Anot ministrės, tokioms įmonėms būtų siūloma Lietuvoje įsikurti laikinai, o pasibaigus karui, jos galėtų toliau tęsti verslą gimtojoje šalyje.

„Galbūt jau pradės rastis įmonių, kurios laikinai norėtų veiklą pratęsti Lietuvoje ir, kai baigsis karas, ten sugrįžti. Su „Investuok Lietuvoje“ esame kai kurias jau galimas pagalbos schemas parengę, tačiau vis dar turime su ukrainiečiais pasitikrinti, ar jiems tai yra įdomu ir tinka“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Tikslas yra tapti laikinais namais įmonėms, kurios galėtų čia pratęsti veiklą, kad tas verslas nesugriūtų, kad Ukrainos ekonomika po karo lengviau atsigautų“, – kalbėjo ministrė. A. Armonaitė pažymėjo, kad Ukrainos verslai persikelti į Lietuvą skatinami nebus, esą norima „kaip įmanoma labiau padėti žmonėms, kovojantiems už savo laisvę“.

Pasak jos, EIM kartu su Finansų ministerija jau priėmė sprendimą sutartis su ukrainietiškomis bendrovėmis turinčius asmenis atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ministrė teigė, kad papildomai bus siekiama panašią galimybę suteikti ir neturintiems sutarčių karo pabėgėliams.

„Tai yra gerai. Ką mes norėtume dar padaryti, bet tam reikia daugiau teisės aktų pakeitimų, yra tai, kad ir tie, kurie neturi kontrakto, galėtų lanksčiau dirbant turėti tą galimybę“, – sakė ministrė.

Taip pat Seimui netrukus bus pateiktas ministerijos pasiūlymas kompensuoti trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų persikėlimo į Lietuvą išlaidas. Naudotis šia galimybe bus siūloma ir Ukrainos piliečiams.

Vienkartinė kompensacija atvykstančiam darbuotojui sudarytų apie 3 tūkst. eurų, o įmonėms būtų padengiamos darbuotojų paieškos užsienyje išlaidos – iki 5,2 tūkst. eurų.

Programa įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims bus tęsiama iki rugsėjo 30 d.

Ekonomikos ministras Peteris Altmaieris teigė, kad nors Vokietijos „ekonominis variklis“ veikia, išėjimo iš pandemijos strategija turės būti vykdoma palaipsniui, o pagalbos schemos pratęsimas po numatytos pabaigos datos šio mėnesio gale yra svarbus signalas.

Finansų ministras Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija ekonomiškai geriau išgyveno pandemiją nei daugelis kitų šalių, nes vyriausybė suteikė reikšmingą pagalbą.

„Ši parama nebus sustabdyta nepasiekus tikslo, – sakė jis. – Tai būtų ekonominė nesąmonė“. Jis pridūrė, kad net jei krintantys Vokietijos užsikrėtimų rodikliai teikia vilties, jog pandemija baigsis, vis dėlto daugelis įmonių dar jaučia jos padarinius.

O. Scholzas sakė, kad bendrovės, gaunančios išplėstą pereinamojo laikotarpio paramą, negalės paskirstyti pelno ir dividendų. Tai taip pat taikoma premijų mokėjimui ir akcijų supirkimui.

Ši pagalba yra pagrindinė vyriausybės priemonė sušvelninti pandemijos padarinius darbo vietoms ir įmonėms. Pratęsiant pagalbą numatyta pakelti ir subsidijų viršutinę ribą, nes didesnės mados ir viešbučių sektoriaus įmonės pasiskundė, jog iki šiol nesulaukė pagalbos.

Taip pat įmonės, kurios anksčiau atšaukia ne visos darbo dienos režimą arba samdo naujus darbuotojus, gaus „naujo starto premiją“.

Trečiadienį federalinė vyriausybė taip pat nusprendė vėl pratęsti supaprastintą galimybę įsidarbinti ne visai darbo dienai.