Sparčiai nyksta
Pagrindinėje Kauno pėsčiųjų alėjoje augančios liepos, atrodo, vėl susidūrė su vegetacijos problemomis. Dalies Laisvės alėjos liepų lapai jau ruduoja, nors tik buvo sužaliavę.
„Ėjau ir stebėjausi, kad kai kur vos ne kas antra liepa jau barsto lapus, džiūsta, ruduoja. Prie pagrindinio Laisvės alėjos fontano yra liepa, kuri išvis be lapų, tiesiog stagarai. Labai gaila medžių. Neaišku, ar čia jau senatvė juos kankina, ar nedėkingi orai pasidarbavo, nes dar gegužės pradžioje vietomis buvo šalnos“, – stebėjosi „Kauno dienos“ skaitytoja Irena.
Iš tiesų Laisvės alėjoje matyti, kad kai kuriems medžiams sunkiai sekasi gyvuoti. Numetę lapus anksčiau laiko, jie gali nesukaupti reikalingų medžiagų žiemai ir taip visai nunykti.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Kodėl ruduoja
Anksčiau laiko ruduojančius liepų lapus matėme ir praėjusiais metais. Tąkart aplinkos specialistai aiškino, kad medžiai seni, ligoti, kai kurie jų buvo pažeisti vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją.
Vos ne kas antra liepa jau barsto lapus, džiūsta, ruduoja.
„Priežastys tos pačios, kaip ir praėjusią vasarą, naujų atvejų nenustatyta. Tai kompleksinės problemos, liepų amžius ir oro sąlygos. Laisvės alėjos želdinių stebėsena nuolat vykdoma ir pastebimas atskirų individų bendras nusilpimas, dėl to lapai ruduoja ir krinta“, – dienraščiui aiškino miesto aplinkos apsaugos specialistai.
Pasak jų, ne tik ketinama, ką nors daryti, bet ir realiai daroma, kad medžiai būtų išsaugoti. „Reguliariai atliekami laistymo, tręšimo, pomedžių purenimo darbai, konsultuojamasi su dendrologais, kokias priemones taikyti gyvybingumui atstatyti, o blogos sanitarinės, estetinės būklės medžiai bus keičiami naujais želdiniais. Gamtoje vyksta natūralūs procesai ir nusilpę, ligoti, blogos sanitarinės ir estetinės būklės želdiniai miestuose privalo būti keičiami naujais. Atsodinama bus tiek, kiek bus reikalinga“, – nurodė aplinkos apsaugos ekspertai.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Naujų medžių alėja
Primename, kad šių metų kovą Laisvės alėjoje buvo nupjauti 24 seni medžiai – 23 liepos ir vienas klevas. Jų vietoje atsodinti tos pačios rūšies medžių.
Į Kauną liepos ir klevas atkeliavo iš Vokietijos, kur buvo auginti apie 20–25 metus, tad jų skersmuo jau siekia apie 50–60 cm, o aukštis – ir 10 m. Be to, naujieji medžiai pritaikyti augti miesto sąlygomis, jų šaknys specialiai suformuotos.
„Naujai pasodinti liepų ir klevo medeliai reguliariai stebimi, laistomi, jie yra prigiję, sužaliavę“, – kaip naujokams patinka Laisvės alėja, komentavo miesto atstovai.
Rudeniop planuojama ties savivaldybės pastatu pasodinti naują beržą, nes čia augęs senolis jau taip pat atitarnavo ir nebesugeba išlaikyti gyvybės.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad daugiau nei 20 liepų ir klevą Laisvės alėjoje reikėjo pjauti dėl kamienuose smarkiai išplitusio puvinio. Toks sprendimas esą padarytas atsižvelgus į nepriklausomų mokslininkų dendrologų rekomendacijas ir rūpinantis aplinkinių saugumu pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje.
Kauno miesto gatvėse augančių medžių būklė stebima jau pastaruosius 40 metų. Ne išimtis ir 550 Laisvės alėjos liepų. Pirmieji jų lajas apnikę kenkėjai aptikti maždaug 2000-aisiais. Jau tąkart fiksuotas didesnis nei 10 proc. sausų šakų kiekis ir priešlaikinis lapų kritimas.
Bemaž prieš penkiolika metų net ketvirtadalis liepų savo kamienuose ir skeletinėse šakose turėjo puvinių ir kitų ligų. Siekiant kaip įmanoma pratęsti šių medžių ilgaamžiškumą, augalai iki šios dienos laistomi ir tręšiami specializuotomis trąšomis, naudojami augimą gerinantys preparatai, taikomos kitos kenkėjų mažinimo priemonės.
