką organą visoje Žemėje, tarp šlovės to, kuris Centrinėje Afrikoje įkūrė raupsuotųjų prieglaudą, ir to, kuris geriausiai moka slėpti mokesčius", – rašė jis.
Argi tai nevyksta?
