Pranešta, kad apie 15.30 val. Garliavoje – Kaštonų gatvėje po sprogimo sugriuvo namas. Šis mūrinis vienaukštis su palėpe turėjo 27-ąjį numerį.

Įvykio vietoje dirba visos specialiosios tarnybos.

Pirminiais duomenimis, apie nelaimę Bendrajam pagalbos centrui pranešė kaimynai. Jų pranešimas skambėjo maždaug taip: „Turbūt sprogo dujų balionas – subiro kaimynų namas!“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Atskubėjus įvykio vieton, atviros liepsnos nesimatė. Tik iš po griuvėsių rūko dūmai. Namas buvo visiškai sugriuvęs, pradėti griuvėsių atkasinėjimo darbai.

Apie 16 val. iš po griuvėsių ištrauktas sąmoningas 73-ejų metų vyras. Anot Kauno policijos atstovės, išsiaiškinta, kad daugiau žmonių sprogimo metu name nebuvo.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė Eltai sakė, kad ištrauktas ne tik žmogus, bet ir šuo.

„Šunį paėmė policijos pareigūnai, gyvūnų globos tarnyba negalėjo atvažiuoti, nes neturėjo transporto, tai policijos pareigūnai paėmė gyvūną, kažkur jį nuveš“, – sakė ugniagesių atstovė. Ji teigė, kad gaisras nelaimės vietoje nebuvo kilęs.

Anot ugniagesių atstovų, spėjama, kad sprogimas įvykio dėl dujų nuotėkio.

Kiek vėliau papildyta informacija, kad namas buvo plytinis, dengtas šiferiu. Nuo sprogimo išdužo šalia esančių trijų namų langai, dar vieno namo apgadinta tvora. Išdužo šalikelėje stovėjusio automobilio langas. Vandeniu gesintas pradėjęs rūkti kartonas. Rasti du nesprogę dujų balionai.

Antradienį Kauno policijos suvestinėje rašoma, kad nukentėjęs namo savininkas dėl nudegimų gydomas ligoninėje.

Surinkta medžiaga dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Sąrašas ilgėja

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos duomenimis, šiuo metu Kauno rajono savivaldybėje Kultūros vertybių registre yra 351 kultūros vertybė. Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė pabrėžė: nekilnojamojo kultūros paveldo objektų skaičius nėra galutinis ir baigtinis, nes jis nuolat kinta.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsaugą suteikė net trims pakaunės piliakalniams. Toks statusas pripažintas Andruškonių piliakalniui, esančiam to paties pavadinimo kaime Lapių seniūnijoje, Girionių piliakalniui (Samylų sen.) ir Smiltynų piliakalniui, stūksančiam Smiltynų I kaime, Domeikavos seniūnijoje. Kauno rajonas išties gali pasigirti piliakalnių gausa. Iš 27 piliakalnių, Pyplių ir Pakalniškių sutvarkyti kompleksiškai, o kiti taip pat kruopščiai prižiūrimi. Netrukus turėtų prasidėti Jadagonių piliakalnio (Zapyškio sen.) tvarkybos darbai.

Sąrašą koreguos ir tai, kad dar aštuoniems kultūros paveldo objektams inicijuotas paskelbimo valstybės saugomu procesas. Tai Piepalių, Babtyno piliakalnis su gyvenviete, Piepalių, Babtyno piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų rūmai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentai, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų ledainė, Panevėžiuko dvaro sodybos fragmentų oficina, Lietuvos sklandytojų slėnis II ir Virbaliūnų senovės gyvenvietė.

Naujienų jau pažėrė ir Vilkija: unikalios urbanistinės struktūros miestelyje atliekami kasinėjimai.

Kaita: praėjusių metų pabaigoje Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsaugą suteikė net trims pakaunės piliakalniams. / Kauno marių regioninio parko nuotr.

Itin vertingi

Turtingame pakaunės kultūros sąraše aukščiausią statusą turi Raudondvario dvaro sodyba, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtosios sodybos vieta, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenės veikėjo, finansininko, pramonininko Jono Vailokaičio ir visuomenės veikėjo, ekonomisto, kunigo Juozo Vailokaičio kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Tauro apygardos pareigūno Juozo Lukšos-Skirmanto, Skrajūno, Daumanto kovos ir žūties vieta.

Vertinant Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal vertingųjų savybių pobūdį ir bendrą kiekybinį aspektą, rajono teritorijoje ypač gausu architektūrinių ir archeologinių paveldo objektų: archeologinį vertingųjų savybių pobūdį turi apie 26 proc. visų kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, architektūrinį – apie 36 proc.

Prestižas: kai kurie šalia senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vykstantys renginiai turi tarptautinių statusą. / S. Baltušio nuotr.

Komplimentai už požiūrį

Kultūros paveldo objektams tvarkyti pernai savivaldybė skyrė daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Ši sritis nebus nuskriausta ir šiemet. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Asta Naureckaitė Kauno rajono savivaldybės požiūrį į kultūros paveldą vadina pavyzdiniu. „Daug metų jaučiame mero dėmesį, matome įspūdingų darbų. Šia prasme esate išskirtinė savivaldybė“, – viešai yra kalbėjusi paveldo specialistė.

Kauno rajono dėmesį paveldui teigiamai įvertino ir savivaldybėje pernai apsilankiusios LR Vyriausybės patarėja Diana Varnaitė ir LR ministro pirmininko patarėja Gabrielė Žaidytė.

Raminta Popovienė / S. Jankausko nuotr.

Ypač komplimentų nusipelno pokyčiai Raudondvario dvaro komplekse. Kauno rajono savivaldybės pastangomis atnaujintas kultūros paveldo objektas jau daug metų tarnauja bendruomenės šventėms, kultūros renginiams, parodoms, konferencijoms. Čia veikia Kauno rajono muziejus, Civilinės metrikacijos skyrius, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius.

Savivaldybė perėmė anksčiau privatiems asmenims priklausiusias oficinas: rytinė jau beveik baigta restauruoti, vakarinė sparčiai tvarkoma. Parengtas ir Raudondvario dvaro svirno techninis projektas, planuojama, kad, sutvarkius pastatą, jame veiks Kauno rajono meno mokyklos filialas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų skaičius nėra galutinis ir baigtinis, nes jis nuolat kinta.

Sparčiai atgimsta ir kitas pakaunės perlas – Tado Ivanausko Obelynės sodyba, kurioje įsikūręs Kauno rajono muziejaus filialas. Čia jau baigiami pagrindinio sodybos pastato vidaus ir išorės tvarkybos darbai.

Obelynė vis labiau atgauna pirmapradį vaizdą. Vištidėje, kaip T. Ivanausko laikais, kudakuoja padėtais kiaušiniais besigiriančios vištos, ryškėja ir sovietmečiu sunaikinto žiemos sodo kontūrai. Profesorius juo išties naudojosi, žiemos sode augo keli vynmedžiai. Tikimasi atkurti įdukros Eleonoros Baltuškevičienės gėlynus ir profesoriaus puoselėtą bijūnų alėją.

Sodyboje įrengtas informacijos centras, vyksta koncertai, ekskursijos, edukacijos. Sode po atviru dangumi veikia Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos skulptūrų ekspozicija.

Planai: ketinama restauruoti senuosius Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartus, toliau remti Čekiškės sinagogos atstatymo darbus. / Organizatorių nuotr.

Dėmesys maldos namams

Atsakingai rūpinamasi ir pakaunės šventovėmis. Į Kultūros paveldo registrą yra įtrauktos penkios katalikų bažnyčios, Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia, Čekiškės sinagoga ir Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų sentikių cerkvė.

Bendradarbiaujant su Vilkaviškio arkivyskupija, antram gyvenimui prieš kelerius metus prikelta senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, tituluojama Lietuvos bažnyčių motina. Pačioje šventovėje ir sutvarkytose prieigose kas savaitgalį vyksta įvairūs renginiai, kai kurie jų turi net tarptautinių statusą.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės biudžete religinių bendruomenių paveldui skirta 280 tūkst. eurų. Su Kauno arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu aptartos galimybės restauruoti senuosius Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartus, numatyta prisidėti prie Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios restauravimo, toliau remti Čekiškes sinagogos atstatymo darbus.

Organizatorių nuotr.

Nepamiršta naujausių laikų istorija

Kultūros vertybių registre yra septyniolika vietų, susijusių su laisvės kovų įamžinimu – trys partizanų žeminės, mūšių vietos, paminklai. Šiemet bus rengiami vertinimo tarybos aktai dar trims vietoms, susijusioms su partizaniniu pasipriešinimu.

Iki rugsėjo 23-iosios – Lietuvos žydų genocido dienos – Kluoniškiuose (Zapyškio seniūnija) bus sutvarkyta Holokausto aukų vieta ir atidengtas paminklas, o kitais metais tai bus padaryta Dievogaloje (Alšėnų seniūnija).

Kovoje dėl Lietuvos laisvės svarbų vaidmenį atlikusiai Sitkūno radijo stočiai savivaldybė siūlo suteikti teisinę apsaugą ir valstybės saugomo objekto statusą, o Sausio 13-osios įvykiai Kauno rajone užfiksuoti šiemet išleistoje knygoje.

Liko vienas vežėjas

Iki šiol viešojo transporto paslaugą teikė keturi vežėjai, dabar mažiausiai septynerius metus saugiomis ir komfortiškomis pakaunės gyventojų ir svečių kelionėmis rūpinsis konkursą laimėjusi bendrovė „Kautra“, kuriai priklausė beveik pusė maršrutų.

Laimėta sutartis bendrovei sukėlė nemažai iššūkių: teisminių ginčų, neužtikrintumą pandemijos laikotarpiu ir po Turkijoje įvykusio žemės drebėjimo, o šiuo metu vis dar ieškoma vairuotojų, nes sukurta 40 naujų darbo vietų.

Paradas: prie senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išrikiuoti ne visi naujieji autobusai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Penkerių metų kelionė

„Ši diena yra Kauno rajono viešojo transporto proveržio ir progreso diena, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Jos laukėme penkerius metus. Kelias buvo sunkus, vingiuotas, bet šiandien galime pasidžiaugti, kad Kauno rajono gyventojai sulauks kokybiškos, saugios, europinius standartus atitinkančios viešojo transporto paslaugos.

Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad pakaunės maršrutais važiuos dideli, vidutinės talpos ir maži autobusai. „Kautros vadovai“, išanalizavę situaciją, atsisakė vidutinės talpos autobusų ir vietoj jų užsakė didelių.

Paslaugai užtikrinti įsigyta šešiolika mažesnių (22 vietų) „Mercedes“ (gamintojas – „Altas Auto“) ir 55 dideli (55 vietų) autobusai „Temsa“, reprezentuojantys Kauno rajoną. Visi jie – nauji, „Euro 6“ standarto, žemagrindžiai, pritaikyti patogiai įlipti, važiuoti ir išlipti bet kuriam žmogui.

Šmaikštumas: naujas transporto priemones pašventinęs Zapyškio klebonas kunigas J. Fakėjavas su humoru linkėjo saugių kelionių vairuotojams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Dėkojame Kauno rajono savivaldybei už mūsų bendrovei suteiktą pasitikėjimo mandatą. Kartelė buvo pakelta aukštai, bet šiandien Kauno rajonas turi šiuolaikines, civilizuotas transporto priemones. Tikimės, kad dirbdami komandoje pateisinsime jūsų lūkesčius“, – pristatymo šventėje kalbėjo „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Įmonės vadovas neslėpė, kad vis dar jaučia jauduliuką. Tiesa, dabar jis – malonus. „Vienu metu mums teko didelė atsakomybė, investuota apie 12 mln. eurų, projekto įgyvendinimas buvo komplikuotas, – atviravo generalinis direktorius.

„Lietuvoje važinėja 300 mūsų pagamintų autobusų. Džiaugiamės, kad mūsų autobusai nuo šiol riedės ir po Kauno rajoną“, – teigė „Temsos“ viceprezidentas pardavimams Europoje Hakanas Koralpas. Su „Kautra“ ši Turkijos įmonė bendradarbiauja jau 20 metų.

Dermė: smaragdo spalva atsikartoja ir autobusų salonuose. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dėmesys neįgaliesiems

Nors konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad žmonėms su negalia turi būti pritaikyti ne mažiau kaip 50 proc. autobusų, visi 71 yra žemagrindžiai.

Ar išties naujos viešojo transporto priemonės patogios žmonėms su judėjimo negalia, šventės metu išbandė būrys pakaunės neįgaliųjų. Jonas Čereškevičius neslėpė iki šiol retai naudojęsis pakaunės viešuoju transportu. „Kur reikia, paveža brolis. Kol kas nežinau, ar dabar naudosiuosi dažniau. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad nauji autobusai yra labai patogūs“, – „Kauno dienai“ sakė vyras.

Modernūs, patogūs, gražūs

Kauno rajono savivaldybė reikalavo, kad, užtikrinant saugumą, autobuse privalomos ne mažiau kaip trys stebėjimo kameros. Tai užtikrins keleivių saugumą ir įvykių atkūrimą, jei to reikėtų.

Nauji autobusai turi geriau matomas, lengviau įskaitomas, šiuolaikiškesnes baltos spalvos švieslentes. Kauno rajono maršrutuose, kaip Berlyne ar Paryžiuje, švieslentėje rodomi ir balsu pranešami stotelių pavadinimai.

Galime pasidžiaugti, kad Kauno rajono gyventojai sulauks kokybiškos, saugios, europinius standartus atitinkančios viešojo transporto paslaugos.

Tačiau įspūdingiausia naujiena – informacija apie pagalbos mygtukus bus skelbiama ir Brailio raštu. Ši naujovė, kaip ir stotelių įgarsinimas, bus patogi žmonėms su regėjimo negalia. Iki šiol priemiesčio maršrutuose to nebuvo. Šioje srityje pakaunė – pionieriai Lietuvoje.

Modernesnės ir patogesnės bus ne tik pačios transporto priemonės, gerokai aukščiau kilstelėta ir paslaugų kokybės kartelė. Savivaldybės ir „Kautros“ sutartyje įrašyti punktai dėl privalomų uniformų vairuotojams, reikalavimai jų išvaizdai, gebėjimo kultūringai bendrauti su keleiviais, įpareigojimas apmokyti atpažinti žmones su negalia, kiek autobusas gali vėluoti ir pan., kad būtų išvengta nusiskundimų, kurių iki šiol buvo nemažai.

Gyventojai už kelionę gali atsiskaityti grynaisiais pinigais, taip pat įsigyti terminuotų bilietų pas vairuotoją arba KAS kasose. Savivaldybė jau ne vienus metus planuoja įdiegti e. bilietą, tačiau galutinis sprendimas dėl šios naujovės dar nepriimtas.

V. Makūnas neslėpė: ateities planuose – elektriniai autobusai, kurie būtų skirti kurortinės teritorijos statusą turinčioms Kačerginei ir Kulautuvai, planuojama, kad jie važiuotų maršrutu Kačerginė–Ežerėlis ir Kulautuva–Kaunas.

Originalumas: šokio trupė „Ulna“ šiai šventei sukūrė specialų šokį. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kiti pokyčiai

Kasdien Kauno rajono savivaldybės maršrutais kursuos per 60 autobusų, kiti bus rezerviniai. 30 maršrutų papildyti nauju – 146 – Kauno autobusų stotis (KAS)–Šlienava–Žiegždriai, kuris keleivius nuveš iki Samylų kaimo sodų.

Didžioji dalis maršrutų išliks tokie patys, tačiau keisis kai kurių numeriai: 150 (S) – į 150, 150 (N) – į 151, 150 (K) – į 120, 150 (M) – į 140, 159 (A) – į 194 ir važiuos ne iš KAS, o iš Kauno pilies, o 180 (A) – į 181.

Eismo dažnumo savivaldybė kol kas didinti neplanuoja. Esamų maršrutų tvarkaraščiai išliko tokie patys, kai kurie, atsižvelgiant į gyventojų ir bendruomenių prašymus, keliomis minutėmis pakoreguoti. Eismo tvarkaraščiai skelbiami Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje „Gyventojams“ , „Viešasis transportas“.

Patikrinimas: J. Čereška patikino: patekti į autobusą patogu ir lengva. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šmaikščiai ir originaliai

Susirinkusieji į smaragdinių autobusų pristatymą galėjo ne tik apžiūrėti šias transporto priemones. Įspūdingą programą ir specialų šokį, sukurtą šiai šventei, pademonstravo šokio trupė „Ulna“.

Naujas transporto priemones pašventino Zapyškio klebonas kunigas Juozas Fakėjavas. Jis šmaikščiai vairuotojus ragino laikytis saugaus greičio: geriau važiuoti lėčiau, nei paskubėjus šermenyse giedoti „Dieve, arčiau tavęs“.

Kunigas neslėpė, po tokios ceremonijos vairuotojai dažnai klausia, ar gali valyti apšlakstytus priekinius stiklus. „Patariu valyti, nes kai matomumas geresnis, keliauti saugiau“, – šypsojosi J. Fakėjavas.

Gyvos visą laiką

„Nepriklausomoje Lietuvoje užaugo nauja karta, tačiau mes, vyresnieji, vis dar nepamirštame pirmųjų Sąjūdžio mitingų, po kurių vyko įtempta kova už laisvę ir nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11-ąją. Didžiuojamės, kad nepriklausomybės idėjos pakaunės krašte buvo gyvos visą laiką“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Meras prisiminė, kad dar 1981 m. Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus pastangomis Salių kaime esančiame šlaite buvo iškasta katakomba ir įrengta spaustuvė, kurioje buvo spausdinama pogrindinė spauda. Garliavoje ir kitose Kauno rajono vietose buvo platinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, o lemiamam šturmui už laisvę tautą pažadino Sąjūdis.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas  prisiminė svarbius lietuvių tautos pasipriešinimo istorijos momentus ir Kauno rajono istorijos mokytojų sąjūdžio grupę, kurios iniciatoriumi jam teko būti.

Aktyviausi: L. Milčius įkūrė Raudondvario, R. Gudaitis – Garliavos, o V. Vitkauskas – Kauno rajono istorijos mokytojų sąjūdžio grupę. E. Mališausko nuotr.

Savo prisiminimais dalijosi ir kiti Sąjūdžio pirmeiviai: buvęs tremtinys, vėliau tapęs Kauno rajono meru Valerijonas Senvaitis, Raudondvario sąjūdžio grupės kūrėjas ir Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, Garliavos sąjūdžio grupės kūrėjas istorikas Ričardas Gudaitis, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Regina Lukoševičienė.

Sąjūdininkai apgailestavo, kad kuriant valstybę nukrypta nuo Sąjūdžio idealų.

 

Pirmoji grupė – Babtuose

Po 1988 m. liepos 9 d. surengto pirmojo masinio mitingo Vingio parke Sąjūdžio grupės ėmė kurtis visoje Lietuvoje.

Pirmoji Sąjūdžio rėmimo grupė Kauno rajone gimė Babtuose, Sodininkystės ir daržininkystės institute. Aktyviausi jos nariai buvo šio instituto mokslininkai Jonas Olkštinas, Virgilijus Keparutis, Onutė Bartkaitė, Stasys Švirinas, Ottonas Visockis, Babtų kraštotyros muziejaus direktorė Marija Markauskienė ir kt.

1988 m. vasarą Kulautuvos estradoje įvyko pirmasis Kauno rajone Sąjūdžio mitingas, kuriame kalbėjo vieni šio judėjimo lyderių Česlovas Stankevičius ir Vytautas Radžvilas.

Grupelė Raudondvaryje veikusio Žemės ūkio inžinerijos instituto darbuotojų taip pat susibūrė į pirmąją Kauno rajone Sąjūdžio rėmimo grupę, kurioje aktyviai dalyvavo Algis Prapuolenis, Leonas Milčius, Artūras Mackevičius, Vincas Joneliūnas. Kauno architektų namuose liepos 19 d. ši grupė užregistruota 14-uoju numeriu. Ant Raudondvario pilies bokšto 1988 m. lapkričio 13 d. Sąjūdžio iniciatyva pirmą kartą suplevėsavo Lietuvos trispalvė.

Veikė išvien

Kauno miesto ir rajono sąjūdininkai veikė išvien, Radijo gamyklos arba Politinio švietimo namų (dabar VDU centriniai rūmai) patalpose vykdavo Sąjūdžio grupių įgaliotinių pasitarimai. Kauno krašto sąjūdininkai buvo nuoseklūs, jie jau nuo pat pradžių skelbė pagrindinį tikslą – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Laisvės idėjoms įsisiūbavus, į pasipriešinimo akcijas pakaunės žmonės ėjo šeimomis: platino Sąjūdžio spaudą, aukojo lėšų, stovėjo Baltijos kelyje, Sausio 13-ąją gynė Juragius ir Sitkūnus.

Pakaunėje buvo įkurta daugiau kaip 50 Sąjūdžio rėmimo grupių, o viena stipriausių buvo Garliavoje, jai vadovavo Ričardas Gudaitis. Aktyviai veikė ir Neveronių, Ežerėlio, Domeikavos, Zapyškio, Vilkijos sąjūdininkai.

Tuometės Žemės ūkio akademijos profesorius Vaidotas Antanaitis tapo Sąjūdžio seimo nariu ir reikalavo Lietuvos nepriklausomybės būdamas SSRS Aukščiausios tarybos deputatu, vėliau tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos miškų ūkio ministru.

Renginyje kalbėję V. Vitkauskas, L. Milčius ir kiti Sąjūdžio pirmeiviai pabrėžė, kad išorinė laisvė yra nepaprastai svarbi, bet vien jos nepakanka, reikia, kad laisvės vaisiais galėtų naudotis visi. Sąjūdininkai apgailestavo, kad kuriant valstybę buvo nukrypta nuo Sąjūdžio idealų, atsisakyta Meilės Lukšienės suformuotos tautinės mokyklos koncepcijos, įsivyravo nepakantumas kitaminčiams, valstybėje neužtikrinamas teisingumas.

Iššūkių netrūko

„Labai svarbu buvo pasirengti priimti iš Ukrainos pabėgusius žmones ir jiems suteikti reikalingą medicinos pagalbą. Džiugu, kad, nepaisant iššūkių ir nenumatytų aplinkybių, mūsų įstaigos gebėjo tinkamai reaguoti į pasikeitusias sąlygas ir užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą pacientams“, – sakė Kauno rajono savivaldybės gydytojas Dainius Kryžanauskas.

Kauno rajono savivaldybės gydytojas pasidžiaugė: pakaunės sveikatos priežiūros įstaigos ir jų vadovai pasiekė tokį lygį, kad gali ne tik kokybiškai pasirūpinti savo gyventojų sveikata, bet ir prisidėti prie problemų sprendimo, dalytis resursais su kitais. Vienas ryškiausių gerųjų pavyzdžių – pernai Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS) paaukojo du sukomplektuotus ir visapusiškai paruoštus darbui greitosios pagalbos automobilius. Dabar šie automobiliai prisideda prie nuo karo Ukrainoje kenčiančių žmonių gyvybių gelbėjimo.

Dainius Kryžanauskas. / Organizatorių nuotr. 

Šiemet Kauno rajonas planuoja dalyvauti bandomajame pacientų pavėžėjimo projekte.

„Kauno rajono asmens sveikatos įstaigos taip pat subūrė mobilią komandą, kuri teikė sveikatos priežiūros paslaugas Kybartų užsieniečių registracijos centro gyventojams ir taip prisidėjo prie migrantų krizės įveikimo. Medicinos darbuotojai ne tik įveikė kalbos ir kultūrinių skirtumų sukeltas kliūtis, bet ir, svarbiausia, dirbo bendram tikslui. Karas Ukrainoje, migrantų krizė ir COVID-19 parodė, kad bendradarbiavimas tarp viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų yra stiprybė, kuri suteikia galimybę pacientais pasirūpinti geriau ir kokybiškiau. Džiaugiamės, nes Kauno rajone šis bendradarbiavimas yra realus“, – pabrėžė D. Kryžanauskas.

Pasak pašnekovo, labai svarbi buvo ir darbų, susijusių su sveikatos priežiūros įstaigų reforma, pradžia. Tai labiausiai palietė Kauno rajono GMPS, kuri, kaip ir kitos šalyje veikiančios greitosios medicinos pagalbos stotys, bus sujungtos į vieną juridinį vienetą ir paslaugas teiks centralizuotai. „Po diskusijų su Sveikatos apsaugos ministerija pavyko išlaikyti visus turimus budėjimo taškus, tai leis ir po reorganizacijos užtikrinti tą pačią paslaugų kokybę Kauno rajono gyventojams“, – teigė savivaldybės gydytojas.

Savivaldybės atstovas pasidžiaugė, kad darbui prikeliami ir iš naujo atidaromi sveikatos punktai. Privačios įstaigos taip pat nuolatos gerina teikiamų paslaugų kokybę: plečia teikiamų paslaugų spektrą, atnaujina įstaigų infrastruktūrą, pritraukia naujų specialistų į Kauno rajoną.

Gausu pokyčių

Pernai spalį Linksmakalnio mokyklos-darželio patalpose atnaujinta Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos Linksmakalnio filialo veikla. Seniūnijos gyventojams teikiamos visos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos keturias dienas per savaitę. „Veiklos atnaujinimo pradžioje sulaukėme didelio vietos gyventojų susidomėjimo ir pasitenkinimo, kad sveikatos priežiūros paslaugas jie gali gauti savo seniūnijos ribose. Ypač veiklos atnaujinimu džiaugėsi Linksmakalnio seniūnijos ir mokyklos-darželio darbuotojai“, – teigė Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Mindaugas Kyguolis.

Dažnis: gydytoja Sandra Jasionienė seniūnijos gyventojams pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia keturias dienas per savaitę./ Organizatorių nuotr. 

Šiuo metu Garliavos PSPC šešiuose regioniniuose padaliniuose dirba 92 darbuotojai, kurie kokybiškai aptarnauja beveik 10 tūkst. pacientų. „Siekiant tenkinti pacientų pageidavimus, buvo atlieptas poreikis teikti papildomas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl papildomai įdarbinti du šeimos gydytojai, burnos ir žandikaulio chirurgas, atvejo vadybininkas ir odontologas. Tikimės greitai tapti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rezidentūros baze, todėl prie mūsų komandos laukiame prisijungiant naujų šeimos gydytojų rezidentų“, – pokyčius vardijo M. Kyguolis.

Garliavos PSPC ketina atnaujinti skambučių centrą su bendru ir nemokamu telefono numeriu pacientams ir, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, papildomai teikti naujų sveikatos priežiūros paslaugų. Atnaujinamame tinklalapyje planuojama suteikti galimybę naujiems pacientams patiems užsirašyti Garliavos PSPC pas šeimos gydytoją nuotoliniu būdu.

Planuojamos permainos

Pasak Kauno rajono savivaldybės gydytojo, šiais metais planuojama atnaujinti Zapyškio medicinos punkto šalia seniūnijos administracinio pastato veiklą. Tai leis pacientams dalį paslaugų gauti arčiau namų. Šiuo metu Ežerėlio ambulatorijos Zapyškio filialas yra paruoštas teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau vykdomi centrinio šildymo atnaujinimo darbai Zapyškio seniūnijoje šiek tiek vėlina veiklos atnaujinimo startą. Planuojama, kad jis bus vasario pradžioje. Zapyškio seniūnijos gyventojams teikti sveikatos priežiūros paslaugas suformuota šeimos gydytojo ir slaugytojo komanda.

Mindaugas Kyguolis. / Organizatorių nuotr. 

Netrukus duris turėtų atverti Užliedžių šeimos gydytojo kabinetas, kuriame bus teikiamos visos reikalingiausios šeimos medicinos paslaugos, čia taip pat įrengtas modernus odontologijos kabinetas su rentgeno įranga.

Siekiant tenkinti pacientų pageidavimus, buvo atlieptas poreikis teikti papildomas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Šiemet Kauno rajonas planuoja dalyvauti bandomajame pacientų pavėžėjimo projekte. Pacientams bus suteikiama galimybė gauti nemokamas pavėžėjimo paslaugas vykstant į gydymo įstaigas ir iš jų. Taip bus sumažinama finansinė našta pacientams, pagerintas paslaugų prieinamumas ir tolygumas. Planuojama skirti daugiau dėmesio emocinei ir psichikos sveikatai, remiantis gerąja praktika bus diegiamos savižudybių prevencijos priemonės. Bus skiriamas dėmesys sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymui neįgaliųjų poreikiams, planuojama įrengti pakilimo rampas judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat didesnį dėmesį skirti regėjimo, klausos negalią turinčių žmonių poreikiams“, – permainas vardijo D. Kryžanauskas.

Gyventojai pasižymi aktyvumu

Savivaldybės gydytojas džiaugėsi: Kauno rajono gyventojai pasižymi aktyvumu, bendruomenės aktyviai ir noriai įsijungia į fizinio aktyvumo veiklas ir kitas sveikatingumo priemones. „Pastebimai gerėja Kauno rajono infrastruktūra, parkai, dviračių takai, rekreacinės zonos ir tampa vis didesniu traukos centru sveikatinimo veikloms vykdyti. Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras nuolat organizuoja treniruotes, skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, taip pat sveikatingumo stovyklas, kurios sulaukia didžiulio susidomėjimo, kitas sveikatinimo veiklas“, – vardijo pašnekovas.

„Kauno rajono sveikatos iššūkis“ – vienas įdomiausių ir didelio susidomėjimo sulaukęs projektas. Jo metu 5–12 klasių mokiniai buvo skatinami daugiau judėti, praleisti laiką gryname ore. Moksleiviai galėjo dalyvauti iššūkyje parsisiųsdami specialią programėlę į mobilųjį telefoną, joje stebėti savo ir matyti draugų progresą, konkuruoti tarpusavyje. 100 aktyviausių moksleivių buvo apdovanoti riedučiais ir apsaugais.

Kauno rajono gyventojų sveikata yra viena geriausių šalyje, todėl, siekiant ir ateityje išlaikyti aukštą sveikatos lygį, rengiamasi plėtoti visuomenės sveikatos paslaugas, propaguoti sveiką gyvenseną, dar labiau didinti Kauno rajono gyventojų sveikatos žinių raštingumo lygį, skatinti fizinį aktyvumą, skleisti informaciją apie pagrindinius ligų rizikos veiksnius ir jų mažinimą.

Vieta: Linksmakalnio mokyklos-darželio patalpose atnaujinta Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos Linksmakalnio filialo veikla./ Organizatorių nuotr.

„Žmonių sveikata yra be galo jautri sritis ir pokyčiai čia privalo būti gerai apgalvoti, tinkami ir laiku, todėl labai svarbu, visų pirma, gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Jau minėtas pacientų pavėžėjimas, naujų, modernių medicinos punktų atidarymas prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo“, – neabejojo D. Kryžanauskas.

KKDPA vykdomoji direktorė Reda Stankevičienė pabrėžė, kad 62 stambias pramonės įmones vienijančiai asociacijai svarbu matyti visą regioną ir rūpintis sėkminga jo plėtra. „Šia kryptimi turime dirbti visi: verslas, valdžios institucijos, mokslas“, – kalbėjo direktorė.

Kauno rajono vadovai akcentavo, kad pakaunėje vyksta dideli pokyčiai, pirmiausia sparčiai auga gyventojų skaičius, kuris, naujausiais Registrų centro duomenimis, jau siekia beveik 111 tūkstančių. Vien tik per šiuos metus pakaunė paaugo beveik 6 tūkstančiais, o 35 proc. Kauno rajono gyventojų sudaro asmenys iki 29 metų. Su tuo susiję didieji savivaldybės iššūkiai: vaikų darželių, mokyklų plėtra, kelių tiesimas, parkų kūrimas.

Sparčiai auga ir penkiose pramonės zonose besikuriantis verslas. Savivaldybės teritorijoje registruoti 3 605 verslo subjektai. Daugiau kaip 53 investuotojai ir maždaug 100 įmonių įsikūrė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Čia investicijos siekia 1,2 mlrd. eurų, sukurta daugiau kaip 7 800 darbo vietų.

Biruliškėse UAB „SBA Urban“ pasiryžusi pastatyti vadinamąjį „stock-office“ elektroninės prekybos ir logistikos miestelį. Martinavos kaime plečiasi logistikos įmonės „SIRIN Development“ sandėlių plotai. Babtų seniūnijoje statomas naujas žemės ūkio verslo įmonės „Dojus Agro“ kompleksas. Kauno LEZ įsikūrę didieji automobilių komponentų gamintojai „Continental“ ir „Hella“ taip pat neketina sustoti ir jau planuoja plėtrą.

Didžiuliai pokyčiai taip pat vyksta Domeikavos seniūnijoje: Kumpių ir Žemaitkiemio kaimų teritorijose įsikūrė daugiau kaip 60 logistikos, žemės ūkio verslo ir kitos paskirties įmonių.

„Hegelmann Litauen“ generalinis direktorius Tomas Jurgelevičius tvirtino, kad įmonė ketina ir toliau plėstis, tačiau norėtų patogesnio viešojo transporto. Savivaldybė pasidalijo geromis žiniomis: jau rengiama transporto pertvarka, kurioje dalyvauja dvi įmonės – „Kautra“ ir „Kauno autobusai“. Domeikavos Suopių kvartalą ketinama sujungti su A1 magistrale, tai palengvintų šios augančios seniūnijos gyventojų susisiekimą su Kaunu, be to, rengiama Ringaudų ir Akademijos aglomeracijos transporto srautų studija, padėsianti rasti tinkamiausių sprendimų šioje vietovėje.

Kauno LEZ įsikūrusios dizaino ir leidybos įmonės „Kopa“ vadovas Saulius Mudėnas kalbėjo apie būtinybę plėtoti susisiekimą dviračiais. „40 tūkst. dviratininkų per sezoną Marvelės–Zapyškio dviračių trasoje yra puikus pavyzdys, tačiau dviratis turėtų tapti ne tik rekreacijos, bet ir susisiekimo priemone“, – kalbėjo verslininkas.

Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis informavo apie rengiamą dviračių takų planą ir pabrėžė, kad dviračių tako Kaunas–Karmėlava rekonstrukcija yra tarp prioritetų.

Nauja Pelenių vandenvietė turėtų užtikrinti pakankamą kokybiško vandens tiekimą Karmėlavos seniūnijos gyventojams ir čia įsikūrusioms įmonėms. Šioje seniūnijoje turėtų atsirasti ir gaisrinės postas.

Susitikime taip pat diskutuota apie vandens transporto plėtrą, Kačerginėje planuojamą statyti mažųjų laivų uostą, prieplaukas, kitus ateities planus.

Keliama daug užduočių

Pasak Kauno rajono mero pavaduotojo Antano Nesteckio, plano rengėjams keliama daugiau uždavinių. Jie privalės inventorizuoti esamą Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklą, pagerinti junglumą kelių transportu tarp gyvenamųjų vietovių, sudarant sąlygas daugiarūšėms kelionėms ir darniam Kauno rajono ir kitų savivaldybių gyventojų mobilumui.

Ne mažiau svarbios užduotys – identifikuoti esamą rajono susisiekimo infrastruktūrą, problemines situacijas, probleminius arealus ir pasiūlyti sprendimus šioms situacijoms švelninti ir išspręsti; urbanizuotose teritorijose nustatyti vietinės reikšmės kelių plėtros poreikį gyvenamosioms teritorijoms pasiekti ar apvažiuoti.

Kelių tinklo specialiojo plano rengėjai privalės įvertinti naujų reikšmingų susisiekimo objektų plėtros perspektyvas rajono teritorijoje, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros ir jos vystymui reikalingų teritorijų apsaugos zonas, įvertinti vietinės reikšmės kelių poreikį susijungti su valstybinės reikšmės keliais ir pateikti siūlymų šių kelių sankirtų vietoms, jei bus toks poreikis. Turės numatyti susisiekimo komunikacijų objektų statybai reikalingas (rezervuotinas) teritorijas ir sudaryti prielaidas sklandžiai šių objektų plėtrai.

„Kauno rajonas yra viena labiausiai urbanizuojamų teritorijų ir urbanizacija vyksta labai sparčiai. Pastebime, kad dar yra nuo 2002 m. galiojančių kvartalų detaliųjų planų, vieni kvartalai buvo statomi, šalia jų – dar kiti, situacija ir transporto srautai šiandien iš esmės pasikeitę. Todėl būtina kelių tinklą sudėlioti taip, kad būtų galima patekti į visus kvartalus. Be to, šiandien matome, kad prie tokio kelio jau reikia ir šaligatvio, ir stotelių aikštelių. Manau, kad specialusis planas leis įvertinti dabartinę situaciją ir prognozuoti, kas bus po kurio laiko“, – sakė vicemeras.

Naudoja ir biudžeto lėšas

Kauno rajono savivaldybei tenka rūpintis 1 742 km vietinės reikšmės kelių. 575,9 km iš jų yra asfaltuoti, 938,2 km – žvyrkeliai, 228,7 km – grunto keliai be dangos. Kauno rajono savivaldybės asfaltuotų kelių ilgis (33 proc.) gerokai lenkia šalies vidurkį (19 proc.). Kasmet procentai vis auga: šiųmetis savivaldybės planas – išasfaltuoti 38 km kelių ir gatvių, nutiesti 11 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Planai: Ramučius nuo krovininio transporto eismo gelbės modernūs sprendimai. / UAB „Kelprojektas“ vizualizacija.

Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri keliams, gatvėms statyti, rekonstruoti ir taisyti lėšų skiria iš savo biudžeto. Pasak A.Nesteckio, kasmet didinti finansavimą šiai sričiai verčia nuolatinė plėtra: pakaunėje kuriasi nauji gyvenamieji kvartalai, sparčiai plečiasi gatvių tinklas. Porą pastarųjų metų didesnis dėmesys skiriamas kurortinės teritorijos statusą turintiems Kačerginės ir Kulautuvos miesteliams, daliai Zapyškio.

Palyginti su 2019 m. (4,4 mln. eurų), šiemet iš biudžeto buvo skirta beveik dvigubai daugiau lėšų – daugiau nei 8 mln. eurų. Valstybės dalis per lyginamąjį laikotarpį taip sparčiai nedidėjo: nuo 3,7 mln. eurų 2019 m. iki 4,7 mln. eurų šiemet.

Specialusis planas leis įvertinti dabartinę situaciją ir prognozuoti, kas bus po kurio laiko.

Stabdo planus

Kaip jau minėjome, net 563 km svarbių transporto arterijų yra Susisiekimo ministerijos kompetencijoje, todėl savivaldybė neturi teisinio pagrindo jų tvarkyti. Kauno rajono savivaldybė dar 2018 m. pateikė Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) sąrašą gatvių, kurias norėtų perimti savo žinion. Bendras jų ilgis 19,04 km, iki šiol iš minėto sąrašo perimta tik 1,3 km kelio atkarpa Miškalaukio kaime (Čekiškės seniūnija).

Šiame sąraše yra Ringaudus ir Aleksotą jungianti Šiltnamių gatvė, Bažnyčios gatvė Domeikavoje.

Rugpjūčio pabaigoje Kauno rajone viešint susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, iš LAKD vadovo Remigijaus Lipkevičiaus sulaukta viltingo pažado: paspartinti gatvių perdavimo procedūras.

Domeikaviškiai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais: reikia sutvarkyti šaligatvius Bažnyčios gatvėje ir Vandžiogalos plente, kad vaikai galėtų saugiai pasiekti mokyklą pėsčiomis. Savivaldybės planuose – kapitalinis Bažnyčios gatvės remontas. „Mes savo lėšomis parengiame projektą, o direkcija sutvarko važiuojamąją dalį, šaligatvį ir mes perimame šį objektą“, – sakė A.Nesteckis.

Šiltnamių gatvę norima perimti, nes teritorija labai urbanizuota, o LAKD sutinka perduoti, nes ši gatvė nėra jungtis tarp valstybinės reikšmės kelių. „Tačiau kol kas šios gatvės direkcija neįteisinusi. Kai bus atlikti kadastriniai matavimai, gatvė įregistruota, kartu su LAKD ją suremontuosime ir perimsime“, – aiškino vicemeras.

Pasak A.Nesteckio, savivaldybė pageidauja perimti Centrinę ir S.Žukausko gatves Ramučiuose. „Pagal respublikinės reikšmės kelių reikalavimus S.Žukausko gatvėje negalime įrengti šaligatvio ir išlaikyti eismo intensyvumo. Tarp šaligatvio ir važiuojamosios dalies turi būti žalioji zona, o tam neužtenka pločio: turėtume siaurinti važiuojamąją dalį. S.Žukausko gatvėje pastačius žiedą ir sunkiasvorį transportą nukeipus į Gamybos gatvę, eismo srautas per Ramučių gyvenvietę būtų ne toks intensyvus“, – tvirtino mero pavaduotojas.

Žiedo S.Žukausko gatvėje statybą planuojama pradėti kitais metais, mat projektas jau parengtas, o darbai Gamybos gatvėje baigiami.

Pasak A.Nesteckio, labai pasiteisina probleminėmis vietomis pavežioti atsakingus aukšto rango asmenis. Po M.Skuodžio vizito Kauno rajone iš karto buvo priimtas sprendimas sutvarkyti 200 m šašą Šakių plente prie Juragių sankryžos. Darbai čia jau baigiami.

Antanas Nesteckis. / LSDP nuotr.

Nori greitesnių sprendimų

Savivaldybei norisi, kad problemų sprendimas pajudėtų magistralėje A6 ties Garažų gatve. „Viadukas, kuris eina iš LEZ teritorijos, neatitinka pėsčiųjų lūkesčių. Visi buvo pripratę iš Narėpų pereiti magistralę ir naudotis viešuoju transportu. Ministras žadėjo grįžti prie šios temos“, – patikino pašnekovas. Jo žodžiais, tiek ministras, tiek LAKD vadovas žino Vandžiogalos plento problemas ir yra pasirengę dar kartą jas svarstyti. „Savivaldybė galvoja apie apvažiavimą įsikertant į naujai įrengtą jungiamąjį kelią prie Kumpių kaimo viaduko. Kitas karštas taškas: nuo eismo intensyvumo dūstanti Šakių plento atkarpa nuo Akademijos iki Ringaudų. Situaciją sunkina tai, kad šalia kelio yra išsirikiavę visų prekybos tinklų centrai, dar du žada atsirasti. Mūsų nuomone, problemą būtų galima išspręsti eismą nuo Ringaudų nukreipiant į A5 magistralę“, – aiškino vicemeras.

Kitas savivaldybės noras – atnaujinti šaligatvius prie respublikinės reikšmės kelių Padauguvoje, Saulėtekiuose, Mastaičiuose. „Esama infrastruktūra pėstiesiems čia jau yra pasenusi, asfaltas sulindęs į žemę. Esame pasiryžę viską atnaujinti savivaldybės lėšomis, jeigu LKAD atsisakys perteklinių reikalavimų įrengti lietaus nuotekų kanalizaciją, nes tai pabrangintų projektą“, – teigė A.Nesteckis.

Kuria kartu

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad turizmas tampa Kauno rajono vizitine kortele: sparčiai gražėja kurortiniai miesteliai, atsiranda naujų traukos objektų, tokių kaip neseniai Zapyškyje atidaryta fotomenininko Antano Sutkaus galerija po atviru dangumi arba kultūrai pritaikyta žemkasė „Nemuno7“.

Šeštoji iš 60 šalies savivaldybių pagal gyventojų skaičių dažnai pristatoma kaip tradicijas puoselėjančių žemdirbių kraštas, kuriame kitas kertinis akmuo yra verslas. Turizmas, kaip viena verslo sričių, taip pat reprezentuoja Kauno rajoną, kuria darbo vietas, teikia paslaugas, gražina gamtos ir istorinių objektų turtingą kraštą. Didelį indėlį įneša savivaldybė: tvarko piliakalnius, tiesia dviračių takus, kuria kitą turizmo infrastruktūrą.

Sėkmingi metai

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRTVIC) direktorė Raminta Popovienė šventės dalyvius pakvietė būti šio krašto ambasadoriais, kad turistai norėtų sugrįžti dar ne kartą.

Direktorė pasidžiaugė: šie metai jai ir jos vadovaujamai komandai buvo ypatingi. Iš dalies tai lėmė, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra Europos kultūros sostinė, savo renginiais ir iniciatyvomis priviliojusi į pakaunę daugiau turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Vienas pagrindinių centro uždavinių – reprezentuoti Kauno rajoną, sukurti patrauklų jo įvaizdį ir pristatyti tarptautinėse parodose. „Mūsų dalyvavimas konkurse „Adventur 2022“ buvo labai sėkmingas, komanda pateko tarp geriausiųjų, tapome žurnalo „Savivaldybių žinios“ veidu. Mums tai buvo šventė“, – sakė R.Popovienė.

Vystant turizmą labai svarbus yra tarptautinis bendradarbiavimas. Su kolegomis iš Latvijos vykdytas projektas „Gyvenimas prie upių“. Visos jo veiklos buvo svarbios ir įdomios, buvo sukurti maršrutai mobiliojoje programėlėje, kad būtų lengviau keliauti ne tik po Kauno rajoną, bet ir Aizkraukės savivaldybę Latvijoje. Neseniai KRTVIC pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Pietų Moravijos Bata kanalo direkcija, ji suteiks daugiau galimybių įgyvendinti įvairius projektus vandens kelių ir laivybos srityje.

Šventė: Turizmo diena šiemet paminėta Raudondvario menų inkubatoriuje. / R. Zakšensko nuotr.

KRTVIC administravo laivą „Zapyškis“ ir keltą „Nevėžis“: atkūrė maršrutus, organizavo ekskursijas, nuomojo laivą įvairioms šventėms. Įgyvendinti laivybos projektus labiausiai sekėsi bendradarbiaujant su Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru – tai buvo „Pamokos kitaip“ Kauno rajono moksleiviams. Populiarios buvo ir „Sveikatos popietės“ Kauno rajono bendruomenės žmonėms.

„Organizuojant paslaugas, svarbiausia yra atliepti žmonių lūkesčius, o tie lūkesčiai buvo labai aiškūs: žmonės norėjo keliauti, dalyvauti pėsčiųjų žygiuose. Juos rengėme kiekvieną mėnesį, pradedant kovu ir baigiant rugsėju „Palydint gerves“, – sakė R.Popovienė.

KRTVIC komanda ne tik pati kūrė maršrutus, bet ir pakvietė tai daryti bendruomenes. Eksperimento rezultatas – konkursui pateikti devyni nauji maršrutai.

Smaragdų paieškos ir dalybos

KRTVIC kartu su „Kaunas 2022“ sukūrė maršrutą ir leidinį, o sezono pradžioje pakvietė dalyvauti žaidime „Keliaukime Smaragdo keliu po Kauno rajoną“. Užduotis buvo paprasta – aplankyti kuo daugiau leidinyje esančių objektų, nusifotografuoti prie jų ir atsiųsti nuotraukų.

Programa: šventinę nuotaiką kūrė Renata ir Deivis. / R. Zakšensko nuotr.

Daugiausia Smaragdo kelio objektų aplankė ir nuotraukų su jais atsiuntė Dangiras Petraitis ir Viktorija Adamavičiūtė, Lukas Kriščiūnas ir Meda Mikalauskaitė, Milda Stanaitytė ir Jurgis Kameneckas. Jie apdovanoti specialiais prizais, o visi žaidimo dalyviai pakviesti į ekskursiją Raudondvario dvare.

Šventės metu smaragdus simbolizuojantys prizai įteikti KRTVIC partneriams: gražiai bendradarbiaudamas Kauno rajonas turistams galėjo pasiūlyti visą puokštę skirtingų turizmo patirčių.

Šio turizmo sezono nominantai:

VšĮ Raudondvario dvaras – už turistų trauką į Kauno rajoną.

Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka – už virtualiųjų turų po Kauno rajoną sukūrimą.

Paulius Vilkevičius – už aktyvaus laisvalaikio populiarinimą.

Gintarė ir Gytis Ramanauskai, kavinės „Piliakalnio kiemelis“ savininkai – už kurortinį svetingumą.

VšĮ Kauno tvirtovės parkas – už išskirtinį indėlį į tvarų turizmą.

Lina Čekanauskienė – už teatralizuotų ekskursijų populiarinimą.

Emilis Grigonis, picerijos „Kumeliuko sapnas“ vadovas – už drąsų startą.

Aistė Ivanovaitė-Petraitienė, Kačerginės seniūnė – už turizmo iniciatyvas Kačerginėje.

Kristina Jurevičiūtė, kaimo turizmo sodybos „Onupis“ savininkė – už draugiškiausią apgyvendinimo vietą piligrimams.

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras – už kryptingą bendradarbiavimą turizmo srityje.

Dalyviai savo jėgas išmėgino žaisdami futbolą „3 prieš 3“ ant smėlio, į netradicinių matmenų vartus. Vienas rungtynes sudarė trys kėliniai po 6 minutes. Komandos varžėsi pagal „Fair Play“ garbingo žaidimo taisykles, tad varžybose sprendimus priėmė patys komandų žaidėjai. Rungtynių metu komandoje turėjo žaisti mažiausiai viena moteris.

Sužaidus visas varžybas paaiškėjo, kad turnyro nugalėtojais tapo Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjaus „Metų mokytojų“ atstovai, antros vietos prizai atiteko „Automatikos biuro“ komandai, trečią vietą užėmė Ringaudų „NeBedarbiai“. Komandos apdovanotos „Automatikos biuro“ įsteigtomis taurėmis ir medaliais, asmeniniais prizais.

Geriausia žaidėja išrinkta Janė Farmonikaitė (KTU inžinerijos licėjaus „Metų mokytojai“), o rezultatyviausia žaidėja tapo Raimonda Švedienė (Ringaudų „NeBedarbiai“).

Savo darbovietėje siekiame vieningo ir darnaus kolektyvo, o aktyvus laisvalaikis yra vienas iš būdų puikiai praleisti laiką kartu.

„Savo darbovietėje siekiame vieningo ir darnaus kolektyvo, o aktyvus laisvalaikis yra vienas iš būdų puikiai praleisti laiką kartu. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavome šiame futbolo turnyre ir kiekvienais metais mes jo laukiame. Nors kolektyve nėra futbolo žaidėjų, tačiau mums patinka šio turnyro taisyklės, jame noriai dalyvauja ne tik vyrai, bet ir mūsų kolegės“, – sakė „Automatikos biuro“ direktorius Ramūnas Švedas.

„Pirmieji profesijų futbolo turnyrai vyko sporto salėje, dirbtinės dangos futbolo aikštelėje, tačiau, prieš šešerius metus pirmą kartą suorganizavus renginį ant smėlio Kačerginėje, nuostabios gamtos kampelyje, šis turnyras tapo neatsiejamas nuo žaidimo gamtoje. Tad šiais metais pasirinkau futbolo turnyrą organizuoti ant Nemuno kranto, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas. Be to, tai yra istorinė Lietuvos vieta“, – mintimis pasidalijo futbolo organizatorius Martynas Karpavičius. Organizuoti turnyrą jam padėjo šio žaidimo entuziastai Ramūnas Švedas ir Marius Mastauskas.

Nuo 2010 m. vykstantis tradicinis profesijų futbolo turnyras „Mano profesija“ įtraukė įvairių profesijų atstovus: policininkus, teisininkus, pedagogus, trenerius, sveikatos specialistus, socialinius darbuotojus, elektros srities specialistus ir kitus.

Pasak Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos Dalios Kupratienės, padidinti asignavimus leidžia iš valstybės biudžeto skirtos tikslinės dotacijos, be to, gauta daugiau mokestinių pajamų: gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių.

Daugiausia lėšų – 1,87 mln. eurų – bus skirta švietimo programoms ir projektams finansuoti. 1,7 mln. eurų atiteks kelių priežiūros ir viešojo transporto paslaugoms užtikrinti, 1,5 mln. savivaldybė investuos į įvairius infrastruktūros objektus: tvarkys kelius, įgyvendins vandentvarkos projektus.

Socialinėms paslaugoms papildomai bus skirta 600 tūkst. eurų, 500 tūkst. eurų padidinti asignavimai komunalinių atliekų tvarkymo funkcijai vykdyti.

Dėl karo Ukrainoje iš valstybės biudžeto buvo gauta papildomai lėšų ukrainiečių vaikams ugdyti, kompensacijoms už būsto suteikimą pabėgusiems nuo karo, taip pat padengti patirtoms išlaidoms dėl nepaprastosios padėties. Papildoma dalis lėšų taip pat atiteks Socialinių paslaugų ir Švietimo centrams.