Teismas netenkino „Veolia“, „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ skundų – įmonės siekė, kad valstybės ieškinys prieš jas nebūtų priimtas šalies teisme.
„Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – BNS) 2023 metų kovo 30 dienos nutartimi jau išaiškino, kad ieškovė (valstybė – BNS) turi subjektinę teisę teikti ieškinį ir kad ji, įgaliodama Energetikos ministeriją, veikia teisėtai ir pagrįstai, savo įgaliojimų ribose“, – rašoma liepos 13 dienos nutartyje.
Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo balandžio 14-osios nutartį – pasak jo, ministerijos ieškinys neturi jokių trūkumų, Lietuvos teismai turi tarptautinę jurisdikciją, o ginčo šalis į arbitražą nukreipti nėra teisinio pagrindo.
„Veolia“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ teigė, jog apygardos teismas pažeidė Lietuvos investicijų įstatymą, netinkamai aiškino kitus teisės aktus bei pamatinius teisės principus, o Energetikos ministerija perėmė jai nepriklausančias galias ir kompetencijas pažeisdama valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principus.
Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims – Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.
Lietuva 2017 metais pateikė priešieškinį arbitražui, 2020 metais jį atsiėmė ir nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose, bet jie ieškinius atmetė.
Po ministerijos skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet kovo 30-ąją pripažino, kad ankstesni teismai netinkamai nagrinėjo ieškinį, panaikino šiuos sprendimus ir įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo.
