Nepakeičiamos padėjėjos
88-erių kaunietė Akvilė Tonkūnienė – šviesaus proto, bet sunkiai vaikščiojanti senolė. "Prieš ketverius metus numirė vyras, nuo tada gyvenu viena. Kartą per savaitę atvažiuoja dukra. Tačiau vienatvės nejaučiu. Kiekvieną darbo dieną mane lanko auksinės moterys, kurios viską padaro už mane. Jos ir butą sutvarko, ir valgyti pagamina, ir padeda nusiprausti. Be jų būtų labai sunku. Parduotuvėj paskutinį kartą gal prieš ketverius metus buvau. Jos man ir maisto, ir reikiamų vaistų nuperka, – senolės žodžiais, per kelerius metus dvi ją lankančios Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojos tapo artimos tarsi šeimos nariai. – Man dažnai nereikia nieko sakyti: jos skaito mano mintis. Vos tik aš pagalvoju – jos tą darbą jau daro."
Moterį lankančios slaugytojo padėjėja Vida Putrienė ir socialinio darbuotojo padėjėja Danutė Lilionienė taip pat negailėjo gražių žodžių, gyrė senolę: "Ponia Akvilė – labai šviesus, pozityvus žmogus. Ar mes kurią dieną daugiau, ar mažiau druskos į verdamą sriubą įberiame – jai tinka."
Apie savo ligas A.Tonkūnienė pasakoja su šypsena. "Jei ligos būtų gėlės, graži puokštė išeitų. Be klausos aparato nebegirdžiu ir matau prastai, nors akys operuotos. Man ir parkinsonas, ir sąnarius, nugarą skauda, ir hipertenzija. Kraujotaka sutrikus – mėto į šonus. Paeiti dar kažkiek paeinu, nors ir sunkiai, bet stovėt negaliu – griūnu", – nepaisydama visų ligų, buvusi medikė tikino gyvenanti gerai, tik sveikatos daugiau norėtųsi.
Pagalbos galime tikėtis tik iš tų moterų, kurios apsilanko kiekvieną darbo dieną.
A.Tonkūnienės pramogos – laikraščiai, žurnalai, televizorius. Nors akys dažnai pavargsta, senjorė kartais pasiima ir mezginį į rankas. "Anūkui megztinį taisau", – apie savo dienos darbą užsiminė garbaus amžiaus moteris.
Bute gausu gėlių, balkone veša pomidorų krūmai. "Ponia Akvilė labai norėjo pomidorų – padėjome pasodinti, juos prižiūrėjome, laistėme – kaip ir gėles. Nors ir nedidelis derlius, visos kartu džiaugėmės", – pasakojo V.Putrienė.
Pasigedo pagalbos savaitgaliais
Kita kaunietė – 87-erių Nina – šešerius metus yra prikaustyta prie patalo. Moteriai paralyžiuota pusė kūno, sutrikusi kalba. "Tai – insulto padariniai. Nenoriu gilintis, ar medikai padarė viską, kad jų būtų išvengta", – užsiminė namuose mamą slaugantis 66-erių Valentinas. Pats turintis didelių sveikatos problemų vyras mamos į slaugos namus nusprendė neišvežti. Tai, kad tiek metų iš patalo nesikeliančiai mamai neatsirado pragulų, pašnekovas vadina gydančios gydytojos ir socialinių paslaugų centro darbuotojų nuopelnu.
"Taip su mama dviese ir gyvenam. Giminių Lietuvoje, galima sakyti, neturim, mano vaikai – toli, užsieniuose. Iš esmės pagalbos galime tikėtis tik iš tų moterų, kurios apsilanko kiekvieną darbo dieną. Jos mamą ir pavalgydina, ir ant kito šono paverčia, ir pasirūpina jos higiena", – pasakojo Valentinas.
Vyro teigimu, tokia pagalba – labai reikalinga, tačiau yra tobulintina. "Pagalbos namuose reikėtų ir per šventes, poilsio dienomis. Per išeigines stengiuosi pats, kiek sugebu, mama pasirūpinti. Tačiau ką daryti tiems, kurie gyvena vieni? Juk jiems ir per išeigines valgyt norisi, ir sauskelnes pakeisti reikia", – pašnekovo žodžiais, tuo, kad tokie žmonės sulauktų pagalbos ne tik darbo dienomis, turėtų pasirūpinti valstybė. Be to, pasak Valentino, prastos sveikatos senolius lankančios darbuotojos neturėtų dažnai keistis, kaip kartais dabar atsitinka. "Tai yra blogai ir joms, ir mamai. Juk ir jai reikia priprasti prie žmonių, ir tiems žmonėms reikia priprasti prie jos reakcijų, jos neaiškios kalbos", – į problemas atkreipė dėmesį pašnekovas.
Padeda visoje Lietuvoje
Ir A.Tonkūnienei, ir Ninai yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Socialinių paslaugų centro moterys jas lanko vykdydamos Europos Sąjungos kofinansuojamą Integralios pagalbos namuose projektą. Pagal šį projektą teikiamos dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose. Tokie projektai vykdomi visose Lietuvos savivaldybėse, išskyrus Neringą. Už šias paslaugas kaunietės iš dalies susimoka, nes jų gaunamos pajamos sudaro daugiau kaip 244 eurus per mėnesį vienam asmeniui. Tokią mokėjimo tvarką yra nustačiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. "Sumokėtume ir daugiau, jei tik sulauktume pagalbos ir savaitgaliais, švenčių dienomis", – sakė Valentinas.
Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos Robertos Motiečienės teigimu, iki šiol nebuvo sulaukta prašymų, kad centro darbuotojai senoliams padėtų ir savaitgaliais. "Mūsų įstaigos darbuotojai dirba penkias dienas per savaitę. Šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis paslaugų neteikiame. Taip yra nusprendusi Kauno miesto taryba. Kitomis dienomis tikimės, kad senyvo asmens artimieji patys daugiau prisidės prie jo priežiūros", – sakė pašnekovė.
Visoje Lietuvoje įgyvendinant integralios pagalbos namuose projektus siekiama, kad neįgalūs, senyvo amžiaus asmenys kuo ilgiau gyventų sau artimoje aplinkoje – namuose. Projektai vyks iki 2022 m. vasaros.
Poreikis: artimiesiems, namuose slaugantiems gulinčius ligonius, į namus ateinančių slaugytojų padėjėjų pagalba – nepakeičiama. Laimio Steponavičiaus nuotr.
Bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos
Pagal socialines paslaugas reglamentuojančius teisės aktus, bendrosios ir socialinės priežiūros paslaugos turi būti teikiamos nemokamai šiais atvejais:
– kai asmuo gauna socialinę pašalpą;
– kai šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra mažesnės nei 244 eurai, t.y. mažesnės už valstybės remiamų pajamų (VRP) dvigubą dydį.
Savivaldybė gali atleisti asmenį nuo mokėjimo už socialines paslaugas ir kitais atvejais.
Mokėjimas už socialines paslaugas skiriasi, priklausomai nuo asmens pajamų, paslaugų rūšies, teikimo intensyvumo. Teisės aktais yra nustatyti asmens mokėjimo maksimalūs procentiniai dydžiai, pavyzdžiui:
– mokėjimo už socialinę priežiūrą (pavyzdžiui, pagalbą į namus) dydis negali viršyti 20 proc. asmens pajamų, o jeigu asmens pajamos arba šeimos pajamos, tenkančios 1 šeimos nariui, yra didesnės už 244 eurus (dvigubą VRP dydį), bet mažesnės už 366 eurus (trigubą VRP dydį), asmens mokėjimo dydis neturi viršyti 5 proc. asmens pajamų;
– mokėjimo už dienos socialinę globą (pavyzdžiui, asmens namuose) dydis negali viršyti 50 proc. asmens pajamų, o jeigu asmens pajamos arba šeimos pajamos, tenkančios 1 šeimos nariui, yra didesnės už 244 eurus (dvigubą VRP dydį), bet mažesnės už 366 eurus (trigubą VRP dydį), asmens mokėjimo dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų;
– mokėjimo už ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą (pavyzdžiui, senelių globos namuose) dydis negali viršyti 80 proc. asmens pajamų;
Žmogų slaugančio asmens, kuris nėra šeimos narys, pajamos nevertinamos. Parenkant socialinę paslaugą slaugomam žmogui atsižvelgiama į slaugančio asmens galimybes padėti jam, pavyzdžiui, ar pakaks teikti tam tikras paslaugas į namus, ar reikalinga jį apgyvendinti globos namuose.
Šis reglamentavimas yra nustatytas socialinėms paslaugoms, kurias organizuoja ir iš dalies finansuoja savivaldybė. Norint gauti šias paslaugas reikia kreiptis į savivaldybę ar seniūniją.
Bendrosios socialinės paslaugos – be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Tai maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas ir kitos paslaugos. Socialinė priežiūra – tai visuma paslaugų, teikiamų asmeniui, kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
Slaugos paslaugos
Slaugos paslaugas sunkiai sergantys asmenys gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet ir savo namuose. "Visiems Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Tad už šias sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, mokėti nereikia – gydymo įstaigoms už jas sumoka ligonių kasos", – informavo Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausiosios specialistė Ilona Šakienė.
Pacientas ar jo artimieji dėl slaugos paslaugų namuose turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui.
Laukia: A.Tonkūnienė prisipažįsta, kad be pagalbos viena namuose neišsiverstų. Laimio Steponavičiaus nuotr.
Slaugos paslaugos namuose iki 4 kartų per mėnesį gali būti teikiamos pacientams, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos, nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikiai su dideliais specialiaisiais poreikiais, o taip pat ir pacientams, kuriems atlikta tracheostoma ar gastrostoma bei būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.
Slaugytojai pacientų namuose gali atlikti nemažai įvairių slaugos procedūrų, t. y. suleisti vaistus, prijungti ir prižiūrėti lašelinės sistemą, paimti kraują ar šlapimą laboratoriniams tyrimams, padaryti elektrokardiogramą, užtikrinti žaizdų bei pragulų profilaktiką ir priežiūrą, dirbtinių kūno angų (stomų) priežiūrą, enterinį maitinimą ir kt.
Pacientams, sergantiems sunkia nepagydoma progresuojančia liga, gali būti teikiama paliatyvioji pagalba – visapusiška pacientų, kuriems nebegali padėti aktyvus gydymas, priežiūra. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek paciento namuose.
Kartu su paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistais ir ligonio artimaisiais gydantysis gydytojas nustato šių paslaugų teikimo mastą ir trukmę.
Kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios gali būti teikiamos paciento namuose arba nuotoliniu būdu:
– kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių receptų pratęsimas;
– šeimos medicinos paslaugos paciento namuose. Šias paslaugas esant poreikiui turi teisę gauti žmonės, kuriems:
– nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
– nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis su dideliais specialiaisiais poreikiais;
– po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai Bartelio indeksas (sugebėjimo judėti, atlikti kasdienes veiklas ir savarankiškumo indeksas – red. past.) yra nuo 20 iki 61 balo, ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos.
