Šis draudimas buvo nustatytas todėl, kad pakalnutės pardavimui nebūtų skinamos miestų parkuose skurdinant jų augaliją. Tačiau pagal želdynų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus parkuose ar skveruose draudžiama skinti visų augalų žiedus ar lapus, todėl netikslinga nustatyti atskirą draudimą pakalnutėms.

Paprastoji pakalnutė nėra saugoma rūšis – nei ji įrašyta į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nei saugoma pagal tarptautinius susitarimus. Ji plačiai paplitusi visoje šalyje, auga kone kiekviename miškelyje. Kai kur veši didžiuliai pakalnučių sąžalynai. Dėl gražių žiedų jos auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Pakalnutė yra vaistinis, bet nuodingas augalas.

Aplinkos ministerija primena, kad draudžiama rinkti saugomų rūšių laukinius augalus – įrašytus į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, ir jais prekiauti. Draudžiama skinti ir visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedus ir jais prekiauti, išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastąjį burbulį; miškinę leliją; lieknąją plukę; pavasarinę raktažolę; didžiažiedę rusmenę.

Teisės aktai saugo ir visų rūšių pataisus – jų negalima rauti, skinti ir prekiauti jais, išskyrus, kai pataisų, neįrašytų į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, sporinės varputės renkamos ir naudojamos vaistinei žaliavai.

Už saugomų rūšių augalų rinkimą, naikinimą ar prekybą jais gresia administracinė atsakomybė –nuo 28 iki 289 eurų bauda.

Uostamiestyje pradėta prekiauti pakalnutėmis. Nors šios gėlės išbrauktos iš saugomų augalų sąrašo, pardavinėti jas yra draudžiama. Prekeiviams šiomis lauko gėlėmis gresia baudos.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas pasakojo, kad pakalnučių saugomų augalų rūšių sąraše nėra nuo praėjusių metų rugpjūčio 1-osios.

Skinti šias lauko gėles savo reikmėms leidžiama, tačiau prekiauti jomis draudžiama.

"Anksčiau šis augalas buvo saugomas. Draudžiama buvo ne tik pardavinėti, bet ir skinti. Saugomų augalų sąrašas tvirtinamas ministro įsakymu. Pakalnučių jame nebeliko", – aiškino viršininkas.

Nuobauda už prekybą pakalnutėmis siekia nuo 7 iki 28 eurų. Už tai praėjusiais metais buvo nubausta viena prekeivė. Šiemet tokių pažeidimų dar neužfiksuota.

"Neskubame bausti žmonių. Svarbiausia dirbti prevencinį darbą. Paaiškinti, kodėl negalima prekiauti pakalnutėmis. Bauda – kraštutinis dalykas, kai žmogus elgiasi piktybiškai ir nenori suprasti", – komentavo viršininkas.

Neretai pakalnutėmis prekiaujantys asmenys aiškina, kad šias gėles užaugino patys savo darže ar darželyje. Dažniausiai žmonės nė nepagalvoja, kad jomis prekiauti draudžiama.

"Pasiteisinimų būna visokių. Tačiau nesvarbu, ar pakalnutės užaugintos darže, ar užaugo miške, prekiauti jomis vis tiek draudžiama", – pabrėžė viršininkas.

Aplinkosaugininkai specialių akcijų, ar yra prekiaujama pakalnutėmis, neorganizuos, tačiau atkreips dėmesį, ar prie prekybos centrų, turgaviečių prieigose, kitose vietose nėra siūloma šių lauko gėlių.

Už pakalnučių puokštelę prekeiviai prašo nuo 50 centų iki 1 euro.

Miškuose pradėjus žydėti pakalnutėms, aplinkosaugininkai primena, kad draudžiama skinti paprastosios pakalnutės žiedynus bei lapus ir jais prekiauti, išskyrus jų rinkimą vaistinei žaliavai.

Už šio reikalavimo pažeidimą gali būti skiriama nuo 7 iki 28 eurų bauda, pranešė Aplinkos ministerija.

Paprastoji pakalnutė įrašyta į Aplinkos ministerijos sudarytą ir patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą.

„Prekeiviai pakalnutes dažniausiai skina arčiausiai prekybos vietų – miestų parkuose ir priemiesčių miškuose, o šiose teritorijose, kur ir taip gausu lankytojų, augalija labai nuskurdinama. Be to, skindami pakalnutes, žmonės žiedkočius ištraukia, atplėšia nuo šakniastiebio, kuris pažeidžiamas, ir jį gali apnikti puvinys“, – rašoma ministerijos pranešime.

Mokslininkų teigimu, net ir vaistinei žaliavai pakalnutes toje pačioje vietoje galima rinkti tik kas penkerius metus ir nurenkant ne daugiau kaip 75 proc. sąžalyno augalų. Renkant dažniau, pakalnutės pradeda skursti ir gali išnykti.

Kai kas pakalnutes augina kaip dekoratyvinius augalus. Gamtininkai primena, kad jos yra ne tik vaistinis, bet ir nuodingas augalas.

Pačiame Klaipėdos centre įsitaisęs saugomų augalų pardavinėtojas kol kas išvengė baudos. Tačiau jau nuo šiandien aplinkosaugininkai žada rengti reidus ir grasina baudomis pakalnutes pardavinėjantiems klaipėdiečiams.

„Savaitgalį pats apvažiavau miestą ir mačiau, kad prekyba šiomis gėlėmis jau prasidėjo. Neklausiau, kiek kainuoja, tačiau įspėjau vieną suvargusią močiutę, Žvejybos uosto rajone pardavinėjusią pakalnutes. Paaiškinau, kad jai gresia bauda“, – teigė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai laikinai vadovaujantis Virgilijus Olšauskas.

Aplinkosaugininkai priminė, kad natūraliai gamtoje augančios pakalnutės – nykstantis augalas, todėl yra saugomos. Tačiau gėlininkės pyksta, kad šis augalas mėgsta plisti ir gėlynuose greitai užima didžiulius plotus.

„Visgi mūsų kraštuose nėra jau tokių didelių radimviečių“, – aiškino pareigūnas.

Lito už puokštelę pakalnučių prašančios pensininkės turėtų suklusti, nes aplinkosaugininkai už šių gėlių pardavinėjimą gali skirti baudą, kurios dydis siekia nuo 100 iki 1 000 litų.

„Tiesa, pirmą kartą visuomet tik įspėjime. Žmonės dažniausiai pasimoko ir neberizikuoja pardavinėti pakalnučių“, – kalbėjo V.Olšauskas.

Pakalnučių pardavėjos dažniausiai ginasi įtikinėdamos, kad šias svaiginamu aromatu dvelkiančias gėlytes užaugina pačios. Tačiau neaišku, ar tokie argumentai tikrai įtikins aplinkosaugininkus.

Vilniaus g. prie požeminės perėjos – tradicinis, tačiau nelegalus prekybos taškas. Ankstyvą pavasarį čia prekiaujama žibutėmis, šiuo metu – pakalnutėmis. 

Kiekvienais metais gamtosaugininkai primena, kad pakalnutes skinti, jomis prekiauti ir pirkti yra draudžiama, tačiau kasmet situacija bent šiame prekybos taške nesikeičia.

„Kur sakėte prekiauja? Vilniaus g. prie požeminės perėjos? Nežinau, aš pro ten nevaikštau, bet reikės nusiųsti inspektorių“, – nustebo Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Darius Jurevičius. 

Prekiautojai aiškina, kad pakalnutės želia kaip piktžolės, todėl esą nėra čia ko baimintis. Deja, jie klysta. Pakalnutės yra įtrauktos į draudžiamų rinkti ir skinti augalų sąrašą, nes tai nykstantis augalas. 

Aplinkos ministerija siūlo tausoti gamtą ir kai kuriuos vaistinius augalus, pavyzdžiui, kmynus, pakalnutes, valerijonus užsiauginti plantacijose. 

„Šiemet dar nesurašėme nei vieno protokolo dėl nuskintų pakalnučių, tuo tarpu pernai buvo nustatyti septyni pažeidimai“, – dėstė D. Jurevičius. 

Pernai prekiautojai pakalnutėmis buvo pričiupti Kauno stoties turguje, Pramonės pr. Pagal Administracinį teisės kodeksą, už pakalnučių skynimą, prekybą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 1000 litų. Kokia bauda skiriama, priklauso nuo situacijos. Pirmą kartą įstatymui nusižengusiems skiriamas įspėjimas. Prasižengusiems nebe pirmą kartą tenka pakrapšyti piniginę.