Nebežino, ko griebtis

„Karmėlavos parko teritorijoje kai kas viduryje miško turi sklypą – miško dalį. Prie sklypo nėra privažiavimo. Kerta pušis, taip įsirengs keliuką. Inspektoriai rašo protokolus, policija atvažiuoja ir išvažiuoja, miškas toliau niokojamas“, – situaciją piešė su redakcija susisiekęs karmėlaviškis.

„Neįtikima, kad taip galėtų būti“, – padėtį apibūdino vyras.

Savivale kaltinamas kaimynas – ne naujakurys. „Čia labai ilga istorija. Dešimt metų. Tame pušyne žmogus pradėjo tvarkytis namų valdą. Iš miško padaryta namų valda. Nežinau, kas visa tai patvirtino, bet kelio ir privažiavimo prie tos valdos nėra. Visiškai nėra. Ir nebuvo. Aplink – tik miškai“, – kalbėjo pašnekovas. Šios vasaros pabaigoje veiksmai suaktyvėjo.

Skaitytojų vaizdo įrašas

„Jis atvirai aiškino, kad išpjaus medžius. Kai jų neliks, galės daryti kelią. Tačiau šis kelias bus tiesiamas į kalną mišku. Ant ko tas kelias laikysis? Ten vien tik smėlis. Vyksta visiškas absurdas. Nesutvirtinus kelio kris, grius šlaitai. Dar daugiau medžių reikės pjauti. Šlaitai slys ant kaimynų“, – sakė karmėlaviškis.

Skaitytojų vaizdo įrašas

Kai su juo kalbėjome, vyras skaičiavo, kad, pastarąjį kartą jam ten lankantis, buvo išpjauta apie šešiolika medžių.

Jis yra pasakęs: jūs man trukdote, tai sugadinsiu jums pušis, nors kai kurios man ir netrukdo. Priėjo ir įpjovė iki pusės keturias ar penkias pušis.

„Kas baisiausia… Aišku, mes, kaimynai, ten blaškomės, jam trukdome, kviečiame policiją… Tačiau jis tiesiai šviesiai yra pasakęs: jūs man trukdote, tai sugadinsiu jums pušis, nors kai kurios man ir netrukdo. Priėjo ir įpjovė iki pusės keturias ar penkias pušis. Jos bet kada gali nugriūti – pavyzdžiui, per vėtrą. Tai chuliganizmas“, – piktinosi vyras.

Šie medžiai jau nebestovi.

Baudų nebijo

Audrą tarp karmėlaviškių sukėlusiam žmogui priklauso sklypas ant stataus šlaito. Šiuo metu ten didelė proskyna. Medžių nebelikę. Jam priklauso ir jau minėtas šlaitas, ir dar nemažai miško teritorijos. Jis darbuojasi savo nuosavoje teritorijoje, tačiau tai nesuteikia jam teisės daryti visko, ko tik nori.

„Giriasi, kad puikiai žino, ką daro, baudos juokingos, todėl pasidarys taip, kaip jam reikia“, – pasakojo karmėlaviškis.

Apsilankę Pušyno gatvėje, į kurią ir atsiremia parkas, kuriame dedasi skandalingi dalykai, radome medžių kelmų, nupjautų kamienų, išraustą šlaitą.

„Čia dar ne viskas. Sako, kad kirtavietę dar platins. Niekas nesupranta, kaip čia gali tilpti kelias. Be to, palipame aukštyn – pažiūrėkite, kaip statu, visur smėlis. Neatlaikys šlaitas“, – sakė sutikta gretimame daugiabutyje gyvenanti moteris.

Išnaikino: ten, kur dar neseniai augo didžiuliai medžiai, dabar – kelias ir proskyna. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Parkas yra visiems atviras. Po jį vietiniai eina pasivaikščioti. Tai  rekreacinė teritorija. Moteriai gaila, kad nebeliko kelių takų, galingos pušies, ant kurios buvo pakabintos vaikiškos sūpuoklės. Nebematyti ir didžiulio skruzdėlyno. Jis taip pat, atrodo, trukdė sklypo savininko planams.

Pakaks pirmos liūties?

Netrukus į pokalbį įsitraukė dar vienas kaimynas. Gyventojų telefonai pilni vaizdo įrašų, kaip pats savininkas rausia šlaitą, sėdėdamas prie išsinuomoto traktoriuko vairo. Visas įvažiavimo kelias driektųsi dar dukart tiek, kiek dabar nuniokota miško paklotės.

„Keista, kad tokie dalykai vyksta, – juk tai rekreacinis miškas. Tokiuose nieko negalima daryti“, – teigė Linas ir pridūrė, kad seniai buvo girdėjęs kalbų, jog savininkas čia nori nusitiesti kelią, bet tai atrodė labai neįtikima.

Padėtis: greta gyvenančiam Linui sunku patikėti, kad vyksta tokie dalykai, – medžio, prie kurio stovi, tikriausiai taip pat nebeliks. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Žmonės tarpusavyje diskutuoja ne tik apie pastaruosius įvykius, bet ir apie tai, kaip stebuklingai per dešimtmetį ant kalvos atsirado teritorija be medžių. Kaip tik tinkamas sklypas statyboms. Tilps pora daugiabučių. Tereikia pakeisti žemės paskirtį.

Tačiau gyventojai su tuo nesutinka. Gyventojai surinko 100 parašų ir kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę.

Net jei žemės paskirtis nebus pakeista, lieka nežinomybė dėl šlaito. Kaip jį sutvarkyti? Baiminamasi, kad pakaks pirmos liūties, ir jis ims slinkti, pradės griūti ir kai kurie išlikę medžiai.

Privalo sustoti

Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino gavęs ne vieną pranešimą dėl kertamų ar planuojamų kirsti medžių Karmėlavos parko teritorijoje. Pastarasis – rugpjūčio 28 d.

„Dėl vykdomų darbų minėtoje teritorijoje yra gauti penki pranešimai ir keturi skundai / kreipimaisi", – komentavo Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus atstovai.

Valstybinė miškų tarnyba yra išdavusi leidimus kirsti privatų mišką šioje teritorijoje, kad būtų suformuota proskyna įvažiuoti į sklypą. Tačiau nurodytoje teritorijoje, kaip nurodo departamento atstovai, užfiksuoti ne tik teisėti veiksmai.

„Specialiąja sunkiąja technika buvo žalojama miško paklotė – tai nenumatyta nei Miškotvarkos projekte, nei išduotame minėtame leidime kirsti mišką“, – nurodė departamentas.

Šlaituose draudžiama kasinėti, rauti, nes, išpjovus medžius, gali atsirasti šlaito erozija.

„Kol kas sklypo savininkui duotas privalomasis nurodymas nedelsiant privačioje miško valdoje sustabdyti ir toliau nevykdyti kelmų rovimo, keliuko įrengimo ir kitų darbų, kurie nenumatyti nei vidinės miškotvarkos projekte, nei Valstybinės miškų tarnybos išduotame leidime kirsti mišką privataus miško savininkui, nei jokiame kitame dokumente“, – komentavo aplinkosaugininkai ir pridūrė, kad pažeidėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą 271 str. 4 d. ir 317 str. 1 d.

Už pirmojo pažeidimą gresia juokinga bauda: nuo 60 iki 140 eurų fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 110 iki 300 eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 580 eurų.

Departamento teigimu, minėtame sklype „leidžiama vykdyti veiklą, kuri numatyta patvirtintame vidinės miškotvarkos projekte, išduotame minėtame leidime kirsti mišką“. Departamentas patvirtino, kad sklypas priklauso privačiam asmeniui.

Išdraskyta: tokį šlaito niokojimą aplinkosaugininkai teritorijos savininkui liepė nutraukti, tačiau, pasak gyventojų, nedidelės baudos jo nestabdo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pradeda tyrimą

Generalinė prokuratūra paviešino, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai inicijavo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kad galėtų nustatyti, ar tikrai nedaroma žala valstybės ir bendruomenės interesams.

Taip sureaguota į viešus gyventojų nuogąstavimus, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas, kaip įtariama, nesant statybos leidimo nukasamas šlaitas ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamas kelias.

Nepaiso draudimų

2022 m. liepos 1-ąją Lietuvoje įsigaliojo draudimas teikti rinkai elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, kuriame yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ar skonį. Tačiau verslas šio draudimo, atrodo, nepaiso.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skelbė, kad nuo draudimo įsigaliojimo išnagrinėjo aštuonias bylas ir priėmė nutarimus skirti baudas, kurių dydis svyruoja nuo 750 iki 2 tūkst. eurų. Tačiau pažeidimai kartojasi, o tai reiškia, kad baudos ne tokios baisios, kad verslas imtų paisyti draudimų. Elektroninėmis cigaretėmis prekiaujantys verslininkai susimoka baudas ir tęsia savo veiklą.

Tačiau tikėtina, kad kiek kitaip gali tekti reaguoti į baudžiamąjį procesą. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą – elektroninių cigarečių pardavėjai įtariami nesumokėję per 800 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Trys Kauno mieste registruotos įmonės darbuotojai įtariami didelės vertės sukčiavimu ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL (minimalaus gyvenimo lygio dydžių, – red. past.).

„Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, į teisėsaugos akiratį papuolė bendrovė „Ekodumas“. Fizinės šios bendrovės parduotuvės išsibarstę visoje Lietuvoje. Tuo pačiu pavadinimu veikia ir internetinė parduotuvė.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes kilo įtarimų, kad bendrovė savo interneto puslapyje vykdo nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir joms reikalingu skysčiu, nors tai daryti draudžia Lietuvos teisės aktai.

Tyrėjų turimais duomenimis, ankstesnis tos pačios bendrovės interneto puslapis, per kurį vykdyta draudžiama nuotolinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir skysčiu, teismo sprendimu jau buvo užblokuotas, tačiau bendrovė sukūrė kitą puslapį ir toliau vykdė neleistiną prekybą.

Požiūris: bendrovei „Ecodumas“ nustatyti 26 įvairaus pobūdžio pažeidimai, skirtos baudos, bet tai verslininkų nesustabdo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Rūko kamputyje?

Bendrovei „Ecodumas“ vadovauja Edvinas Izokaitis. Jis taip pat yra prieš keletą metų įkurtos nacionalinės elektroninių cigarečių asociacijos vadovas. Ką asociacija per tuos metus nuveikė, kiek vienija narių – neaišku, nes rekvizitai.lt nurodytas tik asociacijos adresas.

„Ecodumas“ interneto puslapyje nurodytu administracijos telefonu atsiliepęs vyras „Kauno dienai“ rekomendavo E. Izokaičiui rašyti elektroniniu paštu. Tačiau į prašymą pasikalbėti arba atsakyti į pateiktus klausimus E. Izokaitis nereagavo.

FNTT pranešime nurodoma, kad bendrovę valdę asmenys, įtariama, per 2021–2023 metus, apeidami draudimą internetu prekiauti akcizais apmokestintomis prekėmis – elektroninėmis cigaretėmis ir joms skirtu skysčiu, ir siekdami nuslėpti tokią veiklą, įmonės finansinėje apskaitoje nurodė, kad tariamai elektronines cigaretes ir skystį pardavė ES registruotai bendrovei.

Šių galimai fiktyvių sandorių pagrindu asmenys, įtariama, neteisėtai įgijo teisę į daugiau nei 800 tūkst. eurų akcizo mokesčio susigrąžinimą. Dėl šių galimai fiktyvių sandorių taip pat galėjo būti neteisingai pritaikytas nulinis PVM tarifas ir į valstybės biudžetą nesumokėta per 800 tūkst. eurų.

Siekdami surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, FNTT pareigūnai Kauno mieste ir rajone atliko kratas įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose, laive. Per jas vieno iš įtariamųjų namuose aptikta įspūdinga grynųjų pinigų suma – daugiau nei 900 tūkst. eurų.

Blokavimą apėjo

„Ecodumas“ skelbiasi esanti viena pirmųjų ir didžiausia elektroninių cigarečių parduotuvė Lietuvoje. Panašu, kad bendrovė lyderiauja ne tik dydžiu, bet ir pažeidimais.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, nuo 2015 m. Bendrovei „Ecodumas“ 26 kartus buvo nustatyti Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimai ir taikytos ekonominės sankcijos nuo 868 iki 8 688 eurų, priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio ir sunkumo. Buvo nustatyti pažeidimai dėl vykdytos draudžiamos elektroninių cigarečių ir jų pildyklių nuotolinės prekybos internetu ir dėl šių gaminių draudžiamos reklamos.

Paskutinį kartą  „Ecodumui“ ekonominė sankcija – 8 688 eurų – buvo skirta 2022 m. balandžio 7 d. už elektroninių cigarečių ir jų pildyklių laikymą iri prekybą be licencijos, taip pat už šių gaminių draudžiamos reklamos pažeidimą. Įmonė paskirtą baudą sumokėjo.

„Ecodumas“ buvo taikytas interneto puslapio, kuriame per nuotolį prekiaujama elektroninėmis cigaretėmis ir elektroninių cigarečių priedais pažeidžiant Lietuvos įstatymus, blokavimas. Tačiau tai netapo kliūtimi toliau tęsti pelningą verslą.

„Šiuo metu vartotojai, pasinaudodami įvairiomis programinėmis priemonėmis, kurias lengvai galime rasti internete, pasiekia užblokuotą bendrovės „Ecodumas“ interneto svetainę ir nuotoliniu būdu įsigyja draudžiamas prekes, todėl NTAKD ieško techninių ir teisinių sprendimų, kaip išspręsti šią problemą“, – atsakyme „Kauno dienai“ nurodė departamento atstovai.

„Ecodumo“ direktorius E. Izokaitis viešai yra aiškinęs, kad interneto puslapis ecodumas.com priklauso kitai bendrovei, tačiau neneigė, kad su ja turi bendrų reikalų, yra partneriai. Visgi rekvizitai.lt, nurodo, kad ecodumas.com yra įmonės „Ecodumas“ interneto svetainė, aktyvi nuoroda nukelia į turtingą elektroninių cigarečių pasaulį.

„Veipina“ ir narkotikus

„Ecodumas“ toli gražu ne vienintelė įmonė, pažeidinėjanti Lietuvoje galiojantį elektroninių cigarečių draudimą. NTAKD atstovų teigimu, antra pagal padarytų pažeidimų, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis, skaičių yra bendrovė „Litradė“. Nuo 2017 m. „Litradei“ už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus šešiolika kartų buvo taikytos ekonominės sankcijos.

Departamentas yra skyręs ekonomines sankcijas ir kitoms įmonėms – bendrovės „Revoliucija“, „N33“, IĮ „Garo guru“, kurios nesilaikė nustatytų draudimų prekybai elektroninėmis cigaretėmis.

Jie nejaučia socialinės atsakomybės ir nesigaili už savo daromus pažeidimus.

„Pažeidėjai įprastai neigia savo kaltę arba išvis neteikia jokių paaiškinimų, nebendradarbiauja su tyrimus atliekančiais specialistais, kas rodo, kad jie nejaučia socialinės atsakomybės ir nesigaili už savo daromus pažeidimus, o vėliau skundžia teismui paskirtas ekonomines sankcijas arba, sumokėję paskirtas baudas, toliau tęsia neteisėtą veiklą. Departamento nuomone, baudos už draudimų nepaisymą nėra atgrasančios, todėl ūkio subjektai piktybiškai ir toliau daro pažeidimus“, – rašoma departamento atsakyme.

Portalas lrt.lt aprašė eksperimentą, kaip nesunkiai iš internetinių elektroninių cigarečių parduotuvių nepilnamečiai gali įsigyti draudžiamų prekių. Žurnalistas užsisakė prekių ir nurodė atsiskaitysiantis atsiimant užsakymą paštomate.

Pasinaudojęs nepilnamečiui asmeniui priklausančia debetine kortele, tokia, kokią išduoda paprasti Lietuvos bankai, žurnalistas be vargo paštomate sumokėjo už gautą siuntinį – ananasų skonio rūkalus.

Ne vienų metų vieša paslaptis, kad nepilnamečiai elektronines cigaretes įsigyja nuotoliniu būdu. Tačiau labiausiai gąsdina tai, kad jomis garinamos ir narkotinės medžiagos.

Iškalbinga statistika

Virtualiame apskritojo stalo susitikime, skirtame kovai su seksualine prievarta ir vaikų jų išnaudojimu internete, kurį organizavo Amerikos tarptautinis dingusių ir išnaudojamų vaikų centras (ICMEC), bendradarbiaujant su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI), daugiausia dėmesio skirta nusikaltėlio, veikiančio internete, portreto supratimui.

Ekspertai pastebėjo, kad nereikia tamsiojo interneto, filmukai su vaikų seksualine prievarta nesunkiai pasiekiami visiems prieinamame internete. Pabrėžiama, kad kone visi internetiniai vaikų prievartautojai prisipažįsta, kad patys tokią vaizdo medžiagą pamatė dar būdami nepilnamečiai.

Paveikslas: anot ekspertų, vaikai – vienintelė socialinė grupė, prieš kurią pedofilai gali parodyti savo galią. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

ICMEC tyrimas atskleidė, kad 52 proc. respondentų pripažino, jog jiems baisu žiūrėti vaikų seksualinės prievartos medžiagą, nes tai gali paskatinti juos imtis veiksmų prieš vaikus. 44 proc. teigė, kad, pažiūrėję tokią medžiagą, jie siekė tiesioginio kontakto su vaikais, o 37 proc. respondentų nurodė, kad jie iš tikrųjų ėmėsi veiksmų, kad pasiektų kontaktą su vaikais.

Dirbamame daugiau nei 120 šalių tam, kad nustatytume nacionalinių ir tarptautinių pajėgumų spragas ir padėtume tirti seksualinius nusikaltimus vaikams.

„Mūsų vadybininkai Europoje pranešė, kad reikia pagalbos pradėti kalbėti Lietuvoje apie smurtautojus. Tai labai svarbu, nes daug žmonių nenori apie tai kalbėti. Reikia suprasti, kas yra smurtautojai, kokie jie yra. Tokie nusikaltimai vyksta visame pasaulyje, todėl turime dirbti kartu, kad galėtume apsaugoti vaikus, padėti jiems ir, beje, pažeidėjams, kurie daro tokius nusikaltimus“, – apie 150 prie virtualios diskusijos prisijungusių dalyvių sveikino ICMEC viceprezidentė Pilar Ramirez.

ICMEC projektą finansuoja JAV Valstybės departamento Prekybos žmonėmis stebėsenos ir kovos su prekyba žmonėmis biuras, todėl JAV ambasados Lietuvoje reikalų patikėtinis Tamiras Waseris priminė: „Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi Amerika visame pasaulyje, yra skatinti žmonių orumą, o tai reiškia, kad reikia padėti kurti pasaulį, kuriame visi žmonės gali laisvai gyventi ir dirbti be seksualinio išnaudojimo ir prievartos. Su iššūkiu apsaugoti kiekvieną vaiką ir užtikrinti, kad jis ar ji augtų saugūs, susiduria ne tik Lietuva. Su šiuo iššūkiu JAV susiduriame kasdien ir džiaugiamės, kad turime puikių partnerių Lietuvoje, su kuriais bendradarbiaujame. Seksualinė prievarta prieš vaikus yra reali ir vis didėjanti grėsmė.“

T. Waseris priminė giminingos UNICEF organizacijos principą, kad kiekvienas vaikas turi teisę gyventi be smurto, išnaudojimo ir prievartos.

Kuria patys vaikai

1999 m. įkurtas ICMEC apmokė daugiau nei 16 tūkst. teisėsaugos pareigūnų, tyrėjų, prokurorų iš daugiau nei 128 šalių ir suteikė jiems priemonių, kaip atpažinti, tirti ir nubausti asmenis už vaikų prievartą ir išnaudojimą.

„Dirbamame daugiau nei 120 šalių tam, kad nustatytume nacionalinių ir tarptautinių pajėgumų spragas ir padėtume tirti seksualinius nusikaltimus vaikams“, – teigė Zoe Colpaert, ICMEC programos vadovė Europoje.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu suvienodinti terminologiją, ir pasiūlė nevartoti termino „vaikų pornografija“, o geriau sakyti  seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Toks terminas sustiprina nusikaltimų svarumą, nes vaikų pornografija esą turi indikaciją, kad vaikai lyg ir patys sutiko ten dalyvauti. Suprantama, kad taip nėra, todėl tinkama terminologija norima pabrėžti šių nusikaltimų sunkumą ir jų mastą.

Tarptautinėse ataskaitose pateikiama, kad pranešimų apie seksualinę prievartą prieš vaikus kasmet daugėja. 2022 m. tokių pranešimų sulaukta daugiau nei 30 mln. Lietuvoje skaičiai taip pat yra dideli – 2022 m. jų gauta apie 16 tūkst.

„Mes negalime pamiršti, kad kalbame apie vaikus. Už kiekvieno skaičiaus yra vaikas. JAV karštosios linijos duomenimis, daugiausia aukomis tampa mergaitės – 96 proc. Į seksualinę prievartą įtrauktų vaikų amžius nuolat mažėja. 11–13 metų vaikai sudaro 58 proc., 14–17 metų – 36 proc.“, – statistika dalijosi Z. Colpaert.

Dar vienas svarbus dalykas – savarankiškai sukurta seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Žinoma, tais vaikais greičiausia yra manipuliuojama, jie gali būti verčiami patys tai padaryti. 2022 m. trys ketvirtadaliai, t. y. beveik 200 tūkst. atvejų, iš visų pranešimų apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą internete buvo savarankiškai sukurta. Šiuose vaizdeliuose daugiausia dalyvauja 11–13 metų mergaitės – 50 proc. Tokios medžiagos internete kasmet daugėja. 7–10 metų mergaičių sukurta medžiaga sudarė 63 tūkst. atvejų 2022 m.

Gąsdinantis paplitimas

Lietuvoje per pastaruosius trejus metus oficialiai identifikuota 1 tūkst. įvairią seksualinę prievartą patyrusių vaikų. „Milžiniški internetiniai atvejai vis daugiau beldžiasi į mūsų duris. Mes turime bylų, kuriose yra 20, 30, 40 aukų. Didžiulis iššūkis pagalbos ir bendradarbiavimo organizavimui“, – KOPŽI centro vadovė Kristina Mišinienė tarptautiniams ekspertams ir diskusijos dalyviams pateikė vieną bylą, kurios nuosprendis įsiteisėjęs.

Bedarbio 29 m. Radviliškio rajono gyventojo aukomis tapo 23 mergaitės iš visos Lietuvos. Tokį skaičių nukentėjusiųjų pavyko identifikuoti, tačiau neatmetama, kad aukų galėjo būti žymiai daugiau.

Jauniausiai mergaitei buvo vos devyneri, o vyriausioms – keturiolika metų. Jos gyveno šeimose, pas globėjus ir valstybės valdomose įstaigose. Socialiniame tinkle profilį „Aš dėdė“ susikūręs vyras susisiekdavo su aukomis, melavo amžių, nurodydavo, kad jam penkiolika metų, o priedangai pavogė patrauklaus jaunuolio nuotrauką ir ja naudojosi.

„Nors feisbukas deklaruoja ypatingas saugumo strategijas, tačiau daugelis tokio pobūdžio bylų rodo, kad nusikaltimai vaikams vykdomi būtent šioje socialinėje platformoje“, – apie nusikaltimų erdvę perspėjo K. Mišinienė.

Erdvė: „Nors feisbukas deklaruoja ypatingas saugumo strategijas, daugelis tokio pobūdžio bylų rodo, kad nusikaltimai vaikams vykdomi būtent šioje socialinėje platformoje“, – perspėjo K. Mišinienė. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Po įžanginių mandagių iškrypėlio žinučių sekdavo vulgarios, gašlios. Taip liejosi prašymai žiūrėti į jo apnuogintą kūną. Jis masturbuodavosi prieš kamerą ir versdavo mergaites stebėti. Jos po truputėlį grimzdo į jo sukurtą tinklą, nes nusikaltėlis griebdavosi šantažo, esą jis užfiksavo mergaites žiūrinčias jo atsiųstus vaizdelius, prasidėjo grasinimai.

Mergaitės tikėjo, kad jis gali susirasti jas, išprievartauti, nužudyti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jis disponavo daugybe nuotraukų, filmukų. Jis ne tik siuntė savo nufilmuotus vaizdelius, bet ir reikalavo iš aukų filmukų ir nuotraukų.

Trūksta bendradarbiavimo

Kodėl mergaitės tylėjo? Iš 23 aukų tik penkios mergaitės pasisakė savo mamoms. Tyrimo metu paaiškėjo, kad mergaitės ne tik bijojo nusikaltėlio ir tikėjo jo grasinimais, bet ir joms buvo neapsakomai gėda. Be to, vaikai ne mažiau bijojo ir šeimos narių reakcijos. Tyrimo metu išaiškėjo, kad baimė buvo ne be pagrindo, nes šeimos narių reakcijos šokiravo – „kokią gėdą užtraukei“, „aš tavimi rūpinausi, o tu man štai kaip atsidėkojai“.

„Duodamos parodymus mergaitės aiškino, kaip joms buvo šlykštu ir bjauru, tačiau didžioji dauguma buvo įsitikinusios, kad pačios kaltos dėl to, kas vyksta. Nusikaltėlis pasiekė, kad aukos kaltintų pačios save“, – sukrečiančiais nukentėjusiųjų išgyvenimais dalijosi K. Mišinienė.

KOPŽI vadovė stebėjosi kardinaliu nusikaltėlio virsmu. Bendraudamas su aukomis jis buvo šiurkštus, žiaurus, dominuojantis, netgi su sadistiniais polinkiais, o teisme pavirto nuolankiu avinėliu – apgailestavo dėl savo veiksmų, aiškino negalintis paaiškinti, kodėl taip elgėsi. Jam buvo skirta reali trejų metų aštuonių mėnesių bausmė.

„Tiek teisėsaugai, tiek pagalbą teikiančioms organizacijoms darbą sunkino tai, kad mergaitės buvo iš visos Lietuvos, nes toks internetinio išnaudojimo pobūdis. Nors šalis nedidelė, mums organizuotis vis dar sudėtinga. Bendradarbiavimo nebuvimas  apsunkino darbą, be to, nebuvo visavertės pagalbos aukoms – nepateiktas nė vienas civilinis ieškinys, nesuteikta psichologinė pagalba daugumai iškrypėlio aukų“, – problemas akcentavo K. Mišinienė.

Smurtauja pusamžiai vyrai

„Mūsų iššūkiai suprasti, kodėl smurtautojai taip elgiasi ir ką daryti su tokiu jų elgesiu“, – savo pranešimą pristatė daktarė Sarah Napier iš Australijos kriminologijos instituto. Ji yra Vaikų seksualinio išnaudojimo internete tyrimų programos vadovė. S. Napier rėmėsi neseniai Australijoje baigtu tyrimu.

Kodėl svarbu tyrinėti vaikų seksualinės prievartos medžiagą? Kokia jos įtaka aukoms? Nustatyta, kad aukoms daromas pražūtingas poveikis. Aukos jaučia baimę, gėdą, nerimą, jau suaugusios patiria psichologinių problemų, jas kamuoja mintys apie savižudybę. Aukos jaučia išdavystę ir bijo būti atpažintos. Tai papildoma trauma šalia jau patirtos seksualinės prievartos.

Kai smurtautojai būna nuteisti, lengviau pasiekti duomenis jų kompiuteriuose. Buvo atlikta labai daug tyrimų ir nustatyta, kad vaikų seksualinai smurtautojai internete dažniausiai yra 35-45 metų vyrai.

Tačiau dr. S. Napier pabrėžė, kad nuteisti tokie smurtautojai yra tik ledkalnio viršūnė, – neaptiktų yra gerokai daugiau. Bendruomenėse tokių neaptiktų internetinių smurtautojų milijonai.

„Norėdami apsaugoti vaikus, turime suprasti šių smurtautojų elgseną. Savo tyrimu norėjau suprasti, kaip žmonės tampa smurtautojais prieš vaikus internete. Anonimiškumą garantuojančioje platformoje paskelbiau klausimų. Buvo 4,5 tūkts. respondentų, kurie sutiko atsakyti į klausimus apie vaikų seksualinę prievartą“, – pasakojo dr. S. Napier.

77 proc. respondentų buvo vyrai, 20 proc. – moterys ir 4 proc. atsakė, kad jie yra kitos lyties atstovai. Ši apklausa vyko dėl medžiagos ne juodajame, bet paprastame, visiems prieinamame internete.

Tyrimo duomenimis, 70 proc. respondentų su vaikų seksualinės prievartos medžiaga susidūrė, kai jiems dar nebuvo 18 metų. Toje medžiagoje dominavo 14–15 metų vaikai – 31 proc., 10–13 metų – 21 proc., 16–17 metų – 16 proc.

93 proc. respondentų atsakė suaugusiųjų pornografiją žiūrėjo dar būdami nepilnamečiai. Sadomazochistinę medžiagą ir pornografiją su gyvūnais dar būdami nepilnamečiai žiūrėjo 70–60 proc. respondentų.

Paskatino ieškoti

„Internete gausu žalingos vaikams informacijos, prie kurios jie nesunkai prieina. Ją internete gali rasti vis jaunesni ir jaunesni žmonės. Dažniausiai nurodoma, kad vaikų seksualinės prievartos medžiagą internete jie rado atsitiktinai ieškodami suaugusiųjų pornografijos, kiti prisipažino radę tamsiajame internete, ir tikrai nedaug atsakė specialiai ieškoję tokios medžiagos“, – perspėjo dr. S. Napier.

Tyrimo metu paaiškėjo ir atsitiktinis radybų kelias. Respondentai nurodė kažko ieškoję internete, paspaudę vieną, vėliau kitą, trečią nuorodas atsidūrė platformoje, kurioje buvo vaikų seksualinės prievartos medžiagų pasirinkimas.

„Tačiau labai svarbu paminėti, kad 45 proc. respondentų, atsitiktinai radusių vaikų seksualinės prievartos medžiagą, vėliau tyčia ieškojo ir žiūrėjo vaikų seksualinės prievartos filmus“, – pabrėžė Australijos mokslininkė.

Kadangi vaikų seksualinės prievartos medžiaga nesunkiai randama internete, ji turi didelį žalingą poveikį paaugliams. Daugelis jų nesupranta, kad seksualinės prievartos su vaikais medžiaga yra kažkas blogo, kadangi nuotraukose ir vaizdeliuose vaikas dažniausiai šypsosi ir atrodo laimingas. Žiūrintiems šią medžiagą vaikams susidaro įspūdis, kad nieko čia blogo. Todėl būtina ankstyva intervencija, nes vaikai žiūri labai pavojingą medžiagą.

„Internetinės prevencinės programos būtų labai naudingos, įskaitant anoniminės pagalbos linijas tiek paaugliams, tiek vaikams. Vaikams reikia padėti suprasti tai, ką jie pamatė, padėti išanalizuoti ir suprati, kad tai yra labai blogai. Taip pat technologinės platformos turėtų imtis daugiau veiksmų, kad apsaugotų interneto erdvę nuo šios medžiagos. Smurtinės žinutės turėtų būti blokuojamos“, – išvadą pateikė dr. S. Napier.

Kelias: nekalta vaiko nuotrauką per komentaruose paliktas nuorodas gali sukelti daug rūpesčių. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pagalba pedofilui

Berlyno Seksologijos ir seksualinės medicinos instituto mokslinis bendradarbis, medicinos mokslų daktaras Tillis Amelungas dirba su potencialiais nusikaltėliais, teikia paslaugas tiems, kurie kenčia nuo savo seksualumo, ypač pedofilijos.

„Mes tekiame pagalbą pažeidėjams arba žmonėms, kurie turi specifinių seksualinių poreikių, kuriuos traukia seksualiai nesubrendę vaikai. Žmonių seksualiniai potraukiai ir tai, kas juos sujaudina, yra labai skirtingi. Kai kurie žmonės labai kenčia nuo šių savo seksualinių preferencijų. Yra tokių, kurie niekada nerealizavo šių savo poreikių“, – pastebėjo Vokietijos mokslininkas.

Dr. T. Amelungas taip pat rėmėsi ekspertų atliktu tyrimu, kuriame kėlė klausimą, kodėl juos traukia vaikai. „Norėjome sužinoti, kiek iš respondentų nieko nedaro, kad įgyvendintų savo seksualines fantazijas. Tačiau negavome normalios informacijos. Jie bijojo atsakyti. Mes žinome, kad net jei jie sako, kad niekada neįgyvendino savo seksualinių fantazijų, suprantame, kad dalis smurtautojų ėmėsi seksualinės prievartos prieš vaikus“, – tęsė dr. T. Amelungas.

Bendraudamas su aukomis, jis buvo šiurkštus, žiaurus, dominuojantis, netgi su sadistiniais polinkiais, o teisme pavirto nuolankiu avinėliu.

Tyrimas parodė, kad 50 proc. nusikaltėlių, kurie buvo nuteisti už seksualinę vaikų prievartą, visiškai nekenčia dėl tokio savo seksualinio nukrypimo. Jiems nerūpi, ar kažkas nukentės nuo jų seksualinių veiksmų. Kai kurie jų turėjo negalią ir negalėjo suprasti savo veiksmų rimtumo. Tvirtinantys, kad kenčia nuo savo seksualinės preferencijos, dažniausia bijo savęs, bijo to, kad jie bandys įgyvendinti savo seksualines fantazijas.

„70 proc. teigia įvykdę vaikų seksualinės prievartos nusikaltimus internete, 50 proc. prisipažįsta šiuos veiksmus atliekantys ne internete, o fiziškai ir tik dešimtadalis jų yra žinomi teisėsaugos pareigūnams. Aš kalbu apie žmones, kurie su mumis susisiekė ir ieškojo pagalbos“, – teigė mokslininkas. Institutas teikia pagalbą 250 tūkst. asmenų visoje Vokietijoje.

Kalbėdamas apie programos dalyvius, daktaras pabrėžė, kaip svarbu suprasti, kad tokia egzistuoja, ir suteikti tokią pagalbą, kad nieko nenuskriaustų. Taip pat svarbu suprasti, kad seksualinis susidomėjimas nėra lygiavertis seksualiniam elgesiui. Kai kurie žmonės imasi įgyvendinti savo seksualines fantazijas, o kiti ne. Dirbdami su tais, kurie kreipėsi pagalbos, galime kontroliuoti jų poreikius, aistras.

Rengiamos individualios ir grupinės terapijos. Darbas su tokiais asmenimis trunka metus. Papildomai siūlomas medikamentinis gydymas. Anot dr. T. Amelungo, yra nemažai vaistų, kurie veikia seksualines aistras, jas slopina, padeda sumažinti seksualinius poreikius ir juos kontroliuoti.

„Mums vis dar sunku suprasti, kaip pagelbėti visoms galimoms aukoms, bet buvo labai daug atvejų, kai išvengėme nusikaltimo. Ne visi, tačiau kai kurie programos dalyviai pripažino, kad jiems tai padėjo“, – teigė dr. T. Amelungas.

Svarbu konfidencialumas

Lietuvoje sunkiai įsivaizduojama, kad potraukį vaikams jaučiantis asmuo kreiptųsi pagalbos. Net nėra tokio instituto, kuriame būtų specialistų, galinčių suteikti pagalbą. Šiuo atveju neturėtų būti kalbos apie privačius vizitus pas psichiatrus.

Vokietijoje – labai stipri konfidencialumo tarp psichologo ir kliento apauga. Jei klientas papasakoja apie buvusius nusikaltimus, psichologas negali niekam apie tai pasakyti. Net jeigu tai – seksualinė prievarta prieš vaikus.

Yra tik keletas išimčių, kurios apibrėžiamos teisės aktuose ir numato pareigą atskleisti konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, kai vaikui ar jo gerovei gresia pavojus.

Griežtas Vokietijos baudžiamasis kodeksas yra pagrindas, kuriuo remiasi instituto programos klientai ir žino, kad bendravimas bus visiškai konfidencialus. Tačiau jei specialistas mato, kad konkrečiam vaikui gresia pavojus, turi pranešti pareigūnams.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nors pedofilija klasifikuojama kaip psichiatrijos sutrikimas, apie jo išgydymą vis dar diskutuojama. Taip pat nėra vieno atsakymo, ar smurtautojai patys patyrė smurtą vaikystėje, tačiau tai gali turėti ryšį. Ekspertai sakė, kad vaikystės patirtis nėra priežastis, bet yra rizika. Tačiau yra tyrimas, kuris parodė priešingai, – asmenys, patyrę seksualinę prievartą, niekada netaps prievartautojais.

Ekspertai išskyrė, kad dažnai smurtautojai yra aukų tėvai, artimieji, draugai, kurie lengvai prieina prie vaikų. Tai dar didesnis nusikaltimas ir trauma aukoms. Tą patį sako ir Lietuvoje šiuo klausimu dirbantys specialistai.

Rado apsiašarojusią

Į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietė A. M. (redakcijai ji yra pateikusi būtinus savo asmens duomenis), tvirtinanti, kad 83 metų pensininkė J. L. gyvena streso sąlygomis, nes galvoja, kad globos paslaugas jai teikianti įmonė elgiasi nederamai.

Pasak A. M., įtarimų sukėlė keli atsiskaitymo už paslaugas dokumentai, taip pat reikalavimas pateikti visus asmens duomenis, kas, pašnekovės nuogąstavimu, garbaus amžiaus pensininkę gali padaryti labai pažeidžiamą.

„Neseniai nuėjusi jos aplankyti radau ją apsiašarojusią. Pasirodo, įstaiga „Kauno globa“ atsiuntė raštą, kuriame reikalaujama už paslaugas sumokėti mėnesį į priekį. Taigi, jai dabar reikia sumokėti iš karto beveik 100 eurų, o senutei tai labai didelė suma. Gal galėtumėte padėti išsiaiškinti, ar VŠĮ „Kauno globa“ reikalavimas sumokėti už dar negautas paslaugas yra teisėtas, nes mes nei su ta įstaiga, nei su savivaldybės darbuotojais nesusišnekame“, – rašė A. M.

Teks taupyti

Anot moters, pensininkė suka kalvą, kaip reikės taupyti, – pirks pigesnes kruopas, gal kurį laiką nevartos kažkokių vaistų.

„Žinant, kokios ribotos yra pensininkų finansinės galimybės, mokėjimai avansu yra visiškai nesuprantami. Taupymas elementariausių išgyvenimo poreikių sąskaita yra nepriimtinas, netoleruotinas. Kaip gali globos įmonė to reikalauti?“, – stebėjosi A. M.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad ji su pensininke ne giminės.

„Mano vyro mama draugavo su ta močiute. Kai jai bėda, mes skubame į pagalbą. Suprantame, kad močiutė yra priklausoma nuo globą teikiančių žmonių ir jų bijo, todėl tik verkia ir bijo ką nors jiems pasakyti“, – aiškino moteris.

Grindys plaunamos tik nuo virtuvės iki lauko durų. Kaip sakoma, bardakas, o per vidurį takas. Žodžiu, paslaugos gražios tik popieriuje.

Dviprasmiškos aplinkybės

Stresą 83 metų pensininkei sukėlė, kai VšĮ Globos namai jai atsiuntė sąskaitą už liepos mėnesį suteiktas paslaugas.

Sąskaitos pabaigoje didelėmis raudonomis raidėmis parašyta: „Informuojame, kad nuo 2023 09 01 į sąskaitas bus įtrauktas mokėjimas ne tik už rugpjūčio, bet ir už rugsėjo mėnesio teikiamas socialinės priežiūros paslaugas.“

J. L. tai suprato kaip perspėjimą, kad reikės mokėti už būsimas dar nesuteiktas paslaugas.

Įtarimus dėl galbūt piktavališkų dviprasmybių pagilino dar viena aplinkybė. Už liepos mėnesio paslaugas sumokėjusi pensininkė parodė iš globos namų gautus pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos už liepą ji turėtų sumokėti dar kartą (redakcija turi kvitų kopijas).

„Žodžiu, močiutė sumokėjo už liepos mėnesį, tačiau jie, galbūt, gudraudami atsiuntė dar vieną liepos mėnesio sąskaitą, manydami, kad senolė nesusigaudys“, – savo įtarimais pasidalijo A. M.

Vertina nepalankiai

Įstaigos „Kauno globa“ vadovas neslėpė, kad senutę vertina nepalankiai. Priežastis – reiklumas ir, anot jo, būdo sudėtingumas.

„Žinome mes šią močiutę, bet, kaip matote iš atsiliepimų, skundų, iš įstaigų kaitaliojimo, ji visada buvo sudėtinga“, – raštu aiškino įstaigos direktorius Evaldas Račickas ir pabrėžė, kad reikli pensininkė yra pakeitusi ne vieną globos įstaigą.

Redakcijai atsiųstame ilgame komentare, kuriame daugiau nei pusė teksto tiesiogiai nesusiję su įstaigai nusiųstais klausimais, direktorius dėstė įvairias aplinkybes, planus ir intencijas. Teko tiesiog sijoti tekstą, nustatant, kokios dalys yra atsakymai į konkrečius klausimus.

Netylėti: kylant įtarimų ar abejonių, kad paslauga galimai teikiama netinkamai, prašoma nepagrįstų dokumentų ar mokėjimų, reikėtų nedelsiant informuoti savivaldybę. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Mato piktavališkumą

Aiškindamas apie sąskaitą, kurią globotinė ir redakcijos pašnekovė palaikė informacija apie mokėjimą avansu, direktorius patikino, kad tai nėra avansinio mokėjimo prašymas ir kad tokia interpretacija esą yra piktavališka.

Jis tikino, kad pensininkė nėra gavusi jokios avansinės sąskaitos su reikalavimu ją apmokėti.

„Sąskaitą paslaugų gavėjas privalo apmokėti per 20 kalendorinių dienų, kaip ir numatyta pasirašytoje sutartyje. Kadangi dažnai senyvo amžiaus asmenys nesinaudoja jokiomis išmaniosiomis priemonėmis ir neatlieka elektroninių mokėjimo pavedimų, sąskaitas jiems į namus pristatydavo mūsų darbuotojai, o vėliau kartu su mokėjimo kvitais pinigus pristatydavo įstaigai. Tai būdavo paprasčiausias būdas klientams atsiskaityti už jiems suteiktas paslaugas. Tačiau, kol tokiu būdu įstaigoje gaudavome mokėjimą, praeidavo ir daugiau nei mėnuo. Esant tokiai mokėjimo tvarkai, senoliams galėjo pasirodyti, kad jie ką tik sumokėjo už suteiktas paslaugas, o mūsų įstaiga jau išrašiusi naują sąskaitą faktūrą už paskutinį pasibaigusį kalendorinį mėnesį. Ne išimtis ir p. J. L. situacija. Sąskaitą už suteiktas paslaugas per praėjusį mėnesį p. J. L. apmokėdavo paskutinėmis einamojo mėnesio dienomis, jau pasibaigus sutartyje numatytam 20 kalendorinių dienų terminui, tačiau mes į tai žiūrėdavome tikrai geranoriškai. Tačiau kai kurie kiti paslaugų gavėjai būdavo linkę ir piktnaudžiauti esama situacija, nemokėdavo ne tik už praeitą, bet ir už einamąjį mėnesį suteiktas paslaugas. Ši situacija turėtų tapti paprastesnė ir aiškesnė jau nuo 2023 m. rugsėjo, kada mūsų įstaiga nebepriims jokių grynųjų pinigų“, – dėstė direktorius.

Paaiškinimo nebuvo

A. M. pabrėžė, kad senutė mokėdavo, kai gaudavo pensiją ir kai mokėjimo ateidavo pasiimti darbuotojai, todėl ji negalėjo nei paskubinti, nei vilkinti sąskaitų apmokėjimo.

Moteris pasakojo skambinusi į įstaigą ir išgirdusi keistų paaiškinimų.

„Buvo leista netiesiogiai suprasti, kad įmonė bijo nuostolių, jei močiutė ims ir numirs. Paklausus, kaip jie grąžins permoką, jei taip atsitiks, buvo atsakyta, kad permoka, jei paveldėtojai pareikalaus, bus grąžinta į jų sąskaitą. O jei nepareikalaus ?“ – stebėjosi A. M.

Prašydama paaiškinti situaciją, „Kauno diena“ direktoriui nusiuntė klausimą: „Neoficialiai svarstoma, kad tikroji išankstinio apmokėjimo priežastis – bandymas išvengti nuostolių, kai senolis miršta ir už einamojo mėnesio globos paslaugas lieka nesumokėta. Pakomentuokite.“

Tačiau į šį paklausimą nebuvo pateikta jokio komentaro ar paaiškinimo.

Turėjo daug prašymų

E. Račicko rašte nurodoma, kad J. L. Globos namų kliente tapo 2022 m. spalio mėnesį, parašiusi prašymą Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriui dėl paslaugų teikėjo pakeitimo.

„Iki tol p. J. L. paslaugas teikė LPF Pagalbos namuose tarnyba, tačiau kaip savo prašyme teigia pati paslaugų gavėja, šios įstaigos paslaugos jos netenkino dėl per mažai jai skirtų valandų. Mūsų įstaigos socialinis darbuotojas iškart atliko asmens socialinių paslaugų poreikio pervertinimą, o savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius patvirtino 40 val. per mėnesį. Tačiau tada p. J. L vėl panoro mažiau valandų. Pradėjome teikti po 30 val., bet tuomet p. J. L. pradėjo neįtikti mūsų įstaigos darbuotojai. Atsižvelgiant į jos prašymus, per pusę metų p. J. L buvo pakeisti net trys darbuotojai, tačiau ir tai jai netiko. J. L. paslaugų priėmimo lape atsisakydavo pasirašyti už darbuotojų suteiktas paslaugas“, – rašoma direktoriaus paaiškinime.

Abejonės dėl paslaugų

Pasak pensininkei padedančios A. M.,  pasirašyti už suteiktas paslaugas kartais atsisakydavo dėl to, kad jų tiesiog negaudavo.

A. M. tvirtinimu, paslaugų teikimo įvairovė, kuri surašyta sutartyje, neatitinka realiai suteikiamų paslaugų kiekio ir kokybės.

„Sutartyje numatyta daug paslaugų: maisto ruošimas (nesudėtingi patiekalai), maudymas vonioje ir po dušu, plaukų kirpimo organizavimas, kojų ir rankų nagų priežiūra, užuolaidų pakabinimas ir nukabinimas, lyginimas (išskyrus patalynę ir užuolaidas), laiptinės, vonios, tualeto valymas (naudojant paslaugų gavėjo medžiagas), langų valymas, sniego kasimas, medikamentų pirkimas, krosnies kūrenimas, pelenų išnešimas, dokumentų tvarkymas, laisvalaikio organizavimas… (palydėjimas į muziejų, teatrą, muzikos klausymasis, skaitymas), lydėjimas į įvairias įstaigas, institucijas, individualios psichologo konsultacijos organizavimas. Čia iš lapo perskaičiau tik dalį paslaugų“, – sakė A. M.

Nepatogi, nes reikli

Jos tvirtinimu, pensininkė J. L. „Kauno globai“ nepatogi dėl savo reiklumo.

„Ji nori gauti tas paslaugas, kurios yra įrašytos į sutartį, ne daugiau. Popieriuje viskas gražu, o realybėje... Paslaugos teikiamos bet kaip. Atrodo, globos įstaigose tai yra norma, nes mano močiutė pakeitė kelias ir visur tas pats. Pavyzdžiui, ateina socialinis darbuotojas, pabūna dvi valandas, močiutei duoda pasirašyti, kad atbuvo keturias. Močiutė pasirašo, nes nenori pyktis, bijo likti be pagalbos. Jei patikrintų kas nors, pamatytų, kad nuėjimas į artimiausią parduotuvę ir vaistinę senoliui ir savivaldybei kartu sudėjus kainuoja 60 eurų“, – atkreipė dėmesį A. M.

Anot jos, iš sutartyje išvardytų darbų sąraše nurodytų paslaugų niekada nebuvo pagaminta valgyti, niekada nebuvo pašildytas maistas, nebuvo padėta apsirengti, nebuvo pakeista elektros lemputė.

„Grindys plaunamos tik nuo virtuvės iki lauko durų. Kaip sakoma, bardakas, o per vidurį takas. Žodžiu, paslaugos gražios tik popieriuje“, – apibendrino A. M.

Padarė klaidą?

„Kauno diena“ „Kauno globai“ nusiuntė papildomą klausimą ir paprašė paaiškinti, kodėl pensininkė J. L. gavo dvi sąskaitas už liepos mėnesį suteiktas globos paslaugas, nes į šį klausimą redakcijai atsiųstame didžiulės apimties tekste nebuvo atsakyta.

„Tiesiog įvyko nesusipratimas, žmogiška klaida, nes, deja, keitėsi J. L. aptarnaujantis darbuotojas dėl priežasčių, kurias nurodė viena iš darbuotojų... Be to, tai dar viena iš priežasčių, kodėl įstaigoje neišvengiamai būtini elektroniniai pervedimai ar bent jau mokėjimas per „Perlo“ terminalus.

Mėnesio pradžioje, kol atostogavo nauja darbuotoja, kad J. P. būtų suteiktos paslaugos, pas ją lankėsi mūsų socialinis darbuotojas V. N. (matote jo parašą, kad jis paėmė pinigus). Pinigai buvo pristatyti į kasą. Aš savo antspaudu patvirtinau, kad jie gauti. Šio dokumento kopiją persiunčiau ir J. L. Tačiau po atostogų grįžusi darbuotoja, vakare atėjusi pasiimti savo tvarkaraščio ir pamačiusi, kad trūksta J. P. sąskaitos, nieko negalvodama paprašė buhalterijos išspausdinti jai sąskaitą. Ją pensininkei J. L. netyčia ir pateikė. Tačiau, kaip jau ir sakiau J. L., sąskaitų numeriai vienodi, mokėjimas gautas, jokių naujų mokėjimų nereikia, juk pas J. L. liko apmokėjimo šaknelė su tuo pačiu sąskaitos numeriu, tad ji puikiai mato, kad ši jai išrašyta sąskaita apmokėta. Jokio papildomo mokėjimo mūsų įstaigai J. L. neatliko.

Tikrai labai keistai atrodo visa ši situacija, kai J. L. prigalvoja nebūtų dalykų, nors jų pagrįsti, kad atliko antrą mokėjimą, kad gavo avansinę sąskaitą ar dar kažką, neturi. Tiesiog kaltina mus be jokio pagrindo“, – aiškino direktorius.

Reikia būti atidiems

Situaciją dėl pensininkės ir jai paslaugas teikiančios įstaigos „Kauno globa“ nesusipratimų pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė:

– Asmuo turi mokėti ne daugiau, nei nurodyta Savivaldybės siųstame pranešime, arba proporcingai mažiau, jei paslaugą gavo ne visą (pavyzdžiui, paslaugų namuose nustatytas maksimalus poreikis 120 val., bet praėjusį mėnesį buvo suteikta tik 60 val., tai atitinkamai moka už 60 val., asmens mokamas dydis už valandą taip pat nurodytas pranešime).

Už paslaugas sumokama sutartyje, sudarytoje tarp savivaldybės, asmens ir įstaigos, asmeniui teikiančios socialines paslaugas. Joje numatyta, kad asmuo per tam tikrą laikotarpį turi sumokėti nustatyto dydžio mokestį (kaip minėta, jis nurodomas pranešime) už suteiktas paslaugas. Taip pat nurodyta, kaip apskaičiuojama ir pan. Taigi akivaizdu, kad už nesuteiktas paslaugas asmuo ne tik neturi sumokėti, bet ir net būtų sudėtinga apskaičiuoti, kiek turėtų mokėti konkretų mėnesį, kai dar neaišku, kiek kartų jam prireiks paslaugų ir kokios apimties jos bus. Socialines paslaugas namuose gaunantiems asmenims svarbu patiems (arba jų artimiesiems) atkreipti dėmesį į tai, kokius dokumentus pasirašo, t. y. patys paslaugas gaunantys asmenys savo parašais patvirtina, kiek kartų, kokiomis dienomis ir kiek valandų jiems buvo teiktos paslaugos, pagal tai skaičiuojamas ne tik savivaldybės, bet ir paties asmens mokamas mokestis. Taigi, asmuo neturėtų dokumentų pasirašinėti mėnesio gale už visą laikotarpį. Jei paslaugas teikiantys darbuotojai galimai to prašo, būtina nedelsiant informuoti savivaldybę.

Taip pat labai svarbu paminėti, kad jei asmenims (ar jų artimiesiems) kylant įtarimų ar abejonių, kad paslauga galimai teikiama netinkamai, prašoma nepagrįstų dokumentų ar mokėjimų, reikėtų nedelsiant informuoti savivaldybę. Tokioje situacijoje asmenys taip pat turi teisę paslaugas gauti iš kito teikėjo.

Atrodo, nors mokyklos administracija ir žinojo apie bylą, leido toliau mokytojauti, nes „labai gerai dirbo ir vaikai jį mylėjo“.

Ne mažiau šokiruojantis atvejis prieš keletą metų buvo ir Kaune. Kauno A. Stulginskio mokyklai-daugiafunkciniam centrui laikinai vadovavo už vaikų pornografijos laikymą anksčiau teistas buhalteris Linas Urbonavičius. Tamsioji L. Urbonavičiaus, tuo metu mokykloje ėjusio technologijų specialisto pareigas, gyvenimo paslaptis į viešumą iškilo praėjus ketveriems metams po to, kai teismas jį pripažino kaltu.

Dar labiau šokiruoja tai, kad nusikaltimą L. Urbonavičius padarė mokykloje, savo kabinete. Švietimo įstaigai priklausančiame kompiuteryje, kuriuo naudojosi L. Urbonavičius, policijos kriminalistai rado 1 728 nuotraukas ir 36 vaizdo įrašus su seksualiai išnaudojamais vaikais.

Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad mokyklos buhalteris vaikų pornografijos įrašų įsigijo nuo 2010 m. vasario iki 2013 m. gegužės. 2014 m. teismo sprendimu vyras pripažintas kaltu. 2015 m. gegužę L. Urbonavičius teistas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, nes penkių mokyklos darbuotojų vardu užpildė ir pasirašė deklaracijas dėl 2 proc. paramos nuo sumokėto pajamų mokesčio skyrimo A. Stulginskio mokyklai. Jis sumokėjo teismo paskirtą baudą.

Tačiau iš mokyklos atleistas tik 2018 m. paties L. Urbonavičiaus prašymu. Pasirodo, 2017 m. praėjus trejiems metams po apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Pagal tuometę tvarką už nesunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims teistumas galiojo trejus metus.

L. Urbonavičius tuo ir pasinaudojo, o kadangi pateikė nepriekaištingą charakteristiką iš mokyklos, nebuvo prieštaraujančių tenkinti prašymą ir panaikinti teistumą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame teigiama, kad švietimo įstaigose negali dirbti asmenys, teisti „už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija“, įsigaliojo tik 2018 m. liepą.

Jame taip pat nurodoma, kad net nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas, bet dirbti negalima, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nepraėjo 25 metai. L. Urbonavičiaus atveju –  šis įstatymas buvo priimtas vos keletą mėnesių, todėl jo nuostatų iš anksto Kaune neskubėta įgyvendinti.

Tad formaliai mokyklos administracija lyg ir nieko nepažeidė. Be to, mokyklos vadovas žiniasklaidai aiškino, kad teistumai panaikinti, o teismas mokyklos neįpareigojo atleisti asmens, nuteisto už tai, kad mokyklos kabinete mėgavosi vaikų pornografija.

Neneigė kaltės

Vis dėlto kaunietiška istorija tik pumpurėlis, palyginti su Alytaus. Nors dar pernai vasarą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu katalikiškos Šv. Benedikto gimnazijos chemijos mokytojas V. Pėstininkas buvo pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio prievartavimo, jis visus metus sėkmingai tęsė darbą su vaikais.

Chemijos mokytoju dirbusiam V. Pėstininkui paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimą jis yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismo nuosprendyje, kurį matė BNS, nurodoma, kad alytiškis nuteistas už mažamečių vaikų prievartavimą, vykusį 2014–2020 m. Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusieji nesusiję su chemijos mokytojo esama ir buvusiomis darbovietėmis.

Tiriant nusikaltimą, alytiškiui 2020-ųjų gruodį buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė, jos metu diagnozuota pedofilija. „V. Pėstininkas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.

Teismo verdiktą vyras yra apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Pėstininkas tvirtino tokį sprendimą priėmęs, nes „ne viskas buvo ištirta teismo proceso metu“. „Buvo prašyta ekspertizės, kurios kol kas taip ir neatliko“, – BNS sakė alytiškis. Vis dėlto jis teigė savo kaltę dėl vaikų prievartavimo pripažįstantis: „Neneigiu kaltės, taip.“

Mokyklos steigėjos – Alytaus miesto savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – apie kaltinimus pedagogui teigė nežinojusios. Tą patį tvirtino Šv. Benedikto gimnazijos direktorė. Ji pareiškė, kad sutartis su mokytoju ateinantiems mokslo metams nebebus pratęsta. Vis dėlto pats V. Pėstininkas sako apie bylą ir jam pareikštus kaltinimus vadovybę informavęs, o ši nusprendusi leisti jam tęsti darbą.

Katalikiškos Šv. Benedikto gimnazijos administracija tvirtina nežinojusi apie teisme nagrinėjamą bylą, esą negavo jokio rašto iš teismo. Tačiau V. Pėstininkas BNS aiškino, kad direktorė buvo gavusi teismo raštą, taip pat apie bylą pats su ja yra kalbėjęsis.

„Mes su ja apie tai šnekėjome. Direktorė mane pasikvietė, informavo ir sakė: „Gavau raštą, viską žinau, bet jūs labai gerai dirbate, vaikai jus myli ir mes jūsų paslaugų kol kas neatsisakome.“ „Vadovai stebėjo mano darbą. Jie jokių priekaištų dėl to neturėjo. Nei vadovai, nei vaikai“, – pridūrė jis. Tuo metu Kauno apygardos teismas BNS nurodė apie teismo sprendimą neinformavęs mokyklos, nes „teisės aktai tokios pareigos nenumato.“

Ragina tikrinti

Vasara baigėsi ir mokyklos atvėrė duris moksleiviams. Ar ramia širdimi išleidome mažuosius? Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, švietimo įstaigų vadovai turi vadovautis Vaiko teisių pagrindų įstatymu.

Mokyklų vadovai, ketinantys įdarbinti asmenį profesinei ar savanoriškai veiklai, tiesiogiai susijusiai su vaikais, gauna informaciją iš Įtariamųjų ir nuteistųjų registro, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, įvairaus pobūdžio smurtą. Anot Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, apie tokią prievolę nuolat primenama per pasitarimus, taip pat sprendžiant kitus su asmenų įdarbinimu susijusius klausimus.

„Praėjusiais metais esame gavę informacijos iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus apie asmenį, kuris buvo įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. Jam paskirta bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nesilankyti įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, uždrausta bendrauti su nepilnamečiais. Apie tai informavome pavaldžias įstaigas“, – pasakojo O. Gucevičienė.

Anot Švietimo skyriaus vedėjos, šiemet skyrius sulaukė rekomendacijų dėl darbo su galimai seksualinį smurtą patyrusiais vaikais. Vaiko teisių apsaugos tarnyba organizavo konferenciją „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“, kurioje teisėsaugos, psichologijos, medicinos, socialinių paslaugų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ekspertai diskutavo ir dalijosi įžvalgomis, rekomendacijomis. Jos perduotos ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams.

Rūpestis: O. Gucevičienės teigimu, šiemet  Švietimo skyrius sulaukė rekomendacijų dėl darbo su galimai seksualinį smurtą patyrusiais vaikais. Regimanto Zakšensko nuotr.

Reikalingas registras

Psichologai, teisėsauga nuolat kartoja, kad labai svarbu vaiką supažindinti su deramu elgesiu su juo nuo nederamo ir išmokyti jį atskirti. Mintyje turima vadinamoji apatinių drabužėlių taisyklė. Nors pradžia tokiems pokalbiams su vaiku yra šeima, švietimo įstaigos raginamos bendrauti su vaikais šia jautria, bet labai svarbia tema.

Vienas iš galimų kontrolės būdų galėtų būti seksualinių nusikaltėlių registras.

„Visose švietimo įstaigose vykdomos prevencinės programos įvairaus pobūdžio smurto, patyčių, lygių galimybių, prekybos žmonėmis, priklausomybių ir kitomis temomis. Pastebėjus galimas vaiko teisių pažeidimo apraiškas, informuojamos atitinkamos institucijos, dažniausiai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Tuo pat metu atvejai nagrinėjami švietimo įstaigose, organizuojant Vaiko gerovės komisijos posėdžius, rengiant švietimo pagalbos arba individualios pagalbos planus ir skiriant už juos atsakingus asmenis“, – teigė O. Gucevičienė.

Atsižvelgiant į vaikų amžiaus grupę, organizuojamos klasės valandėlės, užsiėmimai su psichologais ir socialiniais pedagogais, prevencinės dienos ir renginiai prieš smurtą, patyčias ir kitas grėsmes. Jų metu vyksta filmų peržiūra ir refleksijos, situacijų analizė. Pasitelkiami nepriklausomi lektoriai, specialistai, prevencinius užsiėmimus organizuoja policijos pareigūnai ir bendruomenė.

Šviečiami ir pedagogai, kad pajėgtų atpažinti įvairaus smurto apraiškas. Kauno švietimo inovacijų centras vykdo mokymus pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Saugios bendruomenės kūrimas švietimo įstaigoje“. Mokytojams, įstaigų direktoriams ir kitiems specialistams vedami praktiniai mokymai patyčių, savižudybių prevencijos ir kitomis temomis.

„Taip pat mokyklose suplanuota Gyvenimo įgūdžių programa. 1–4 klasėms ši programa bus integruojama į kitas pamokas, 5–10 klasių vaikams – tai atskiras dalykas. Ja siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba su kitų pagalba. Temines pamokas ves psichologai ir mokytojai“, – pasakojo O. Gucevičienė.

Švietimo skyriaus vedėja neabejojo, kad Seimui pateiktas Seksualinių nusikaltėlių registro projektas galėtų tapti dar viena priemone, saugančia vaikus: „Pagirtinos visos priemonės, kurios padėtų švietimo įstaigų vadovams priimti sprendimus dėl įdarbinimo, patikrinti potencialaus darbuotojo reputaciją, siekiant apsaugoti vaikų teises ir interesus. Vienas iš galimų kontrolės būdų galėtų būti seksualinių nusikaltėlių registras.“

Komentaras

Alina Žilinaitė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visos su vaikais dirbančios įstaigos – mokyklos, vaiko teisių gynėjai, stovyklų organizatoriai, būreliai ir kt., – prieš priimdamos į darbą žmones, privalo patikrinti, ar jie nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus, dėl kurių negalėtų dirbti su vaikais.

Tad ugdymo įstaigos, kaip ir visos kitos su vaikais dirbančios įstaigos, privalo įsitikinti, kad visi su vaikais dirbantys žmonės turi teisę tai daryti. Visi darbdaviai turi išsiimti pažymas, patvirtinančias, kad būsimas darbuotojas ar savanoris nėra teistas už seksualinius nusikaltimus  vaikams ar suaugusiesiems, taip pat už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Darbdaviai šią pažymą gali gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro.

Būtent tai padaryti turėtų visi mokyklų vadovai. Taip pat budrūs turėtų būti ir tėvai. Jie turi teisę klausti ugdymo įstaigų, ar tikrai visi darbuotojai yra patikrinti, kokios yra taikomos prevencinės priemonės mokykloje ir pan.

Svarbu pažymėti, kad visos priemonės, kurios padėtų apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto, yra tinkamos ir vertos diskusijos. Viena iš šiuo metu siūlomų priemonių – seksualinių nusikaltėlių registras. Tad verta apie tai diskutuoti.

Taip pat šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi darbo grupę, kurioje dalyvauja ir vaiko teisių gynėjai. Šiuo metu rengiami ir bus siūlomi įstatymų pakeitimai, leisiantys išplėsti galimybes darbdaviams gauti būtiną informaciją apie darbuotojus.

Kilus klausimų, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių lauke. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Penktadienį apie 13.15 val. Laisvės alėjoje, netoli pagrindinio fontano, kilo muštynės. Kaip pasakojo įvykį stebėję liudininkai, panašu, kad tai buvo planuotas susirėmimas, mat būrys skarelėmis užsidengusių vyrų staiga išbėgo iš netoli esančios tarpuvartės ir užsipuolė restorane sėdėjusius asmenis.

„Vienas lyg pabėgo, kitas gulėjo ant žemės, galbūt be sąmonės. Visas restoranas nusiaubtas, kilo didelis triukšmas. Greitai atvažiavo ir policija, yra ir medikai“, – pranešė kitame restorane sėdėjęs ir įvykį matęs kaunietis.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Nepatvirtintais duomenimis, Laisvės alėjoje galėjo būti užpultas su nusikalstamu pasauliu siejamas ir Kauno gaujoms priklausantis Rytis Sadauskas. Tokią informaciją portalui kauno.diena.lt pateikė liudininkai, galimai atpažinę vyrą, mat apie jo nusikaltimus žiniasklaida yra ne kartą rašiusi.

Kauniečiai pasakojo, kad pirma kaukėta grupuotė, sudaryta iš maždaug septynių žmonių, išbėgo iš tarpuvartės. Užpuolikai su savimi turėjo metalinius strypus. Netrukus pasirodė dar keturi. Jie užpuolė restorane sėdėjusius vyrus ir pradėjo juos talžyti. Liudininkai girdėjo, kaip vienas muštynėse dalyvavęs vyras šaukė, kad jam sužalojo kaklą.

Medikai vienam vyrui skubią medicinos pagalbą teikė ant Laisvės alėjos grindinio. Čia matyti ir gausybė kraujo lašų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Portalui kauno.diena.lt atsiųstame vaizdo įraše matyti, kad muštynių metu grupuotė darbavosi ne tik lazdomis, bet skraidė ir kėdės, visur vyravo chaosas.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai portalui nurodė, jog 13.20 val. gautas pranešimas, kad Laisvės alėjoje esančioje lauko kavinėje kilo muštynės. Pranešta, kad galimai šeši asmenys užpuolė keturis vyrus ir moteris.

„Vienas nukentėjęs vyras buvo pristatytas į gydymo įstaigą, likę asmenys iš įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnai vykdo įtariamųjų paiešką“, – nurodė policijos atstovai.

Budintys medikai patvirtino, kad vienas pusamžis vyras pristatytas į ligoninę dėl žaizdos galvoje.

Kiek vėliau Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad Laisvės alėjoje užpultas ir sužalotas žinomas nusikalstamo pasaulio veikėjas, su „Agurkinių“ ir kitomis gaujomis siejamas 43-ejų R. Sadauskas.

„Manau, kad Kauno gyventojai buvo šokiruoti dėl šio įvykio. Policija ir prokuratūra artimiausiu metu, manau, visuomenei pateiks asmenų, kurie tai padarė, pavardes“, – pažadėjo vyriausiasis prokuroras.

Visuomenėje didelį rezonansą sukėlė Vilčinskų istorija, kai tėvai savo penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikus pagrobė iš vaikų globos įstaigos, kurioje jie buvo apgyvendinti teismo sprendimu.

Kokia dalis mūsų vaikų dar nesaugūs savo pačių šeimose, kiek jų patiria artimųjų, ir ne tik, smurtą, kaip juos apsaugoti, – „Kauno dienos“ interviu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktore Ilma Skuodiene.

Prioritetas – šeima

– Kur dabar Vilčinskų vaikai? Ar mama juos lanko? Kaip žinoma, tėvas yra suimtas.

– Šiuo metu visais trimis vaikais yra rūpinamasi Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Mama buvo paleista, pateikė prašymą dėl bendravimo su vaikais ir susitikimai vyksta. Tikrai sudarysime sąlygas bendrauti, susitikti, jei reikės, įtrauksime ir psichologų pagalbą. Mūsų siekis – kad tėvai palaikytų ryšį su vaikais, bendrautų net ir jiems esant valstybės globoje, tėvai priimtų pagalbą ir šeimoje vyktų pozityvių pokyčių.

Keisti nuostatas, kad smurtauti prieš vaiką negalima tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, užtrunka.

– Kai kam kilo klausimų, ar galima laikyti vaikų pagrobimu, jei juos iš globos namų pasiėmė abu tėvai, ir apskritai, kur baigiasi tėvų teisė auklėti vaikus taip, kaip jiems atrodo teisinga?

– Svarbu pasakyti, kad iki Vilčinskų vaikų paėmimo iš šeimos šį birželį buvo gauti septyni pranešimai dėl galimų jų teisių pažeidimų. Pirmą pranešimą apie šią šeimą gavome pernai liepą, ši informacija buvo susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, tėvų neblaivumu. Tad būtinybė pasirūpinti vaikų saugumu ir juos perkelti į saugią aplinką įvyko tikrai ne po pirmojo vaiko teisių gynėjų apsilankymo šeimoje.

Į visus pranešimus reagavome, kalbėjomės, bandėme įvertinti situaciją. Išsiaiškinome, kad šeimai tikrai reikalingos kompleksinės paslaugos, keturis kartus inicijavome atvejo vadybą, kurios specialistų koordinacinė grupė – socialinis darbuotojas, psichologas, vaiko teisių gynėjas – kartu su šeima sudėlioja individualizuotą paslaugų, pagalbos vaikams ir tėvams planą, kad tikrai būtų atliepti vaikų poreikiai šeimoje.

Kadangi šeima nepriėmė pagalbos – tėvai nebuvo linkę bendradarbiauti, keisti situaciją, atliepti vaikų poreikius – ir įvertinus, kad kilo reali grėsmė vaikų gerovei – jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus – buvo kreiptasi į teismą. Teismas priėmė sprendimą vaikus atskirti nuo tėvų. Kai pagal įstatymą teismas vaikams paskiria kitą atstovą, o tėvai iš jo savavališkai paima savo vaikus, tai yra laikoma pagrobimu.

Svarbu: iki Vilčinskų vaikų paėmimo iš šeimos šį birželį buvo gauti septyni pranešimai dėl galimų jų teisių pažeidimų (Justinos Lasauskaitės, T. Biliūno/BNS, Laimio Steponavičiaus nuotr.)

– Kokios dažniausios konkrečios priežastys ir aplinkybės lemia, kad vaikai atskiriami nuo tėvų?

– Noriu akcentuoti, kad pagrindinė vertybė, kuria vadovaujamės ir kuri įteisinta mūsų įstatymuose, – vaiko prigimtinė teisė augti su savo tėvais, o esant krizinei situacijai visuomet prioritetas yra skirti kompleksines paslaugas – konsultacijas, mokymus tėvams, vaikų priežiūros pagalbą ir padėti šeimai įveikti sunkumus.

Gyvenimo istorijų būna įvairių. Krizinė situacija šeimoje gali susidaryti ir dėl sutuoktinio ar kito artimo žmogaus mirties, dėl įvairių priklausomybių, psichikos ligų ar sutrikimų, vykstančių skyrybų, socialinių įgūdžių stygiaus ir pan. Esame susidūrę su situacija, kai vienas iš tėvų dirba užsienyje ir sako negalįs grįžti, o likęs Lietuvoje yra krizinėje situacijoje, tad nutaria priimti pagalbą ar net sutinka, kad, kol įveiks sunkumus, vaikams būtų skirta laikina globa.

Vienos pagrindinių situacijų, kai vaikas paimamas iš šeimos, – smurtas, pasikartojantis netinkamas tėvų elgesys vaiko atžvilgiu. Būna, kad tėvams tampa sudėtinga tinkamai atliepti vaiko poreikius dėl nepakankamos mitybos, kasdienės priežiūros, gydymo, pavyzdžiui, vaikas serga onkologine ar kita sunkia liga, o tėvai vengia kreiptis į gydytojus. Pasitaiko, kad neparuošia vaiko į mokyklą ar visai į ją neleidžia. Tad visuomet matydami sunkią situaciją šeimoje inicijuojame reikalingas paslaugas, tačiau jeigu tėvai nesutinka priimti pagalbos arba net ir ją priėmus situacijos nepavyksta keisti teigiama linkme,  kreipiamės į teismą.

Svarbu paminėti, kad tai yra kraštutinė priemonė – iki jos dar siūloma laikinoji priežiūra, kai emociniais ar giminystės ryšiais susiję žmonės gali atvykti į šeimą pagyventi ir padėti pasirūpinti vaikais. Be to, tėvai kartu su vaikais turi galimybę apsigyventi savivaldybės krizių centre, kur jiems teikiama intensyvi pagalba ir paslaugos, padedančios kuo greičiau sustiprėti ir įveikus sunkumus visiems sugrįžti namo.

Priimti pagalbą

– Kiek vaikų paimama iš šeimos? Kokios tendencijos?

– Skaičiai kasmet panašūs – apie 900 vaikų, per šių metų pirmą pusmetį valstybės globon buvo paimti 537 vaikai.

Didžioji jų dalis grįžta pas savo tėvus. Laikinosios globos tikslas ir yra laiku suteikti pagalbą ir vaikui, ir tėvams, kad kuo greičiau vaikas grįžtų į šeimą. Jei situacija keičiasi į gera, vaikas per kelias dienas grąžinamas tėvams. Tuo laikotarpiu, kai vaikui skirta laikinoji globa, šeimai padedame visapusiškai. Laikinųjų globėjų vienas iš tikslų – sudaryti sąlygas tėvams palaikyti ryšį su vaikais, o šiems – padėti bendrauti su tėvais.

– Kokias sąlygas reikia išpildyti, kad tėvai susigrąžintų vaikus?

– Visų pirma, tėvai turi bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais ir kitais specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje, – priimti paslaugas, užtikrinti vaikams saugią aplinką, ugdymą. Vilčinskų atvejis buvo išskirtinis tuo, kad tėvai kategoriškai atsisakė priimti paslaugas ir bendradarbiauti.

– VVTAĮT kreipėsi į teismą, kad būtų apribota šių tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu. Kokia situacija dabar?

– Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą. Džiugu, kad mama jau priėmė jai siūlomą pagalbą, bendradarbiauja ir stengiasi keisti situaciją. Šiuo metu mama su vaikais susitinka ir bendrauja kiekvieną dieną. Artimiausiu metu vaiko teisių gynėjai peržiūrės ir iš naujo įvertins situaciją, jeigu teigiamas pokytis vyks ir toliau, siūlymas riboti teises mamai gali keistis.

– Kas priima sprendimą, ar grąžinti vaikus?

– Įprastai tėvai ar vienas jų turėtų pateikti prašymą teikti šeimai paslaugas. Tada bus inicijuota atvejo vadyba – specialistai kartu su tėvais sudėlios paslaugas, reikalingas tiek vaikams, tiek tėvams. Jei šie jas priima ir išnyksta rizikos veiksniai, vaikai gali grįžti į šeimą.

Sprendimas, ar galima grąžinti vaikus, yra kolegialus: atvejo vadybos metu įvairių sričių specialistai, dirbantys vaiko gerovės srityje, visuomet įvertina, ar situacija šeimoje išties keičiasi, – jeigu tėvai bendradarbiauja ir priima siūlomą pagalbą, o vaikų saugumui nebelieka grėsmės, pritariama, kad vaikai grįžtų į šeimą.

Be nusiskundimų nesikiša

– Ar šeimos, iš kurių buvo paimti vaikai, paskui stebimos, norint įsitikinti, kad situacija pasikeitė? Štai prieš penkerius metus visuomenėje didelio ir nevienareikšmio rezonanso buvo sulaukusi kitos kauniečių šeimos istorija, iš kurios buvo paimti vaikai.

– VVTAĮT šeimų stebėjimo nevykdo. Įprastai, jei būna inicijuota atvejo vadyba, mes dalyvaujame pirmame posėdyje ir paskutiniame, kuriame nutariama grąžinti vaiką tėvams, nebent prireikia mūsų nuomonės ar vertinimo ir kituose. Pagalbą pagal šeimos individualius poreikius teikia socialinių paslaugų centrai, padeda socialiniai darbuotojai, konsultuoja psichologai. Mes, vaiko teisių gynėjai, be naujo gauto pranešimo apie galimus vaiko teisių pažeidimus į šeimą nevykstame, jos nestebime. Jei gauname pakartotinį pranešimą, tuomet reaguojame ir apsilankome šeimoje, iš naujo vertiname situaciją.

– Minėtoje istorijoje prieš penkerius metus vaiko teisių gynėjai iš visuomenės ir politikų sulaukė kritikos dėl neva neadekvačių situacijai veiksmų, nors teismas pripažino kitaip. Ar daug tokių skundų dėl vaiko teisių gynėjų veiksmų sulaukiate dabar?

– Net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose vaiko teisių gynėjai stengiasi ne tik vadovautis teisės aktais, bet ir nepamiršti žmogiškųjų savybių – empatijos, supratingumo, rūpinimosi. Žinoma, kaip ir kiekviename darbe pasitaiko situacijų, kai sulaukiame neigiamų vertinimų, kritikos, skundų. Tokie atvejai ne itin dažni, tačiau kiekvienas jų priverčia peržiūrėti ir įvertinti savo veiksmus, pastebėjus klaidų – iš jų pasimokyti ir nuolat ieškoti galimybių, kaip tobulėti ir stiprinti savo kompetencijas.

– Vis dėlto yra vaikų, kurių tėvams tėvystės teisės atimamos. Buvo toks šūkis „Lietuva – be vaikų namų“. Kiek vaikų įvairiose globos įstaigose laukia, kad juos šeima paimtų nuolatinei globai ar įvaikintų?

– Įvaikinamų vaikų ir galimų įvaikinti skaičius nuosekliai mažėja, nes mūsų prioritetas – vaikui augti su savo tėvais, tad, kilus problemų šeimoje, visų pirma, bandome padėti jas įveikti.

Šūkis „Lietuva – be vaikų namų“ tebėra, to siekiame, bet per 1 tūkst. vaikų vis dar auga vaikų globos namuose. Tai vyresni, nuo aštuonerių–dešimties metų vaikai. Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad tokio amžiaus vaikai yra susiformavusios asmenybės su savo pasaulėžiūra, įsitikinimais, todėl suaugusieji baiminasi, kad jiems gali nepavykti sukurti ir išlaikyti su vaikais šiltą, tvirtą ryšį.

Šiandien yra per 200 laukiančių įsivaikinti šeimų, bet jų poreikis – vaikai nuo gimimo iki dvejų trejų metų. Tokio amžiaus vaikų, laukiančių galimybės būti įvaikintiems, pasitaiko, bet retai.

Seksualinis smurtas

– Jūsų skelbiama statistika rodo, kad kreipimųsi į VVTAĮT dėl galimų vaiko teisių pažeidimų daugėja. Ar daugėja tokių atvejų ar auga visuomenės netolerancija jiems?

– Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė per 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą gaunami 152 pranešimai.

Didžioji dalis – per 20 proc. – gautų pranešimų yra dėl fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto atvejų, palyginti su pernai metų pirmuoju pusmečiu smurto atvejų padaugėjo per 30 proc.

Tačiau jų gali būti dar daugiau: mūsų apklausos duomenimis, beveik 50 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų vaikams linkę taikyti fizines bausmes. Jie aiškina, kad, pavyzdžiui, ar nusukti vaikui ausį, priklauso nuo aplinkybių.

Pranešimų ir skambinančių į Vaiko teisių liniją skaičius rodo, kad ir mūsų netolerancija smurtui, skriaudžiamam vaikui žymiai didėja.

– Didelį rezonansą visuomenėje sukėlė atskleisti seksualinio smurto prieš vaikus atvejai. Ar šių nusikaltimų daugėja, ar tik daugiau jų atskleidžiama?

Užkardymui: šiuo metu darbo grupė svarsto, kaip dar labiau įgalinti darbdavius tikrinti, ką samdo dirbti su vaikais ir kokia turi būti atsakomybė už tokių reikalavimų nesilaikymą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

– Tai labai jautri sritis, ir, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, seksualinio smurto atvejų gali būti ir dar daugiau, nukentėjęs gali būti net kas penktas vaikas. Lietuvoje praėjusiais metais fiksavome 300 galimo seksualinio smurto atvejų, bet šiais metais matome augantį gaunamų pranešimų skaičių – per pirmąjį pusmetį gavome jau 201 pranešimą. Dažniausiai, paviešinus seksualinio smurto atvejį, kyla rezonansas, žmonės tampa atidesni, skambina mums, konsultuojasi.

– Ar dėl seksualinio smurto vaikai dažniau nukenčia nuo šeimos narių, giminaičių, artimos aplinkos ar nuo svetimų asmenų?

– Apie 80 proc. seksualinio smurto nusikaltimų padaromi žmogaus, kurį vaikas pažįsta, juo pasitiki. Vaikas pagal savo raidą, amžių, kai jam tik septyneri ar dešimt metų, negali vertinti atliekamų veiksmų, o smurtautojas gali sakyti, kad tai – meilės išraiška, taip visi daro. Dažniausiai vaikai apie patirtą seksualinį smurtą ima kalbėti tik sulaukę paauglystės, kai jau supranta, kas tai yra, kas buvo ar yra su jais daroma.

Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą. Džiugu, kad mama jau priėmė jai siūlomą pagalbą, bendradarbiauja ir stengiasi keisti situaciją.

– Ką dar reikėtų daryti, kaip keisti įstatymus, kad padėtų užkardyti šiuos nusikaltimus?

– Vienas iš prioritetų – daugiau dėmesio skirti švietimui. Tėvams, artimiesiems, mokytojams reikia šviesti vaikus, koks elgesys yra netinkamas, priminti apie kūno ribas ir kad niekas negali liesti tam tikrų kūno vietų, jų nurengti, išskyrus, kai tai daro tėveliai ar reikia pasirodyti gydytojui. Apie tai vaikui suprantama kalba reikėtų pradėti kalbėti jau darželyje.

Antra, tokių atvejų atpažįstamumas ir neignoravimas. Raginame mokytojus, gydytojus, žmones, kurie dirba su vaikais, vaikų artimuosius atkreipti dėmesį į vaikų elgesį, jei jis tampa seksualizuotas, pastebėti vaiko žaidimus, užduodamus klausimus, piešinius ar rašinius. Buvo atvejis, kai mokytoja atkreipė dėmesį ant kurių kūno vietų uždėtos rankos mokinio piešiniuose, konsultavosi su specialistais ir pasitvirtino, kad vaikas patiria seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Toks suaugusiųjų dėmesys gali greičiau atskleisti situaciją, ją užkardyti ir kuo operatyviau suteikti vaikui profesionalią pagalbą, kad pavyktų kuo greičiau įveikti trauminę patirtį.

– Ar yra užtektinai priemonių, kad asmenys, padarę seksualinių nusikaltimų, nebegalėtų taip lengvai prieiti prie vaikų, ar pakankamos bausmės?

– Darbdaviai, kurie įdarbina dirbti su vaikais mokyklose, būreliuose ar stovyklose, turi būti atsakingi už tai, ką priima dirbti. Darbdavys gali kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą su prašymu išduoti pažymą, kuri patvirtintų, kad tas žmogus ne tik nebuvo nuteistas, bet ir nėra įtariamasis ar kaltinamasis byloje dėl tokių nusikaltimų, arba reikalauti, kad tokią pažymą gautų ir pateiktų pats asmuo. Tėveliai, leisdami vaiką į stovyklą ar būrelį, taip pat gali domėtis, ar yra pateiktos tokios pažymos. Visi turime būti budrūs, jei norime apsaugoti savo vaikus.

Šiuo metu dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuota darbo grupė, kuri svarsto, kaip dar sugriežtinti šią tvarką, dar labiau įgalinti darbdavius tikrinti, ką samdo dirbti su vaikais, kokios galėtų būti atsakomybės už tokių reikalavimų nesilaikymą.

Dar viena naujovė – nuo spalio pasirašytas penkiašalis susitarimas tarp SADM, VVTAĮT, vaiko teisių kontrolieriaus, prokuratūros, policijos, kad nuo spalio 1 d. dėl kiekvieno seksualinio smurto prieš vaiką atvejo susirinks vaiko teisių gynėjas, prokuroras, policijos atstovas, jei reikės, bus pakviestas ir kitų institucijų atstovas ir stebėsime, kaip vyksta tyrimas, kokios pagalbos reikia, kad tas atvejis būtų išspręstas kuo operatyviau, kad kuo greičiau informacija keliautų į teismą ir būtų įvykdytas teisingumas ir, žinoma, kad būtų kuo greičiau suteikta vis reikalinga pagalba vaikui ir jo tėvams.

Visuomenė nebesitaiksto

– Kokia dalis pranešimų apie nederamą tėvų elgesį nepasitvirtina?

– Bendras pranešimų skaičius kasmet auga apie 15–16 proc., bet kasmet mažėja tokių, kurie nepasitvirtina, ir tai rodo, kad žmonės labiau gilinasi į šias problemas, labiau atpažįsta vaiko teisių pažeidimus. Per pirmą šių metų pusmetį nepasitvirtino 31 proc. pranešimų, 9 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

– Ar vaikų kreipimaisi Vaikų linijoje dažniau nepasitvirtina nei suaugusiųjų?

– Vaikų skambučių skaičius nuosekliai auga, vadinasi, didėja pasitikėjimas vaiko teisių gynėjais. Vaikai iš prigimties nemeluoja, jų pranešimai dažnai pasitvirtina. Jie labai saugo savo tėvus, vertina anonimiškumą, jie išsiaiškina situaciją, papasakoja, kas vyksta, ieško sprendimų. Klausimų būna visokių, vienas jautriausių, kurio sulaukėme, – ar galite parekomenduoti kokius kursus ar mokymus, kad mano tėvai taptų geresni man, kad man skirtų daugiau dėmesio, mažiau ant manęs šauktų, kad santykis ir ryšys būtų stipresnis.

Pokyčiai: pasak I. Skuodienės, apklausose pusė respondentų prisipažįsta dar linkę vaikams taikyti fizines bausmes. Tačiau didėja ir visuomenės sąmoningumas pranešti dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. (VVTAĮT nuotr.)

– Kaip vaikų teisių srityje atrodome ES kontekste? Ar kur nors iškrintame iš bendrų tendencijų?

– Mes vieni paskutiniųjų ES priėmėme vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą, tad šiuo aspektu nesame pirmaujantys. Tačiau matome vykstančius realius pokyčius: auga visuomenės netolerancija skriaudžiamam vaikui, aktyviau pranešama apie galimus vaiko teisių pažeidimus, mažėja vaikų globos sistemos įstaigų. Savivaldybės yra atsakingos už paslaugas vaikams ir šeimoms, nemažai jų deda daug pastangų, kad jos būtų kuo prieinamesnės, savalaikės, individualizuotos.

– Ar prieš trejus metus imdamasi vaiko teisių vyriausiosios gynėjos pareigų įsivaizdavote, kad Lietuvoje dar tiek daug smurto prieš vaikus?

– Įsivaizdavau. Tačiau ir atvejai, kurie mus pasiekia, tik ledkalnio viršūnė. Mūsų atliekamose apklausose pusė apklaustųjų prisipažįsta linkę taikyti fizines bausmes vaikams, o Lietuvoje – 0,5 mln. vaikų, vadinasi, apie 220–230 tūkst. jų gali patirti smurtą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos dėl vaikų nemušimo įsigaliojo tik prieš penkerius metus, o keisti nuostatas, kad smurtauti prieš vaiką negalima tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, užtrunka. Skandinavams prireikė apie 40 metų, tikiuosi, mums prireiks mažiau.

Džiugina, kad vis labiau vertiname vaiką kaip žmogų su jo poreikiais, savo nuomone. Žinoma, sprendimus priima tėvai, bet svarbu su vaikais tartis, informuoti juos apie pokyčius šeimoje. Džiaugiuosi, kad tėvai kreipiasi į mus patarimo, kokius kursus jie galėtų lankyti, kokią literatūrą skaityti, kad geriau sektųsi auklėti vaikus. Reikia ieškoti būdo, kaip bendrauti su vaikais, mokytis būti mama ir tėčiu.

Nors dar yra naratyvas, kad mane taip auklėjo ir aš taip auklėju, o beržinė košė niekam nepakenkė, ir aš gavau diržo, o štai koks žmogus išaugau, bet visuomenė keičiasi. Dar tikrai turime kur augti, bet esame gerame kelyje.

Smurto atvejų daugėja

Beveik 3 tūkst. – tiek vaikų pernai galimai patyrė smurtą. Vaiko teisių gynėjai dėl fizinio smurto gavo 2 216, dėl seksualinio – 300, psichologinio – 291 pranešimą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė apie 17 proc. daugiau pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 152 (2022 m. – 125, o 2021 m. – 111).

Šiemet per pirmą pusmetį gauti 1 578 pranešimai dėl fizinio smurto, 201 – seksualinio, 197 – psichologinio. Palyginti su pernai pirmuoju pusmečiu, fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto atvejų padaugėjo per 30 proc. Daugiausia smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.

Per pirmąjį šių metų pusmetį valstybės globon buvo paimti 537 vaikai, kasmet vidutiniškai jų būna apie 900.

Šaltinis: VVTAĮT