-
Įtariamasis mergaitės pagrobimu bylinėjasi dėl policijos paskirtų baudų 46
„Trys administracinės bylos, susijusios su konfliktais su kaimynais“, – BNS ketvirtadienį patvirtino Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Šio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamose administracinėse bylose vyrui buvo skirtos baudos – po 80 eurų – už kiekvieną pažeidimą – įžeidinėjimus, ramybės trukdymą.
Vieną iš šių bylų teismas ketina nagrinėti pirmadienį.
Šioje administracinio nusižengimo byloje asmuo yra apskundęs policijos pareigūnų skirtą nutarimą, kuriuo dėl viešosios rimties trikdymo jam buvo paskirta 80 eurų bauda.
Remiantis bylos duomenimis, pernai rugpjūčio 27 dieną prie pat gyvenamojo daugiabučio namo Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, dirbdamas su mini ekskavatoriumi, vyras kėlė triukšmą ir vibraciją, kuriais galėjo būti trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė ir poilsis.
Skaitytojos nuotr.
Kitoje byloje vyras nubaustas už tai, kad pernai rugpjūtį viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, ji galimai iškeikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais ir ją įžeidinėjo, dėl ko aplinkiniai asmenys galėjo patirti nepatogumus, jaustis nesaugiai ir galėjo būti sutrikdyta jų rimtis.
Administracinio nusižengimo byloje jam buvo paskirta piniginė 80 eurų bauda, tačiau asmuo pateikė skundą, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu policijos pareigūnų priimtą nutarimą.
Trečioje administracinėje byloje policija priėmė nutarimą dėl viešosios rimties trikdymo.
Remiantis šios bylos duomenimis, asmuo su traktoriumi rovė kelmus ir tokiu būdu galimai sukėlė triukšmą ir trikdė aplinkinių gyventojų poilsį ir ramybę.
Dvi pastarosios bylos Kauno teisme bus nagrinėjamos sausį.
Kauno policija antradienio vėlų vakarą pranešė Kauno garaže radusi nuo sekmadienio ieškotą mergaitę kartu su 42 metų įtariamu pagrobėju. Jis suimtas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui.
Mažametė dingo, kai sekmadienį apie 16.30 val. iš namų Kaune išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.
Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.
Įtariamasis suimtas trims mėnesiams.
-
I. Šimonytė apie į Rusiją išgabentą mergytę: vertinčiau tai kaip kriminalinį nusikaltimą 13
„Vertinčiau tą situaciją kaip kriminalinį nusikaltimą, kaip vaiko pagrobimą. Tai, kad buvo pasirinkta išvežti vaiką į mums nedraugišką šalį, apsunkina, žinoma, tolesnį bandymą tiesiog atgauti mergaitę atgal. Bet institucijos dirba intensyviai ir tikai sieksime kažkokių sprendimų rasti“, – LRT radijui antradienį kalbėjo premjerė.
Kaip skelbė šalies tarnybos ir teisėsauga, vyras, paėmęs metų neturintį kūdikį iš mamos, sekmadienį valtimi perplaukė Skirvytės upę iki Rusijos ir buvo sulaikytas šios šalies pasieniečių. Rusija atsisako išduoti vaiką ir vyrą, nurodydama, kad šis be Lietuvos pilietybės turi ir Rusijos pilietybę.
I. Šimonytė sakė negalinti patvirtinti, kad vaiką pagrobęs vyras yra Rusijos pilietis.
Vyriausybės vadovė taip pat teigė neturinti priekaištų pasieniečių darbui ir atmeta kritiką dėl esą galbūt netinkamai saugomo pasienio su Rusija.
Mergaitės tėvas Algirdas Švanys. Scanpix, Klaipėdos universiteto botanikos sodo nuotr.
„Tačiau pasienio pareigūnai buvo vietoje labai greitai, mano žiniomis (...). Tas įsivaizdavimas sienos kiaurumo ar nekiaurumo – nežinau, kaip įsivaizduoja žmonės, kokia turėtų būti siena, kuri eina upe“, – sakė ji.
„Aš nežinau, ar tie žmonės, kuriems kyla tas klausimas, kaip jie įsivaizduoja, kad ta siena turėtų būti saugoma. Ar jie įsivaizduoja, kad upėje turėtų kas kažkiek metrų būti kažkokie pareigūnai Lietuvos sustatyti, ar pareigūnai turėjo šaudyti nuo kranto, ar turėjo pažeisti patys sieną ir rizikuoti patekti, tarkime, į Rusijos institucijų rankas ir tokiu būdu dar didesnę problemą sudaryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji sakė taip pat nenorinti detalizuoti Lietuvos galimybių derėtis su Rusija dėl kūdikio grąžinimo, nes tai apsunkintų procesą.
„Paprastai tokiais atvejais daug detalių viešumoje stengiamasi nepateikti, todėl kad tos detalės gali būti išnaudojamos prieš mūsų valstybę ir institucijas. Tai tikrai, darbas vyksta įvairių institucijų lygmeniu, ir kai tik bus ką pakomentuoti, be jokios abejonės, institucijos pakomentuos. Dabar svarbiausia nepakenkti procesui“, – sakė ji.
Savo ruožtu prezidento patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad pastarasis neteisėtas sienos su Rusija kirtimo atvejis rodo, jog Lietuva turi stiprinti jos saugumą.
„Tarpais, kaip atvejis su Kaliningradu, tai yra siena natūralia gamtine sąlyga, tai yra upe. Ten atlikti sienos stebėjimo darbus yra taip pat sudėtinga. Visa tai sako, jog tie pajėgumai kurie dabar yra mūsų pasienyje turi dar labiau būti sustiprinti. Žinoma, tokių atvejų kaip nelegalus sienos kirtimas turi nebelikti“, – Žinių radijui sakė prezidento patarėja.
Vertinčiau tą situaciją kaip kriminalinį nusikaltimą, kaip vaiko pagrobimą. Tai, kad buvo pasirinkta išvežti vaiką į mums nedraugišką šalį, apsunkina, žinoma, tolesnį bandymą tiesiog atgauti mergaitę atgal.
„Vyro su vaikučiu pabėgimo atveju tai buvo nelegalus sienos kirtimas, jis perplaukė valtimi tą upę, šitokie atvejai netoleruotini, juos reikia užkardyti, o kad liktų apskritai praėjimas kažkoks, kuris gali būti naudojamas išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, humanitariniais pagalbos atvejais, šitas dar kol nėra akivaizdaus pavojaus, turėtų veikti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Ji taip pat teigė, kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija ir sienos stebėjimo infrastruktūra davė rezultatų, tačiau ragino stiprinti ir žvalgybinius pajėgumus.
„Ar tai pakankama, klausimas išlieka, nes siena su Baltarusija yra labai ilga, tarpais ta siena sudėtinga, nes eina per mišką, per pelkes“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
-
Rusija atsisako Lietuvai perduoti vyrą ir jo pagrobtą mažametę 79
„Todėl perdavimui pagrindų nėra“, – BNS pirmadienį apie tokį sienos įgaliotinio atsakymą informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį sakė, kad Lietuvai nepavyko greitai susigrąžinti į Rusiją išvežto vaiko, nes jo tėvas gali turėti ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę.
Jis teigė, kad Lietuva neturi duomenų, jog vaiką išvežęs asmuo būtų Rusijos pilietis, tačiau taip tvirtina šios šalies pareigūnai. Vyras tikrai turi Lietuvos pilietybę.
Lietuvos institucijos per pasitarimą pirmadienį sutarė skelbti vyro paiešką per Interpolą, taip pat ketinama bandyti užmegzti ryšį su Rusijos pareigūnais remiantis anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašytais susitarimais su Rusija.
Rusija pranešė, kad mergaitė yra globojama, jai suteikiama medicinos ir socialinė pagalba, jos būklė yra gera.
Policijos duomenimis, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą, kad Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų dukrą ir sutartu laiku negrąžino.
Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.
Jis iškart sulaikytas Rusijos teritorijoje.
Tėvas – aplinkotyros mokslų daktaras
Kaip skelbia portalas tv3.lt, savo dukrą pagrobęs vyras – gargždiškis, aplinkotyros mokslų daktaras Algirdas Švanys. Jis socialiniuose tinkluose jau kurį laiką daug kur skundėsi, neva yra atstumtas tėtis.
Portalo klaipeda.diena.lt duomenimis, A. Švanys organizuodavo senovinių sėklų mainų šventę, taip pat medelių sodinimą.
Išgirdę šio vyro pavardę vaiko pagrobimo kontekste, vietiniai gyventojai nenustebo, tačiau juos suglumino žinia apie dvigubą vyro pilietybę.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas teigė, kad sekmadienį 13.04 val. Skirvytės upėje pastebėta nei irklų, nei elektros variklio neturėjusi valtis, 13.06 val. pasieniečiai jau buvo vietoje ir konstatavo, kad ji įplaukusi į Rusijos teritoriją, o asmenys yra išlipę į krantą.
Pasak VSAT vado pavaduotojo, šiuo metu atliekamas vertinimas, kaip buvo galima anksčiau pastebėti vyrą ir jį sulaikyti dar Skirvytės upėje.
Lietuvos institucijų duomenimis, į Rusiją išgabentos devynių su puse mėnesio mergaitės globėja yra paskirta jos motina. Tai birželį nustatė teismas.
Anot V. Vitkausko, Lietuvos institucijos neturi duomenų, kad tarp tėvų būtų didelių nesutarimų dėl dukters globos, žinoma tik apie skundus dėl vyrui skirto laiko bendrauti su vaiku.