„Pamiršti nesame, bet visuomet gali būti geriau“, – šiandien minimos Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse teigė Klaipėdos neįgaliųjų draugijos vadovas Jonas Tarasevičius

Jis savo vertinimą išreiškė skaičiais – pagal penkiabalę sistemą bendrijos gyvenimą galima vertinti trejetu. „Sunku pasakyti, kaip sekasi. Sakyčiau – visaip“, – samprotavo J.Tarasevičius.

Draugijos vadovas pasidžiaugė, kad nuolat yra rengiami įvairūs projektai organizuoti išvykas, ekskursijas, tačiau įgyvendinama maždaug pusė planų.

Nepaisant to, draugijos nariai, kurių šiuo metu yra daugiau nei 280, veikia aktyviai. Šiuo metu neįgaliųjų draugijoje gyvuoja ansamblis „Pagairė“, šokių kolektyvas „Domino“ bei rankdarbių būrelis.

Klaipėdos neįgaliųjų draugija taip pat organizuoja paskaitas bei mokymus savo nariams. „Nors narių yra daug, tačiau maždaug ketvirtadalis yra neaktyvūs, nes jie prikaustyti prie lovos.

Jiems labai padeda socialiniai darbuotojai“, – dėkingas buvo J.Tarasevičius.

Kitąmet bendrija planuoja įkurti meno klubą, kuris teiktų galimybę atsiskleisti meninių polinkių turintiems nariams.

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas Gediminas Bartkus teigė, kad šiuo metu gana sėkmingai sprendžiami neįgaliųjų įdarbinimo klausimai. Tačiau motyvacijos kartais stinga ne tik darbdaviams, bet ir būsimiems darbuotojams. „Dažnai kyla sunkumų ne tik ieškant įmonės, kuri priimtų neįgaliuosius, bet ir pačių galimų darbuotojų būna sunku surasti. Dažnai žmonėms su negalia yra sumenkusi motyvacija, jie nėra linkę registruotis“, – pasakojo G.Bartkus.

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga rengia įvairius mokymus ir darbdaviams, ir patiems neįgaliesiems. „Svarbu suprasti, jog nėra esminio skirtumo įdarbinant žmogų, kiekvienas gali būti puikus specialistas ir naudingai dirbti“, – pabrėžė G.Bartkus.

Sąjungos atstovas informavo, kad neįgalieji įdarbinami įvairiems darbams – nuo teritorijų prižiūrėtojų iki administratorių ar rinkos tyrėjų.

Skaičiai ir faktai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, nuo šių metų sausio 1 iki lapkričio 30 d. įdarbinti 447 neįgalieji, kuriems nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis.
Daugiausia jų įdarbinta darbininkais, valytojais ar pagalbiniais darbininkais.
Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 233 neįgalieji, kuriems nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis.