Akcija buvo panaši į ankstesnius protestus, sukėlusius įtampą tarp Švedijos ir Artimųjų Rytų šalių.

Salwanas Momika (Salvanas Momika) ir Salwanas Najemas (Salvanas Nadžemas) spardė ir trypė musulmonų šventraštį, padegė jo puslapių.

Birželio pabaigoje jie panašų protestą surengė prie Stokholmo pagrindinės mečetės, išprovokuodami pyktį Artimuosiuose Rytuose. Liepos 20 dieną jiedu Koraną trypė prie Irako ambasados Stokholme, tačiau tuomet jo nedegino.

Pasak vietos žiniasklaidos, Švedijos policija suteikė leidimą šiam protestui, aktyvistams siekiant, kad Koranas šalyje būtų uždraustas.

„Aš jį sudeginsiu daugybę kartų, kol uždrausite“, – laikraščiui „Expressen“ sakė S. Najemas.

Kaip ir ankstesniuose protestuose, S. Momika ir S. Najemas buvo vieninteliai akcijos dalyviai, o už policijos kordono, pasak įvykio vietoje buvusio AFP reporterio, buvo susirinkusi nedidelė atsakomojo protesto dalyvių grupė.

Stokholmo policijos atstovas Matsas Erikssonas (Matsas Eriksonas) AFP sakė, kad renginys praėjo be jokių rimtų viešosios tvarkos pažeidimų.

Protesto metu S. Momika taip pat trypė musulmonų šiitų dvasininko ir politinio lyderio Moqtados Sadro (Moktados Sadro) nuotrauką. M. Sadro šalininkai, reaguodami į ankstesnius Korano išniekinimus, šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade. Naktį prieš anksčiau liepą įvykusį protestą jie šiame komplekse sukėlė gaisrą.

Švedijos diplomatiniai santykiai su keliomis Artimųjų Rytų šalimis jau buvo pašliję dėl ankstesnių su Korano išniekinimu susijusių protestų.

Švedijos policija anksčiau yra pabrėžusi, kad išduoda leidimus tik viešiems susibūrimams, o ne jų metu vykdomai veiklai.

Visgi abu ankstesni protestai sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir pasmerkimą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kurio parama labai svarbi Švedijos stojimui į NATO, reiškė didelį pyktį dėl Korano deginimo.