„Transporte ir prekyboje ypač mes tą matome, viešose paslaugose, valstybės sektoriuje, kur visos paslaugos paslaugos privatizuotos, banke. Mes visi pajutome tai, kad skaitmenizacija veržiasi į mūsų gyvenimą“, – aiškino Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Ypač didelė rizika, kad robotizacija pavogs darbo vietas kyla Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Lenkijos ir Lietuvos darbuotojams.

„Užtai labai svarbu dirbti su žmonėmis, laiku juos konsultuoti, laiku nukreipti, tam, kad ta apokalipsė neištiktų“, – tvirtino Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Prognozuojama, kad Lietuvoje iššūkių ypač kils maisto, gamybos bei paslaugų pramonei. Tad dalis pramonininkų savo darbuotojus jau moko naujovių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Mūsų, pramonininkų, noras yra ne sumažinti darbuotojų skaičių, bet padidinti našumą mūsų įrenginių, kad mes išlaikytume ir darbuotojus, ir mūsų efektyvumas, bendra pridėtinė vertė, mūsų pelnas, kurį sumokame vėliau valstybei, tiktai augtų“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Tačiau verslams europinę paramą automatizacijai bei dirbtinio intelekto plėtrai siūlanti Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad naujovės keldavo baimę visais laikais.

„Ir kompiuterio vien atsiradimas kėlė tikrai turbūt daug diskusijų ir grėsmių daliai darbuotojų, ypač tiems, kurie dirba galbūt tokius paprastesnius darbus, turi menkesnius įgūdžius. Tačiau įveikėme tą transformaciją, neabejotinai įveiksime ir šitą“, – įsitikinusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė.

Visi pajutome tai, kad skaitmenizacija veržiasi į mūsų gyvenimą.

Tačiau tendencija, kai žmonių darbą atima technologijos, Užimtumo tarnyba jau mato. Nors bedarbių skaičiai mažesni nei iki pandemijos, tačiau dalis dabartinių bedarbių darbo neteko būtent dėl to, kad darbo rinkai jie nebereikalingi.

„Nors turi ir paklausią darbo rinkoje profesiją, pavyzdžiui, buvę inžinieriai, tačiau jų kompetencijos ir gebėjimai jau nebeatitinka šios dienos darbo rinkos lūkesčių. Arba tai yra žmonės, neturintys apskritai jokios profesinės kvalifikacijos“, – teigė I. Balnanosienė.

Ir patys darbuotojai neslepia nevilties – esą neverta mokytis naujovių, jei ateityje juos vis tiek pakeis robotai.

„Mes turim žiūrėti, kurioj vietoj mes persikvalifikuosim, ar tu turėsi darbą. Kas iš to, jei aš įgijau kvalifikaciją kažkokių IT, jeigu aš vis tiek nebūsiu reikalingas“, – sakė K. Krupavičienė.

JAV dėl šios problemos jau vyksta streikai. Išėję į gatves Holivudo filmų industrijos darbuotojai reikalauja suvaldyti rinkos automatizavimą, kuris iš jų atima darbą ir pelną.

Tiesa, Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad Lietuvai rinkos automatizavimas ir netgi dirbtinio intelekto prijungimas yra būtini pokyčiai didinant darbo našumą.

Didesnė tikimybė, kad persikvalifikuoti teks moterims, mat jos dirba daugiau darbų, kurie yra automatizuoti.