Seksualines paslaugas perkančių asmenų viešinimas yra puiki priemonė, siekiant kovoti su prostitucija, įsitikinęs Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Jis prideda, kad kova su prostitucija – ne vien policijos darbas, tačiau Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė tvirtina, kad policija daro nepakankamai.
„Mums labai svarbu parodyti, kad praktiškai policija pro pirštus žiūri į pagrindinį prostitucijos veikėją – klientą, pirkėją, teigdama, kad šiuo metu neįmanoma jo nubausti“, – LRT Radijui sako K. Mišinienė.
Tai parodyti bandyta Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ sukurti filmuku. Jame vaizduojama, kaip pas merginą apsilanko vyrai. Jie ateina pagal skelbimą, išplatintą internete: „Jauna aistringa brunetė su tavimi pažais nepamirštamus žaidimus“. Vyrai tikisi nusipirkti sekso paslaugas, tačiau mergina jiems pasiūlo pažaisti „Monopolį“.
K. Mišinienė: pirmiausia į filmuką sureagavo klientai
Anot Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės K. Mišinienės, filmuko tikslas – parodyti visuomenei reiškinį, su kuriuo jau tarsi susigyvenome. „Tai vyksta šalia mūsų, bet mes sugebame patogiai gyventi, įsivaizduodami, kad ten tiesiog vyksta finansiniai sandoriai. [...] Kitas dalykas, mums labai svarbu parodyti, kad praktiškai policija pro pirštus žiūri į pagrindinį prostitucijos veikėją – klientą, pirkėją, teigdama, kad šiuo metu neįmanoma jo nubausti. Mums buvo labai svarbu iškelti ir užaštrinti šiuos momentus“, – komentuoja K. Mišinienė.
Jos teigimu, tikimasi, kad tai padės visuomenei susimąstyti ir suvokti, kad prostitucija gali būti vykdoma visai šalia, be to, paskatins apie šia problemą diskutuoti. K. Mišinienė tvirtina, kad tai parodė ir komentarai, parašyti po vaizdeliu.
„Šiandien skaitydami komentarus portale lrytas.lt [šiame portale buvo paviešintas filmukas – LRT.lt], matome, kad kažkuria prasme mums pavyko pasiekti šį tikslą. Beje, pirmiausia atsiliepė sekso pirkėjai. Tai labai aiškiai matosi. Jie apie tai kalba su pasipiktinimu: „Pirkau ir pirksiu“, „Kas man uždraus?“, „Tai – reikalas tarp dviejų suaugusių žmonių“. Matome, kad tikrai pataikėme taikliai“, – sako K. Mišinienė.
Problemą spręsti trukdo požiūris?
K. Mišinienė neslepia, kad tokie komentarai, pradirbus šioje srityje 14 metų, jos nestebima, bet pripažįsta, kad nesitikėjo tokios gausos. LRT Radijo pašnekovės nuomone, tai rodo, kad vis dėlto mūsų šalyje gausu žmonių, pasiruošusių pirkti kitą žmogų ir jį išnaudoti. Geriausias būdas su tuo kovoti, anot K. Mišinienės, – viešumas.
„Manau, kad viešumas yra geriausias ginklas. Mes tai seniai pastebėjome. Taip pat tai pastebėjo ir mūsų kolegos užsienyje, vykdantys panašias programas. Matome, kad viešumas yra tai, ko labiausiai bijo sekso pirkėjai. Jie nebijo baudų, finansinio pažeminimo, bet bijo to, kad bus išviešinti“, – tikina specialistė ir prideda, kad filmuke parodyti vyrai kol kas nesikreipė dėl to, kad juos gali atpažinti.
K. Mišinienė įsitikinusi, kad pagrindinė priežastis, kodėl dažniau baudžiami seksualinių paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai, yra požiūris, nors policijos pareigūnai ir tvirtina, kad nubausti klientus yra daug sudėtingiau nei prostitucija užsiimančius žmones. „Požiūryje slypi atsakymas, kodėl taip lengvai ir netgi, sakyčiau, smagiai, nubaudžiami asmenys, užsiimantys prostitucija, ir taip nepasiekiami jų pirkėjai“, – teigia K. Mišinienė.
R. Matonis: akivaizdu, kad tai – socialinė problema
R. Matonis sutinka, kad viešumas yra gera priemonė, norint kovoti su prostitucija. „Filmuką peržiūrėjau. Tai tikrai yra puikus būdas. Manau, kad jis efektyvus. Viešumas – viena iš geresnių priemonių kovoti su šia problema“, – tvirtina R. Matonis, tačiau atmeta policijai metamus kaltinimus, kad ji į prostituciją žiūri pro pirštus.
„Nenorėčiau sutikti su kaltinimu [...]. Iš esmės mes vadovaujamės teisės aktais. Kokius įrankius įstatymų leidėjas suteikia, tokiais ir naudojamės. Kalbant apie šiuos pažeidimus, statistika yra tokia: per metus turime apie 300 pažeidimų“, – nurodo R. Matonis.
Jo teigimu, per 2014 m. buvo nubausti 299 asmenys, teikę seksualines paslaugas, ir 22 jas pirkę. Visi vadinamieji klientai, pasak R. Matonio, buvo vyrai. Jis pabrėžia, kad statistika dar neparodo, jog policija į šiuos pažeidimus žiūri pro pirštus, nes tai nėra tik policijos problema.
„Akivaizdu, kad tai – socialinė problema. Mes [policijos pareigūnai – LRT.lt] labiau orientuojamės į sunkesnius nusikaltimus, kurie slypi už šių pažeidimų: prekyba žmonėmis, organizuotas nusikalstamumas, narkotikai. Šią sritį dažnai kontroliuoja įvairios nusikaltėlių grupuotės, kurios iš to pelnosi, išnaudoja ar net žaloja merginas. Mūsų manymu, tai – žymiai sunkesni nusikaltimai“, – tvirtina R. Matonis.
Apsimesti paslaugų teikėjais policijos pareigūnai negali
R. Matonio teigimu, dėl to į šiuos nusikaltimus kreipiamas didesnis dėmesys – pradėta nemažai su prostitucija susijusių ikiteisminių tyrimų. R. Matonis nurodo, kad per pastaruosius trejus metus pradėti 81 ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, dar 23 – dėl įtraukimo į prostituciją.
„Tai yra tikrai sunkūs nusikaltimai, kurie reikalauja daug pastangų, kad būtų atskleisti. Policija šiuo metu daugiau orientuojasi į tokias nusikalstamas veikas, o ne administracinės teisės pažeidimus“, – sako policijos atstovas.
Jis sutinka, kad viešumas yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant sumažinti seksualines paslaugas perkančių žmonių skaičių, ir prideda, kad, norint tai padaryti, policijos naudojamų priemonių tikrai nepakanka.
„Asmenis, kurie teikia šias paslaugas, žymiai lengviau nustatyti. Jie patys reklamuojasi, skelbia apie tokias paslaugas. Taip pat tie asmenys nelinkę bendradarbiauti su teisėsauga ar policija. Tai apsunkina ir klientų nustatymą. Jeigu merginos ar vyrai, kurie teikia tokias paslaugas, bendradarbiautų su teisėsauga, padėtų nustatyti klientus, manau, minėti skaičiai būtų žymiai didesni ir policijai būtų lengviau tai daryti“, – įsitikinęs R. Matonis.
Jo teigimu, patys policijos pareigūnai negali dėti skelbimų ar reklamuotis, kad neva teikia paslaugas, ir tokiu būdu sulaikyti tokias paslaugas norinčius įsigyti asmenis, nes tokie veiksmai laikomi provokacija arba kurstymu daryti pažeidimą.
