Šių metų pradžioje pakaunę gyvenamąja vieta buvo pasirinkę 105 058 žmonės. Rugpjūčio 3 d. Kauno rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 108 612 gyventojų, o spalio 3 d. – jau 110 141.

Vien per šiuos metus gyventojų Kauno rajone padaugėjo beveik 6 tūkst., o tai bemaž 2 tūkst. daugiau, nei gyvena Birštono savivaldybėje.

Didžiausia seniūnija – Domeikava

„Kauno dienos“ prognozė, kad Garliava dar šiais metais didžiausios seniūnijos titulą perleis Domeikavai, pasitvirtino. Joje, lapkričio 3 d. duomenimis, gyveno dešimtadalis visų rajono gyventojų, tiksliau – 11 071. Garliavos seniūnijoje minėtu metu gyvenamąją vietą buvo deklaravę 10 657 žmonės.

Šiuo metu didžiausių Kauno rajono seniūnijų penketukas atrodo taip: Domeikavos, Garliavos, Ringaudų, Garliavos apylinkių (9 248) ir Užliedžių (8 512).

Rokiruočių bus daugiau

Galima drąsiai teigti, kad 2023 m. pirmą pusmetį dar kartą reikės perrašyti didžiausių seniūnijų sąrašą. Garliavoje gyventojų skaičius šiemet sumažėjo, o štai Ringaudų seniūnijoje stabiliai auga. Šių metų pradžioje gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 8 917, o lapkričio 3 d. duomenimis, jau 9 600.

Kita galima rokiruotė: Užliedžių seniūnija, nuo metų pradžios iki lapkričio 3 d. paaugusi 835 gyventojais, į penktą vietą nustums Garliavos apylinkių seniūniją, kurioje per tą patį laikotarpį gyventojų skaičius padidėjo 466.

Šiuo metu stabiliai šeštoje vietoje įsitvirtinusi Karmėlavos seniūnija tikriausiai bent jau artimiausiu metu turimos pozicijos nekeis. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad čia gyventojų skaičius taip pat padidėjo beveik 400 (nuo 7 481 iki 7 877), šiek tiek (115) ūgtelėjo ir septintoje vietoje esanti Raudondvario seniūnija, kurioje šiuo metu 6 233 gyventojai, o aštuntoje pagal deklaruotų gyventojų skaičių Samylų seniūnijoje nuo metų pradžios iki lapkričio 3 d. sumažėjo 70 žmonių.

Nedidelis, bet vis dėlto mažėjimas, palyginti su metų pradžia, fiksuojamas mažiausiose Linksmakalnio (01 03 – 658, 11 03 – 637) ir Kačerginės seniūnijose (01 03 – 821, 11 03 – 801). O štai trečioje mažiausioje – Rokų – seniūnijoje nuo metų pradžios deklaruotų gyventojų skaičius padidėjo penkiais ir artėja prie 1 000 (999).

Augančios ir mažėjančios

Deklaruotų gyventojų skaičius šiemet didėjo 15 iš 25 seniūnijų. Augimo rekordininke šiuo metu yra Užliedžių seniūnija, nuo sausio 3 iki lapkričio 3 d. ūgtelėjusi 835 žmonėmis, antroji vieta priklauso Ringaudų (683), trečioji – Garliavos apylinkių seniūnijai (466).

Tempas: nuo 2019 m. Kauno rajono savivaldybė sukūrė 2 000 naujų vietų darželinukams. / E. Mališausko nuotr. 

Šiuo metu didžiausioje Kauno rajono seniūnijoje per minėtą laikotarpį deklaruotų gyventojų skaičius pagausėjo 423. Džiugu, kad sparčiai augo Karmėlavos (396), Alšėnų (336) ir palyginti nedidelė ir atitolusi Batniavos seniūnija (320).

Daugiausia deklaruotų gyventojų per šiuos metus prarado Garliava – 138, antroje vietoje yra jau minėta Samylų seniūnija. 48 deklaruotais asmenimis sumažėjo viena atokesnių – Čekiškės seniūnija, 31 – Babtų seniūnija. Penktoje vietoje pagal sumažėjimą – Kulautuvos seniūnija (24).

Sprendimai turi būti greiti

Vaikai auga greitai, todėl ir mūsų sprendimai turi būti greiti.

Kauno rajone kuriasi jaunos šeimos iš visos Lietuvos. Net septynios Kauno rajono gyvenvietės patenka tarp devynių jauniausių šalyje, kuriose gyventojų amžiaus vidurkis nesiekia 30 metų. „Šie žmonės negali laukti: vaikai auga greitai, todėl ir mūsų sprendimai turi būti greiti“,– tvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Valerijus Makūnas. Redakcijos archyvo nuotr. 

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Skirmantės Subačienės pateikta informacija patvirtina: gimstamumas pakaunėje didėja kasmet. „2020 m. gruodžio 31 d. buvome užregistravę 1 199 gimusius vaikus, o paskutinę praėjusių metų dieną – 1 285, arba 86 daugiau“, – teigė S. Subačienė. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja susilaikė nuo prognozių, kokį skaičių gimimų skyrius bus įregistravęs šių metų pabaigoje. „Manau, kad gimstamumas bus šiek tiek didesnis nei 2021-aisiais“, – įsitikinusi pašnekovė.

Manau, kad gimstamumas bus šiek tiek didesnis nei 2021-aisiais.

Neretai pakaunės šeimas apsilankę gandrai palieka ne vieną naujagimį. 2020 m. Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 22 Kauno rajone gimę dvynukai ir trys užsienyje, pernai – atitinkamai 23 ir vienas, bei vieni trynukai. Šiemet šio krašto gyventojų skaičių taip pat papildė vieni trynukai ir penkiolika dvynukų.

Kauno rajono meras buvo atviras: demografinis šuolis – ir džiaugsmas, ir iššūkis. „Savivaldybei tenka statyti naujus darželius, mokyklas ir į jas pritraukti pedagogus, plėtoti transporto paslaugas, gerinti kelių infrastruktūrą“, – sakė V. Makūnas.

Skirmantė Subačienė. / Redakcijos archyvo nuotr. 

Nuo 2019 m. Kauno rajono savivaldybė sukūrė 2 000 naujų vietų darželinukams, o tai faktiškai dešimt didelių darželių. Kurdama švietimo infrastruktūrą, savivaldybė pasitelkia naujoves: stato modulinius, kuria šeimos darželius, nuomojasi jau pastatytas patalpas iš verslininkų.

Artimiausiuose savivaldybės planuose – naujas vaikų darželis Užliedžių seniūnijoje, pradinė mokykla 11 000 gyventojų turinčioje Domeikavoje, Akademijos VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Neveronių ir Raudondvario gimnazijų plėtra ir modernizavimas.

Apie tendencijas, prioritetus ir darbo surėmus pečius naudą kalbamės su Kauno rajono policijos komisariato viršininku Aleksejumi Chraminu.

– Artėja vasara, pakaunėje daugės renginių. Ar tai reiškia, kad darbo, budėjimų daugės ir policijai?

– Negalėčiau teigti, kad vasarą pakaunėje policijai padaugėja darbo, tik šiek tiek keičiasi veiklos pobūdis. Šiltojo sezono metu, vakarais ir savaitgaliais žmonės mėgsta būti gamtoje, vyksta daugiau renginių. Kiekvieną jų įvertiname individualiai pagal Susirinkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja renginių ir masinių susibūrimų organizavimą, policija ne visuose reikalinga.

– Ar vasarą pakaunėje fiksuojama daugiau nusikaltimų? Jei taip, kas lemia tokią tendenciją?

– 27 metus dirbu policijoje, iš jų didžiąją dalį – Kauno rajone, ir galiu drąsiai sakyti: vasarą pakaunėje nusikaltimų nepadaugėja, kai kuriais atvejais pastebimas netgi kai kurių nusikalstamų veiklų sumažėjimas. Tiksliau sakant, įvyksta tam tikras persiskirstymas, nes nusikaltimus šiek tiek galima skirstyti ir pagal sezoniškumą. Tarkime, vasarą gali padaugėti įvairių teisės aktų pažeidimų viešose vietose. O štai vagysčių vasarą ne vienus metus fiksuojame mažiau.

Svarba: pasak Kauno rajono policijos komisariato viršininko A.Chramino, prioritetas ir vasarą išlieka eismo saugumas. / Kauno rajono policijos komisariato archyvo nuotr.

– Ar ir vasarą policijai pakaunėje prioritetas bus eismo saugumas? Kur ir kas bus daroma šioje srityje?

– Taip, eismo saugumas ir vasarą Kauno rajono policijai išlieka prioritetas. Kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policija ir Patrulių rinktine stengiamės savo veiklą pakreipti taip, kad mažėtų avaringumas. Šiuo metu yra atrinktos avaringos vietos, joms skiriamas didesnis dėmesys: dažniau patruliuojama, statomi trikojai. Taip pat stengiamės identifikuoti išgėrusius vairuotojus, užbėgti galimai nelaimei už akių.

Vasarą eismo saugumo srityje padaugėja problemų, jų kelia dviratininkai, o ypač – paskirtukininkai. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad Kauno rajonas turi labiausiai išvystytą dviračių takų ir maršrutų tinklą. Džiaugiamės, kad, padedami Kauno rajono savivaldybės, įsigijome du paspirtukus, jau pradėjome juos aktyviai naudoti, važinėti ten, kur yra daugiausia dviratininkų ir paspirtukininkų, vykdyti tam tikras prevencines priemones.

„Pilietiškas ir saugus“ ir „Vartoti žalinga ir nemadinga“, orientuotas į vaikus ir paauglius. Kartu su bendruomenės atstovais vykstame į mokyklas.

– Galbūt yra parengtos ir šiemet bus vykdomos kokios nors naujos programos? Jei taip, pristatykite jas.

– „Saugus Kauno rajonas“ – pagrindinė vykdoma programa, ją galima vadinti tęstine. Rajono savivaldybė labai palaiko šią programą. Ji apima keturias prioritetines sritis: saugaus eismo užtikrinimas, turtinių nusikaltimų prevencija, nepakantumas šešėlinei ekonomikai ir pagalba senjorams, ypač gyvenantiems vienkiemiuose.

Turime ir dvi naujas programas: „Pilietiškas ir saugus“ ir „Vartoti žalinga ir nemadinga“, orientuotas į vaikus ir paauglius. Kartu su bendruomenės atstovais vykstame į mokyklas, skaitome paskaitas, diskutuojame su mokiniais.

Kurti daugiau naujų programų nėra poreikio, nes turimos apima visas sritis ir patenkina nūdienos poreikius.

– Kaip vertinate bendradarbiavimą su Kauno rajono savivaldybe? Kiek ir kuo svarbus darbas surėmus pečius?

– Bendradarbiavimą su Kauno rajono savivaldybe galiu įvertinti vienu žodžiu – puikus. Jis labai glaudus, dalykiškas, konstruktyvus, sprendimai priimami čia ir dabar. Kauno rajono savivaldybė padėjo įsigyti ne tik paspirtukus, bet ir droną su termovizoriumi, kuris labai padeda nakties metu ieškoti dingusių ar besislapstančių asmenų. Pernai gavome du keturračius. Šiemet įgyvendinsime bandomąjį projektą, susijusį su žaliąja ekonomika, – savivaldybė padės mums įsigyti elektromobilį.

Be to, šiemet savivaldybė planuoja nupirkti 23 stacionarias ir 8 mobilias vaizdo stebėjimo kameras, greičio matuoklių. Viešųjų pirkimų procedūra jau atlikta, netrukus prasidės vaizdo stebėjimo kamerų tinklo įdiegimo etapas. Bendras darbas padeda sukurti tokią aplinką, kad žmogus saugus jaustųsi ne tik savo namuose, bet ir viešosiose erdvėse, kad būtų absoliučiai patenkintas aplinka. Savivaldybė ir policija turi ne tik joms deleguotų funkcijų, bet ir bendrų. Nors tai buvo prieš keliolika metų, iki šiol prisimenu savivaldybės sprendimą viešosiose erdvėse nakčiai neišjungti apšvietimo. Šis sprendimas gerokai sumažino nusikaltimų skaičių.

Ekologiškiau: neretai pakaunės miesteliuose patruliuojama ne automobiliu. / Kauno rajono policijos komisariato archyvo nuotr.

– Koks yra bendruomenių vaidmuo didinant saugumą pakaunėje?

– Bendruomenių vaidmuo didinant saugumo pojūtį pakaunėje išties yra didžiulis. Mums labai svarbi yra prevencija: siekiame užkardyti nusikaltimą. Susitikimuose su visuomene dažnai klausiu: ar jūs norite jaustis saugiai ir netapti nusikaltimo aukomis, ar norite, kad policija sugautų nusikaltėlį. Sulaukiu tokio pat atsakymo: mes nenorime, kad būtų įvykdytas nusikaltimas. Tam labai reikalingas visuomenės indėlis. Kauno rajono bendruomenės išties yra aktyvios: kuo labiau suremsime pečius, tuo daugiau išvengsime nusikaltimų.

Svarbų vaidmenį vaidina ir pakaunėje išvystytas puikus saugios kaimynystės grupių tinklas. Šiuo metu registruotos 283 saugios kaimynystės grupės, o jų veikloje dalyvauja 2 682 gyventojai. Yra dar daugiau norinčiųjųa susiburti į tokias grupes, mes tai skatiname ir motyvuojame, pareigūnai mielai paaiškina, kaip įkurti saugios kaimynystės grupę, kaip vykdyti veiklą. Kaimyniškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas kaimiškosiose vietovėse pastebimai didina saugumo pojūtį.

Taip savaitgalį Kaimynų dieną minėjo Kulautuva. Iš pradžių vyko išskirtinė nemokama ekskursija „Kulautuva, legendos ir tikrovė“ su vadovu Mykolu Federavičiumi. Vėliau šventė kėlėsi į kiemus, kur smagiai pasibuvo šeimos, kaimynai. Skambėjo ir muzikinis sveikinimas „Kaimynas kaimynui – kaimynas“.

Kaimynų diena Europoje kasmet yra švenčiama gegužės 29–ąją, primena ELTA, tačiau Kauno rajone šiemet nuspręsta, pavargus nuo karantino ir išsiilgus nuoširdaus bendravimo, Kaimynų dieną švęsti visą vasarą. Raudondvaryje tradicija jau tapusi Kaimynų diena bus švenčiama šią savaitę, birželio 4 dieną. Švęsti numatoma kiemuose, skveruose, gatvelėse.

Birželio 14-ąją Kaimynų diena atkeliaus į Lapes. Čia pirmiausia vietos gyventojai ir kaimynai iš kitur bus kviečiami į žygį. „Tai bus puiki proga geriau pažinti šią Neries pusę, žygio metu aplankant įdomiausias Lapių seniūnijos vietas: nuo stebuklingų pušų paunksnių, vietinių karjerų ir kitų vietovės paslapčių. Vėliau visi užsiregistravusieji bus kviečiami į jaukų pikniką (šventės programa gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų (...)“, – žadama Savivaldybės pranešime.

Akademijoje, prie Kamšos pažintinio tako, Kaimynų diena bus švenčiama birželio 20-ąją. Čia į pavakarę bus surengtas kaimynų šeimų piknikas. Beje, Akademijoje kaimynai piknikauja jau trečius metus iš eilės. Sparčiai augant individualių namų gyvenvietėms, Akademija kasmet pasipildo naujakuriais, kurių jau yra ne vienas šimtas.

Pikniko dalyviai bus kviečiami dalyvauti šeimų talentų konkurse, jaukiai pasibendrauti su seniai matytais kaimynais, pasičirškinti dešrelių ant naujai bendruomenės pastatyto ugniakuro, o vakarop su arbatos puodeliu gamtoje žiūrėti kino filmą su visa šeima. Šventės vietoje „veiks blusturgis, kurio šaukiasi per karantiną 3 kartus atrinkti nereikalingi daiktai“.

„Kaunas 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyviai – Kauno rajono seniūnijos šiemet Kaimynų vasarą švęs netradiciškai, tačiau ne mažiau nuoširdžiai ir vieningai, sako rajono savivaldybė, kviesdama norinčius įsijungti į projektą.

– Ar teiginys, kad sveikata – mūsų pačių rankose, išties yra teisingas?

– Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, 20 proc. žmogaus sveikatos lemia genetika, 20 proc. aplinka, kurioje gyvename, 10 proc. sveikatos priežiūra ir net 50 proc. sveikatos priklauso nuo gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo įpročių, sveikatai palankios elgsenos ir kitų dalykų). Tai žinodamas, biuras siekia mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, gerinti gyvenimo kokybę, teikdamas kokybiškas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.

Daugiausia dalyvių sutraukia treniruotės po atviru dangumi

– Kaip pakaunėje stiprinami sveikos gyvensenos įgūdžiai?

– Pirmiausia noriu pristatyti bene masiškiausią nemokamų vasaros treniruočių ciklą po atviru dangumi. Iš viso planuojama suorganizuoti 250 treniruočių, kuriose apsilankys apie 5 000 Kauno rajono gyventojų. Treniruotės vyks birželio–rugpjūčio mėn. Akademijos, Alšėnų, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Rokų, Samylų, Vilkijos apylinkių, Zapyškio ir Taurakiemio seniūnijose. Kiekvienoje seniūnijoje numatyta po dvi treniruotes per savaitę. Kvalifikuoti treneriai ves tiek didelio intensyvumo treniruotes (zumbą, funkcines treniruotes), tiek mažesnio intensyvumo užsiėmimus (jogą, kalanetiką).

Iš viso planuojama suorganizuoti 250 treniruočių, kuriose apsilankys apie 5 000 Kauno rajono gyventojų.

O štai "Sveikatos akademija" – mėnesio trukmės sveikatinimo veiklų kompleksas – šiais metais aplankys dešimt Kauno rajono bendruomenių (Garliavą, Padauguvą, Ringaudus, Ilgakiemį, Neveronis, Akademiją, Raudondvarį, Domeikavą, Kačerginę ir Babtus). Kiekvieną savaitę bendruomenė turės galimybę išbandyti skirtingas veiklas: pirmasis susitikimas kvies į mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikas, antrą savaitę susitikimas bus skirtas tai chi treniruotei, trečią savaitę mitybos profesionalai įrodys, kad galima pasigaminti ir sveikatai palankias saldžias nuodėmes, ketvirtą savaitę kviesime į paskaitas apie sveiką mitybą, antibiotikų vartojimą ir burnos higieną.

Gerų orų laukti nereikia

– Ar norintiems stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius teks laukti vasaros?

– Tikrai ne. Šuo metu Vilkijos, Pakaunės ir Garliavos PSPC vyksta mokymai pagal širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programą "Sveika širdis – laimingas gyvenimas". Programa skirta 40–65 m. amžiaus asmenims, turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis arba cukriniu diabetu. Mokymus sudaro keturi teoriniai-praktiniai užsiėmimai, kurių metu aptariamos šios temos: sveikatos rodiklių reikšmės, streso įveikimo būdai, mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijos. Dalyviams taip pat skiriamos individualios konsultacijos su kineziterapeutu ir mitybos specialistu.

Nesustojo ir "Keliaujanti sveikatos stotelė": biuro komanda vyksta į bendruomenes, kuriose konsultuoja gyventojus apie biuro vykdomas veiklas, atlieka gliukozės ir cholesterolio koncentracijos kraujyje nustatymo testus, vykdo kūno sudėties analizę, matuoja kraujospūdį.

KRVSB nuo 2018 m. liepos mėn. įgyvendina projektą "Fizinio aktyvumo skatinimas Kauno rajono bendruomenėje", finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis. Projekto tikslas – padidinti Kauno rajono vyresnio amžiaus (55 m. ir vyresni) gyventojų sveikatos raštingumo lygį ir suformuoti pozityvius jų sveikos elgsenos pokyčius. Šiuo metu vyksta keturių treniruočių ciklas. Kauno rajono gyventojai turi galimybę susiburti ir sportuoti net 25-iose skirtingose vietose. Kiekvienais metais Kauno rajono gyventojų taip pat laukia dvi trijų dienų trukmės sveikatinimo stovyklos, kurių metu gyventojai gali susipažinti su jogos, treniruočių su Flexi Bar lazdomis ir funkcinių treniruočių pagrindais, išbandyti juoko jogą, nirvana fitness, mindfulness praktikas, gongų muzikos terapiją, mokytis šokių žingsnelių ir šiaurietiškojo ėjimo subtilybių. Iš viso nuo projekto pradžios projekto veiklose apsilankė jau daugiau nei 5 000 Kauno rajono gyventojų.

Laurynas Dilys

Jaunimą kviečia: "Prisijunk!"

– Visa tai, ką pristatėte, skirta brandaus ir vyresnio amžiaus žmonės. Ar biuras dirba su vaikais ir jaunimu?

– Be jokios abejonės. Vaikams ir jaunimui skiriame ne mažiau dėmesio nei kitų amžiaus grupių žmonėms. Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigose dirba visuomenės sveikatos specialistai, kurie stiprina ir saugo mokinių sveikatą. Specialistai kartu su vaikais ir jų tėvais ar globėjais bei mokyklos bendruomene dirba sveikatai palankios mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo, užkrečiamųjų ligų ir traumų prevencijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos bei psichikos sveikatos stiprinimo temomis.

Iš kitų veiklų noriu paminėti Ankstyvosios intervencijos programą "Prisijunk!", skirtą motyvuoti jaunus asmenis keisti savo požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas ir jų vartojimą. Veiklų metu sukuriama saugi erdvė būti išklausytiems ir suprastiems. Programą sudaro pradinis pokalbis, aštuonių valandų užsiėmimai bendraamžių grupėje ir baigiamasis pokalbis. Šią programą ugdymo įstaigose įgyvendina psichologo, socialinio pedagogo ir visuomenės sveikatos specialisto komanda.

Populiarios ir naujos paslaugos

– Kokias naujas paslaugas siūlo biuras?

Visos Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro siūlomos priemonės, kaip stiprinti ar palaikyti savo sveikatą ir keisti gyvensenos įpročius, yra nemokamos.

– Nuo praėjusių metų lapkričio Kauno rajone teikiamos priklausomybės konsultantų paslaugos. Konsultacijos skirtos rizikingai ar žalingai alkoholį vartojantiems, priklausomiems nuo alkoholio asmenims ir jų artimiesiems. Per šį laikotarpį 47 Kauno rajono gyventojams suteiktos 82 konsultacijos. Kol kas jos vyksta Vilkijos, Ežerėlio, Zapyškio, Karmėlavos ir Raudondvario seniūnijose, tačiau šiais metais planuojame paslaugas teikti dar penkiose seniūnijose. Norint gauti paslaugas nereikia šeimos ar kito gydytojo siuntimo, tik susitarti konsultacijos laiką telefonu. Konsultantai dirba tik mokslu grįstais metodais, savo veikloje laikosi anonimiškumo ir konfidencialumo.

Naujiena ir mokymų programos, skirtos gerinti psichikos sveikatos kompetencijas ir gebėjimus tarp įmonių darbuotojų bei ugdymo įstaigų bendruomenėse. Mokymų programa įmonėms siekia ugdyti įmonių darbdavių ir jų atstovų, įmonių darbuotojų kompetencijas, mažinant neigiamą psichosocialinių rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai, gerinant psichosocialinę aplinką įmonėse ir stiprinant darbuotojų psichikos sveikatą. Bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų gebėjimų visuomenės psichikos sveikatos srityje stiprinimo mokymų programos tikslas – saugoti ir stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ugdymo įstaigų bendruomenėse. Programa apima 32 val. mokymus, į kuriuos įeina: aktualių mokyklos problemų psichikos sveikatos srityje pristatymas, situacijų analizė ir rekomendacijų, kaip reaguoti į problemines situacijas ir kokiais būdais jas spręsti, pateikimas. Šiais metais į mokymų programas įtrauktos šešios įmonės ir šešios ugdymo įstaigos.

Kauno rajono savivaldybėje taip pat organizuojami Savižudybių prevencijos ir intervencijos įgūdžių mokymai. Šiemet planuojame apmokyti 90 Kauno rajone dirbančių specialistų, kurie dažniausiai susiduria su aukštą savižudybės riziką turinčiais asmenimis. Išklausę mokymus, dalyviai yra geriau pasirengę atpažinti savižudybės rizikos ženklus, užmegzti ryšį su žmonėmis, galinčiais suteikti pagalbą ir suteikti pirmąją psichologinę pagalbą krizėje atsidūrusiam žmogui.

Visos Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro siūlomos priemonės, kaip stiprinti ar palaikyti savo sveikatą ir keisti gyvensenos įpročius, yra nemokamos, todėl pasinaudoti šia galimybe kviečiame kiekvieną Kauno rajono gyventoją.

Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Kauno apskr. VPK viršininkas Darius Žukauskas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Kauno apskr. VPK Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas naująjį pastatą iškilmingai atidarė ne tik perkirpdami simbolinę raudoną juostą, bet ir pasodindami ąžuoliuką, simbolizuojantį stiprybę, vienybę ir ilgaamžiškumą.

Rekonstruotose patalpose, įsikūrusiose Lietuvos policijos mokyklos kaimynystėje, talpinančiose apie 60 darbo vietų, šiuo metu dirba apie 50 pareigūnų. Dalis jų atlieka ikiteisminį tyrimą, kiti – dirbantys Veiklos skyriaus padaliniuose ir reaguojantys į įvykius, patruliuojantys po teritoriją. Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir Kauno apskr. VPK viršininkas Darius Žukauskas džiaugėsi atstatytu istoriniu teisingumu - Kauno rajoną aptarnaujantys pareigūnai persikėlė iš mieste buvusių patalpų į rajone esančias naujas patalpas.

Įsikūrus dvigubai erdvesnėse patalpose, nei turėta prieš tai, pareigūnams užtikrinamos puikios poilsio ir darbo sąlygos, padedančios užtikrinti kokybišką ir efektyvų atvykusių gyventojų aptarnavimą. Taip pat naujose patalpose įrengtos specialiai procesiniams veiksmams atlikti pritaikytos patalpos: laikinojo sulaikymo kameros, atpažinimo bei apklausų kambariai, psichologės kabinetas ir vaikų apklausos kambarys.

Stipri mokslininkų komanda

Šių metų vasario 1 d. – kovo 24 d. vykdytos apklausos metu į skirtingus klausimus apie viešąsias paslaugas atsakė 1 047 Kauno rajono gyventojai nuo 18 iki 89 metų amžiaus. Šiek tiek daugiau nei pusę apklaustųjų sudarė 31–64 metų aukštąjį išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintys Kauno rajono gyventojai. Taip pat pensininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, bedarbiai, tėvai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ūkininkai, moksleiviai ir studentai. Moterų ir vyrų tyrime dalyvavo beveik po lygiai.

Apklausti gyventojai vertino viešojo transporto, sveikatos, švietimo, socialines, kultūros, komunalines paslaugas Kauno rajono savivaldybėje. Taip pat infrastruktūrą ir paslaugas, skirtas jai palaikyti, saugumą bei viešąją tvarką, aktyvaus poilsio ir rekreacijos paslaugas, Kauno rajono savivaldybės bei seniūnijos, kurioje jie gyvena, darbą. Gyventojai buvo prašomi įvertinti ne tik esamą situaciją, bet ir savo lūkesčius, galėjo išreikšti nuomonę apie Kauno rajono savivaldybės prijungimą prie Kauno miesto savivaldybės.

Nors panašios apklausos Kauno rajone buvo atliekamos kas dvejus metus, šįmet pirmą kartą tai darė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų komanda: profesorius Algis Krupavičius, dr. Apolonijus Žilys ir dr. Gabija Jarašiūnaitė.

Nepritaria prisijungimui

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad dauguma Kauno rajone teikiamų viešųjų paslaugų gyventojų vertinamos gerai arba geriau nei vidutiniškai. Palankiausiai vertinama kultūros paslaugos ir seniūnijų darbas, informacijos apie savivaldybę ir kultūros renginius pateikimas viešojoje erdvėje. Prasčiau gyventojai vertina aktyvaus poilsio ir rekreacijos paslaugas, o mažiausiai patenkinti dviračių takais bei melioracijos ir drenažo darbų vykdymu.

Nors palankiausiai tyrime buvo įvertintas seniūnijų darbas, gyventojai yra patenkinti ir Kauno rajono savivaldybės veikla bei aptarnavimu. Kiek mažiau pakaunės gyventojai domisi Kauno rajono savivaldybėje vykdomais projektais, taip pat mažiau palankiai vertina turimų metinių lėšų paskirstymo prioritetinėms paslaugų sritims tinkamumą.

Ko gero, dalis respondentų mano, kad jeigu Kauno rajonas būtų sujungtas su miestu, valdžia taptų labiau nutolusi nuo žmonių.

Pirmą kartą buvo sužinota Kauno rajono gyventojų nuomonė dėl teritorijos prijungimo prie Kauno miesto savivaldybės. Nors dauguma respondentų tam nepritarė, jaunesni (18–35 metų), mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai ir naujakuriai buvę linkę tokiai idėjai pritarti.

Indeksas viršija 70 proc.

Įvertinus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad Kauno rajono gyventojai iš esmės yra patenkinti čia teikiamomis paslaugomis – pasitenkinimo indeksas yra aukštesnis nei 70 proc. vertinant šimtabalėje skalėje. Palankiausiai šias paslaugas vertina vyresni, ilgiau rajone gyvenantys, atokesnių ir mažiau urbanizuotų seniūnijų gyventojai.

Kai kuriose viešųjų paslaugų srityse rajono gyventojų lūkesčiai yra didesni nei pasitenkinimas paslaugomis. Efektyvesnių sprendimų gyventojai tikisi infrastruktūros, viešosios tvarkos ir saugumo, aktyvaus poilsio ir rekreacijos srityse.

KOMENTARAS

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kauno rajono savivaldybei tokios sociologinės apklausos nėra naujovė – tartis su gyventojais įpareigoja ir teisės aktai, ir pats gyvenimas, todėl jas atliekame kas dvejus metus. Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas ypač solidus. Buvo apklausta daugiau nei tūkstantis respondentų, apimtos visos amžiaus ir socialinės grupės. Taikyti įvairūs apklausų metodai, buvo ne tik išdalytos anketos, bet ir tiesiogiai kalbamasi su gyventojais.

Toks nuolatinis monitoringas mums leidžia efektyviau dirbti, nes tik gyventojai gali geriausiai įvardyti problemas. Tad atlikę tokį tyrimą ir sužinoję jo išvadas bei gyventojų lūkesčius, galime numatyti priemones, dėlioti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius problemoms spręsti.

Tarkime, dviračių takų trūkumas bene labiausiai aktualus Lapių, Kačerginės, Zapyškio, Kulautuvos seniūnijų gyventojams. Transporto problemų turime Raudondvaryje, Akademijoje, Ringauduose, Karmėlavoje. Socialinė atskirtis didesnė atokesnėse seniūnijose. Žaliųjų erdvių ir laisvalaikio zonų ypač trūksta Užliedžiams. Žinome, kad Akademijoje, Ringauduose, Užliedžiuose jaučiamas didelis vaikų darželių poreikis.

Palankiausiai vertinamos kultūros paslaugos ir seniūnijų darbas, informacijos apie savivaldybę ir kultūros renginius pateikimas viešojoje erdvėje.

Na, o geresnių kelių nori visi.

Deja, žmonių lūkesčiai dažniausiai būna didesni nei galimybės juos įgyvendinti, tačiau apie lūkesčius svarbu žinoti. Tada galima kryptingiau dirbti, dėlioti prioritetus ateičiai.

Mokslinės studijos padeda geriau ištirti demografines tendencijas, gimstamumą, gyventojų senėjimą: tarkime, kokie poreikiai bus po dešimties metų, kai tam tikrose vietovėse gyventojai ims sparčiai senti.

Taigi bendradarbiavimas su mokslininkais yra naudingas. Mus palankiai vertina ir kasmet teikia naudingų pastabų Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.

Kauno rajone buvo atliktas ne vienas tyrimas, tačiau ši sociologinė apklausa leidžia išsamiau ištirti problemas ir numatyti priemones joms spręsti. Žinoma, įgyvendinti visus lūkesčius reikia laiko ir daug lėšų. Neretai trukdo ir biurokratinės procedūros, apie kurias gyventojai dažniausiai nežino. Dideli projektai įgyvendinami ne per vieną dieną, todėl prašome žmonių supratimo ir šiek tiek kantrybės.

A.Krupavičius: Kauno rajonas – dinamiškiausiai auganti savivaldybė

Sociologinę apklausą apie Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo lygį teikiamomis paslaugomis su mokslininkų komanda atlikusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, panašūs tyrimai turėtų būti visų savivaldybių praktika.

– Koks yra tokių tyrimų tikslas?

– Pirmiausia, įvertinti, kiek vienos ar kitos savivaldybės gyventojai patenkinti viešosiomis paslaugomis. Antra, jeigu reikia, koreguoti viešųjų paslaugų praktikas ir politikas. Trečia, formuoti atnaujintų paslaugų politiką. Tokius tyrimus taip pat galima naudoti stebėsenai, kaip vienos ar kitos paslaugos yra vertinamos, kaip jos koreliuoja su savivaldybės sprendimais. Tokie tyrimai yra rekomenduojami savivaldybėms kaip būtina jų veiklos praktika. Kad kartais savivaldybės įvertintų teikiamų paslaugų būklę, prioritetus ir strategijas.

– Kauno rajone atlikto tyrimo patenkinimo indeksas – 73 proc. Tai daug ar mažai?

– Tai daug. Tai reiškia, kad viešosios paslaugos teikiamos gerai. Naudojome ir tam tikrą šviesoforo metodą: paslauga gaudavo žalią spalvą, kai gyventojai buvo visapusiškai patenkinti paslauga, geltoną – kai paslauga galėtų būti tobulinama, o raudoną – kai paslaugą iš esmės reikėtų taisyti. Ilgame, detaliame paslaugų sąraše tik dvi paslaugos gavo raudoną šviesoforo signalą – dviračių takų trūkumas ir melioracijos infrastruktūros palaikymas. Kalbant apie šias dvi sritis reikėtų konkrečių veiksmų. Kita vertus, ypač teigiamai vertintos kultūros, gana gerai – švietimo paslaugos, dauguma socialinių paslaugų. Apskritai, viešosios paslaugos Kauno rajone yra įvertintos gerai ir netgi labai gerai, ypač žiūrint kitų savivaldybių kontekstą.

– Kaip vertintumėte apklausoje paaiškėjusį kategorišką gyventojų nenorą jungtis prie Kauno miesto savivaldybės?

– Priežasčių, ko gero, yra labai daug. Vienas dalykas, kurį išryškino ir tyrimas, žvelgiant per valdžios lygius labiausiai vertinama yra ta valdžia, kuri arčiausiai žmonių. Ko gero, dalis respondentų mano, kad jeigu Kauno rajonas būtų sujungtas su miestu, valdžia taptų labiau nutolusi nuo žmonių: sunkiau pasiekiama ir prieinama, neliktų kai kurių paslaugų. Kitas dalykas: ir pagal kitus tyrimus Kauno rajono savivaldybė yra vertinama kaip viena dinamiškiausių, labiausiai besivystančių savivaldybių, kurioje auga gyventojų skaičius, nors kitose Lietuvos savivaldybėse mažėja. Turbūt manoma, kad augimo dinamika gali sumažėti, jeigu įvyktų kokie nors struktūriniai pertvarkymai. Apskritai jungimas turėtų būti pirmiausia vykdomas mažesnėse savivaldybėse. Be to, ten kur vienas ar kitas mechanizmas veikia gerai, jo ardyti ir pertvarkyti nerekomenduojama. Kauno miesto savivaldybė labai dinamiškai plėtojasi, o Kauno rajono savivaldybė yra viena geriausiai vertinamų savivaldybių Lietuvoje. Tai ar verta bandyti dvi dinamiškai besivystančias savivaldybes sujungti?

– Kodėl Kauno rajone teikiamas paslaugas palankiausiai vertina vyresnio amžiaus, ilgiau čia gyvenantys žmonės?

– Ilgiau tam tikroje vietoje gyvenantieji geriau žino vietinę situaciją nei naujakuriai. Apskritai vyresni žmonės yra gana aktyvūs bendruomenių nariai. Kitas žmogiškas reiškinys, atsirandantis su amžiumi, tai tam tikra tolerancija, supratimas, kad dalykai nedaromi taip greitai, kaip norėtųsi. Būdami vyresnio amžiaus mes gal labiau vertiname pastangas, dedamas vienoje ar kitoje srityje, ir kantriau laukiame rezultatų. Tai turbūt lemia tam tikros socialinės ir psichologinės priežastys.

– O kodėl labiausiai patenkinti kaimiškų vietovių gyventojai?

– Nuo priemiesčių nutolusiose vietovėse bendruomenė yra stabilesnė, žmonės gyvena savo gyvenimą, vieni kitus daugmaž pažįsta, todėl visi vertinimai yra palankesni. Taigi bendruomeniškumas, bendruomenės dydis irgi turi įtakos. Priemiesčiuose sparčiai daugėja naujakurių, atsikėlusių iš kitų vietovių, todėl jiems įsilieti į bendruomenes ir suprasti, kas aplinkui vyksta, reikia laiko.