pajuoka | Diena.lt

Savivaldybės atstovė: pajuokų sulaukęs paminklas pastatytas nelegaliai 17

Savivaldybės atstovė: pajuokų sulaukęs paminklas pastatytas nelegaliai 17
„Istorinės atminties komisijoje klausimas svarstytas rugpjūčio mėnesį. Kaip ir privalome, berods per dešimt darbo dienų, pareiškėjai buvo informuoti, kad Istorinės atminties komisija nepritarė paminklo statymui. Galiu patikinti, kad pareiškėjai buvo informuoti nurodytais kontaktais. Tie nurodyti kontaktai, kurie buvo siųstame pareiškime, patvirtino, kad jie mūsų nepritarimo faktą gavo ir apie tai informavo vienuolyną“, – Eltai teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

Todėl galima konstatuoti, kad paminklas yra pastatytas neteisėtai, atkreipia dėmesį K. Šeraitė-Gogelienė.

„Jam turėjo būti suteiktas ne tik savivaldybės pritarimas, bet ir Kultūros paveldo departamentas (KPD) turėjo pritarti jo statymui, nes tai – senamiesčio teritorija ir vieša erdvė“, – sakė K. Šeraitė-Gogelienė.

„Galimybių čia yra. Gali būti skiriama bauda ar paskiriamas laikas susitvarkyti tuos visus leidimus, ar netgi paminklo nukėlimas. Bet čia jau spręs KPD, kokia ta nuobauda gali būti. Klausimas dar tikrai neuždarytas“, – kalbėjo K. Šeraitė-Gogelienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Antradienį portalas lrt.lt paskelbė, kad dėmesio viešojoje erdvėje susilaukęs paminklas Pranciškonų vienuolyno kieme pastatytas nelegaliai. Kaip teigiama publikacijoje, paminklo statytojai dėl jo atsiradimo nesikreipė į KPD, nors turėjo tai padaryti. Tuo metu vienuolyno atstovai dėl statybų teigė kalbėję ir su KPD, ir su Istorinės atminties komisija, nors iš nei vienos įstaigos raštiško sutikimo negavo.

KPD Vilniaus skyriaus atstovai lrt.lt teigė, kad šiuo metu dėl paminklo vykdoma administracinė procedūra, statytojams gali grėsti bauda.
Karybos ekspertas: J. Prigožinas pasiekė, ko norėjo

Karybos ekspertas: J. Prigožinas pasiekė, ko norėjo
„Tai iš tikrųjų yra ne Vladimiro Putino režimo stiprumo, o silpnumo ženklas. Tai matė visas pasaulis ir, aš manau, kad V. Putinas buvo stipriai pažemintas J. Prigožino reido“, – sakė politologas Alvydas Medalinskas.

„Pati įvykių seka pademonstravo, kad karalius yra nuogas. Ir kad tokios kolonos arba tokio dydžio pajėgos gali nužygiuoti pakankamai toli bei pradėti kelti fundamentalią grėsmę režimui“, – akcentavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Karybos ekspertas įsitikinęs – šiuo chaosu Rusijoje J. Prigožinas pasiekė, ko norėjo. „Užimti Maskvą su 25 tūkstančiais teroristų – reikia būti arba bepročiu, arba labai naiviu žmogumi. Bet esmė buvo pademonstruoti savo galią, esmė buvo parodyti, kas čia šeimininkas, ir, aš manau, jis tai įrodė“, – aiškino karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Tiesa, amnestiją derybų metu J. Prigožinas ir visi jo samdiniai gavo ne iš V. Putino, o iš Aliaksandro Lukašenkos. Pasak A. Medalinsko, sprendimą derėtis siųsti ne V. Putiną, o A. Lukašenką, galėjo paskatinti ir Rusijos sąjungininkė Kinija.

„Pekinas niekada nedaro politikos vienos valstybės atžvilgiu ir šia prasme A. Lukašenka tiesiog surado savo nišą santykiuose su Kinija – būti tokiu tam tikru patikėtiniu, sprendžiant kai kuriuos klausimus, susijusius su Rusija“, – įsitikinęs politologas.

Tačiau dalis ekspertų, akylai sekusių situaciją, abejoja, ar ilgai J. Prigožinas liks Baltarusijoje. „Jei jis norėtų būti tremtyje, tai jis norėtų būti saugus tremtyje. Tai turėtų būti kažkokia Afrikos šalis, kur yra jo „Wagner“ teroristai, kurie galėtų jį apsaugoti, nes V. Putinas neatleidžia savo priežams. Jis naikina savo priešus“, – akcentavo karybos ekspertas.

Politologai ir karybos žinovai neatmeta galimybės, kad ginkluotų sukilimų Rusijoje gali kilti ir daugiau.
Patyčios ar pajuokavimas?

Patyčios ar pajuokavimas?
Ne vienintelė priemonė

"Elektroninė platforma "Patyčių dėžutė" yra puiki galimybė anonimiškai pranešti apie patyčias, tačiau ji nėra vienintelė alternatyva kitiems iki šiol naudotiems kovos prieš patyčias būdams. Ne sykį tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek ir vaikams teks įdėti pastangų, kad atpažintų patyčias, nes juk ilgą laiką gyvenome kultūroje, kur patyčios nebuvo įvardijamos kaip didelis blogis. "Patyčių dėžutė" pirmiausia bus anonimiškumą užtikrinanti greito reagavimo priemonė, kuri, tikime, padės visiems keistis bei puoselėti bendravimo kultūrą be patyčių", – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.

Pasak žinomo vaikų psichiatro L.Slušnio, patyčios – tai žalingi ir aktyvūs nuolatiniai veiksmai žmogaus atžvilgiu. "Tokie veiksmai turi labai dažnai kartotis. Paprastai jais atkakliai siekiama kaip nors pakenkti kitam asmeniui, jį įskaudinti ar net kontroliuoti. Patyčios yra agresija, nukreipta į kitą asmenį", – aiškina L.Slušnys.

Vaikų psichiatras taip pat sako, kad jau laikas mums visiems išmokti nepainioti pajuokavimų ir žalingo, agresyvaus elgesio. Esą pats savaime šaipymasis dar nėra problema. Problema, kai iš to paties asmens šaipomasi nuolatos, dažniausiai – iš žmogaus fizinių trūkumų ar gebėjimų.

"Linksmybės baigiasi ten, kur kitam jau pradeda skaudėti. Daugelis vaikų dar nėra išmokę pajausti tos subtilios ribos ir todėl nustemba, kai kas nors įsižeidžia. Kartais tokiais atvejais užtenka paprasčiausiai atsiprašyti ir situacija pasikeis. Gebėjimas suprasti, kur šaipymasis peraugo į skausmingą veiksmą kitam asmeniui yra empatiškumo dalis. Kai jo nėra – nėra ir suvokimo, kas galima ir kas ne", – aiškina vaikų psichiatras.

Svarbūs pavyzdžiai

Kartais aiškinama, kad patyčios – vienas iš grupės apibrėžimo ir stiprinimo metodų.

"Grupės gali bandyti apibrėžti save tokiu būdu, siekti kontroliuoti kitus. Bet kokiu agresyviu elgesiu siekiama naudos sau su tikslu įgyti dominuojančią poziciją, panaudojant bauginimo metodus. Beje, tai egzistuoja ne tik tarp vaikų. Suaugusiųjų aplinkoje tai vadinama mobingu, kuris neretas reiškinys darbo santykiuose. Knygose ir filmuose apie Harį Poterį yra patyčių, bet juose rodoma ir kita dalis – kaip reikia siekti tikslo ir mokėti atsispirti agresyviam elgesiui, koks svarbus tarpusavio palaikymas, kai šalia egzistuoja patyčios", – atkreipia dėmesį L.Slušnys.

Prie patyčių formų specialistai priskiria ir tokius atvejus, kai vienas moksleivis ar jų grupė kitam mokiniui neleidžia eiti, kur jis nori, ar atiminėja daiktus.

"Kartais panašus elgesys suvokiamas ne kaip piktybinis veiksmas, o kaip malonus dėmesys. Veiksmai turi kartotis nuolatos ir turėtume jau aiškiai justi, kad tas veiksmas nėra šiaip pasilinksminimas, o noras kitą pažeminti ir parodyti galią. Privalome išmokti ir išmokyti pajausti, kada veiksmai jau peržengė juokavimo ir paprasto "kabinimo" veiksmus bei kada tai kitam žmogui nepatinka. Svarbu ne kaip jaučiuosi aš, o kaip jaučiasi kitas. Kitaip tariant čia turi suveikti socialinis sąmoningumas", – atkreipia dėmesį L.Slušnys.

Psichologinis skausmas

Vaikų psichiatras taip pat pastebi, kad neretai sarkastiški, ironiją dažnai išsakantys vaikai kartu demonstruoja ir aukštus mokslo rodiklius. Labai dažnai jie yra mėgstami mokytojų.

"Mes kartais tiesiog neatpažįstame žalingo elgesio, nes daugelis asmenų iki 30 metų užaugo visuomenėje, kurioje buvo svarbiausia nesimušti. Jeigu nebuvo fizinio smurto, tai nuolatinis vaiko vaidinimas "kaliošu" nelaikytas užgauliu. Dar nedaug laiko praėjo, kai mes pradėjome mokytis, kad skausmas gali būti ne tik fizinis, bet ir psichologinis. Tai skausmas, kurio nesimato, bet jis neretai didesnis nei tas, kurį sukelia fizinis smurtas", – aiškina L.Slušnys.

Psichiatras pabrėžia, kad tai gali nutikti bet kuriam vaikui. Vargu ar yra tokių, kurie apsaugoti nuo patyčių. Esminė prielaida patyčioms atsirasti – pasitikėjimo savimi stoka. Vaikai tai greitai pajaučia ir tada vaikas, kuris savimi pasitiki kiek mažiau, greitai tampa patyčių auka. Toks mokinys ima vengti mokyklos, nelanko pamokų, išgyvena liūdesį, pyktį, tampa agresyvus ir net suserga depresija.

"Pagarbos ir tolerancijos mokymasis yra nuolatinis ir ilgas procesas. Geriausiai veikia nuoseklios ir ilgalaikės programos. Apie tai kalba ir Jungtinių Tautų tyrimais pagrįstos išvados. Elektroninė platforma "Patyčių dėžutė" kartu su kitomis priemonėmis, manau, labai padės ugdyti vaikus be patyčių kultūros", – teigia vaikų psichiatras.

"Patyčių dėžutė" – tai priemonė, kuri leidžia mokiniams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą.

Platformą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapio (www.smm.lt/patyciu-dezute) nemokamai atsisiųsti ir įsidiegti gali visos šalies mokyklos. "Patyčių dėžutę" įsidiegusių mokyklų mokiniai mobiliuoju įrenginiu galės užfiksuoti patyčių atvejį – nurodyti vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinti situaciją, o elektroninių patyčių atveju ir įkelti nuotrauką. Nemokamą mobiliąją programėlę "Patyčių dėžutė" atsisiųsti galima iš "Google Play" arba "App store".

DAUGIAU