„Tėvas yra užsienietis, policija turi duomenų, kad vaikas galimai išvežtas į kitą šalį, todėl paskelbta paieška abiejų asmenų tiek Lietuvos mastu, tiek ir tarptautiniu,“ – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
BNS žiniomis, vaikas gali būti išvežtas į Jungtinę Karalystę.
Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienį, 19.37 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 25 metų moteris.
Ji pareiškė, kad šeštadienį, apie 12 val., Vilniuje, buvęs 37 metų sutuoktinis, vykdant teismo nutartį, dalinantis vaiko priežiūra, pasiėmė penkerių metų sūnų.
„Pareiškėja nurodė, kad vaiko tėvas kalba tik angliškai, jis nekelia ragelio, neatrašo į siunčiamas žinutes. Jos duomenimis, buvo apsistojęs viešbutyje“, – BNS sakė policijos atstovė Loreta Kairienė.
Vaiką tėvas turėjo grąžinti šeštadienį, iki 17 val., tačiau to nepadarė.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo.
Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius BNS informavo, kad apie minimą įvykį vaiko teisių gynėjai informaciją gavo iš policijos pareigūnų ir šio metu aiškinasi aplinkybes.
„Vaiko tėvams jau anksčiau teikta ir šiuo metu buvo teikiama pagalba, taikoma atvejo vadyba. Vaiko teisių gynėjai inicijavo pagalbą siekiant padėti tėvams išspręsti kylančius nesutarimus ir užtikrinti vaikui saugumą bei galimybę bendrauti su abiem tėvais“, – rašoma G. Batulevičiaus atsakyme BNS.
Tėvams skiriantis vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. Tačiau, pasak tarnybos, pasitaiko atvejų, kai tėvai po skyrybų nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos ir neužtikrina kitam iš tėvų palankių galimybių matytis ir bendrauti su vaiku, arba po susitikimo grąžinti jo į gyvenamąją vietą iki sutarto laiko.
„Pasitaiko ir kraštutinių sprendimų, kada vaikas savavališkai išvežamas į užsienio šalį – tokias atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o vaiko teisių gynėjai vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje“, – atsakyme nurodo tarnyba.
Vaiko teisių gynėjų pagalbos, pasak tarnybos, dažniausiai prireikia kai suaugusiesiems nepavyksta rasti bendrų sprendimų arba į tarpusavio nesantaiką įtraukiamas vaikas – pabrėžiama, kad taip nutiko ir minimu atveju.
„Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, tėvų tarpusavio konfliktai neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – sako vaiko teisių gynėjai.
Jie primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
