Pasak muziejaus, konkursas skiriamas pirmojo Palangos vardo paminėjimo 770 metų sukakčiai. Palanga pirmą kartą paminėta Vokiečių ordino ir Kuršo vyskupo Henriko sutartyje dėl Pietų Kuršo padalijimo į tris dalis 1253 metais.

Kaip skelbia muziejus, konkurso tema „Nuo tada iki dabar“. Jame iki kovo 10 dienos gali dalyvauti visi, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Vienas autorius konkursui gali pateikti  iki penkių anksčiau niekur neskelbtų haiku.

Rengėjai balandžio 1-ąją ceremonijos metu ketina apdovanoti laimėtojus trijose amžiaus kategorijose – moksleivius iki 8 klasės, vyresnius moksleivius bei suaugusiuosius.

Haiku yra prozinės poezijos stilius ir yra laikomas viena svarbiausių tradicinės poezijos rūšių Japonijoje.

Dėl 64 paveikslų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo tiese sprendimą šią savaitę priėmė kurorto savivaldybės taryba.

Tarp perduotų paveikslų – Raimondo Savicko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Aleksandro Vozbino, Giedriaus Kazimierėno, kitų kūriniai. Bendra jų vertė – 186,8 tūkst. eurų.

Prieš perduodant paveikslus juos įvertino Nacionalinio dailės muziejaus specialistai.

Ekspertų teigimu, nepaisant kūrinių dekoratyvumo, didžia dalimi jie yra profesionalūs, turi nemenkstančią meninę ir estetinę vertę.

Pasak Palangos kurorto muziejaus direktorės Virginijos Paluckienės, šie paveikslai sukurti per dailininkų plenerus Palangoje.

Daugumoje kūrinių galima rasti jūros, kopų, pušynų motyvus. (...) jie labai susiję su Palanga.

„Kai dailininkai kurdavo Palangoje, juos inspiruodavo aplinka. Daugumoje kūrinių galima rasti jūros, kopų, pušynų motyvus. (...) jie labai susiję su Palanga“, – BNS sakė direktorė.

Jos teigimu, „Auskoje“ buvę dailės kūriniai yra dalis anksčiau muziejaus perimtos kolekcijos dalis.

2016 metais privatizavus poilsio kompleksą „Baltija“, muziejus perėmė jam priklausiusiuose poilsio namuose „Žilvinas“, „Vyturys“ saugotus paveikslus. Tuomet perimti 57 paveikslai.

Kiti paveikslai liko „Auskoje“, nes ši buvo išnuomota privačiam verslui. Dabar nuomos sutartis nutraukta.

„Muziejus visada buvo suinteresuotas, kad visi paveikslai, kaip pilna „Baltijos“ poilsio namų kolekcija, pereitų muziejui. Laukėme, kol baigsis „Auskos“ nuomos sutartis. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau šiandien pavyko tą padaryti“, – sakė V. Paluckienė.

Minėti paveikslai bus saugomi muziejaus fonduose. Ateityje galvojama surengti jų parodą, tačiau nuolat eksponuoti viloje „Anapilis“, kur įsikūręs Kurorto muziejus, neplanuojama.

Direktorės teigimu, antrame muziejaus aukšte veikia nuolatinė ekspozicija, susijusi su kurorto istorija, ten paveikslai iškristų iš konteksto, o pirmame aukšte rengiamos keičiamos parodos.

„Padaryti nuolatinę ekspoziciją iš šitų „Baltijos“ poilsio namų plenerų metų nutapytų paveikslų nebūtų tikslinga“, – teigė V. Paluckienė.

Ji neatmetė galimybės, kad renovavus „Auską“, dailės kūriniai galėtų ten grįžti.

„Esame suinteresuoti, jeigu atsitiktų taip, jog pastatas bus renovuotas ateityje, pritaikytas vienai ar kitai funkcijai, mes sutiktume net deponuoti šituos paveikslus būsimai įstaigai, kad jie ten būtų kaip ir eksponuojami, kaip komplekso sudėtinė dalis. Tik, aišku, su muziejaus specialistų priežiūra tai vyktų. Galėtume teikti rekomendacijas, kas kenkia, kas nekenkia paveikslams ir pan.“, – svarstė direktorė.

1973 metais pastatyta vila „Auska“ sovietmečiu vadinta Brežnevo vila, nes ji turėjo būti Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo poilsio rezidencija. Vila taip pat garsi pirmuoju šalyje ir vieninteliu Lietuvos formos baseinu su šildomu jūros vandeniu.

2020 metais Vyriausybė nusprendė vilą „Auska“ perduoti Palangos savivaldybei.

„Auskoje“ poilsiaudavo prezidentai Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, lankydavosi Rolandas Paksas. 

Įtraukiančioje ekspozicijoje – ne tik išskirtinę atmosferą galintys kurti vėjo vargonai ar legendomis apipintas veidrodžių kambarys, bet ir atsiminimai apie garsius, su Palanga susijusius Lietuvos žmones, įvairūs istoriniai šaltiniai ar tokie netikėti eksponatai kaip, pavyzdžiui, maudymosi vežimas.

Naujas istorijos puslapis

Šeštadienio popietę Palangos kurorto muziejuje nestigo lankytojų. Gausybė žmonių susirinko miestui ir bendruomenei svarbia proga – atverstas naujas vilos "Anapilis", kurorto muziejaus bei pačios Palangos istorijos puslapis – atidaryta interaktyvi nuolatinė ekspozicija, nekasdieniškai pasakojanti Palangos istoriją, atskleidžianti skirtingų jos istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais žmonėmis, kūrusiais ir gyvenusiais Palangoje.

Teatralizuotoje ekspozicijos atidarymo ceremonijoje prisiminta mistiškų epizodų nestokojanti legendinės vilos "Anapilis" istorija, pirmoji šios vilos šeimininkė grafienė Sofija Tiškevičienė.

"Šiandien iš tikrųjų verčiame naują viso kurorto istorijos puslapį. Verčiame naują šios vilos istorijos puslapį. Labai smagu, ka pagaliau Palanga restauravo ir sugrąžino naujam gyvenimui nuostabų Tiškevičių paveldą, įskaitant ir šią vilą", – atidarymo renginio metu sakė Šarūnas Vaitkus.

Padėkos žodžius visiems, prisidėjusiems įgyvendinant projektą, tardamas kurorto meras pabrėžė jau a.a. pirmojo kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Lechovičiaus indėlį. Renginio metu J.Liachovičiaus artimiesiems įteiktas ir atminimo medalis.

Pasak Š.Vaitkaus, dabartiniai muziejaus "namai" yra sukurti būtent šio žmogaus iniciatyva. Atidarymo renginio metu J.Liachovičius ne kartą prisimintas gražiais žodžiais.

Traukia interaktyvūs stendai

Pirmajame vilos aukšte esančiose patalpose ir toliau bus organizuojamos laikinos parodos ir renginiai, o minėta interaktyvi ekspozicija, įkurdinta antrajame statinio aukšte, apima ir bokštelį. Muziejaus lankytojai su ekspozicija supažindinami keturiomis kalbomis – lietuvių, latvių, anglų ir rusų. Muziejus lankytojų laukia nuo antradienio iki šeštadienio 10 –19 val.

Projektą įgyvendinančių įmonių atstovai pastebėjo, kad naujoji ekspozicija buvo nemenkas iššūkis, mat eksponuoti planuojamos informacijos buvo labai daug, o erdvės tam – ne ypač. Vis dėlto, pasitelkus naujausias technologijas, kūrybiškumą bei įgūdžius daugelį klausimų pavyko išspręsti, o paroda tapo ypač įtraukianti.

Pirmoji salė muziejaus svečius nukelia į tuos laikus, kai Palanga dar nebuvo populiarus kurortas – čia nemažai pajūrio regiono kultūrą, gyvenimą atspindinčių eksponatų, archeologinių radinių.

Šioje salėje galima išvysti ir vos prieš kelerius metus vykusios Palangos koncertų salės restauracijos metu aptiktą kol kas vienintelį Lietuvoje rastą žaidimo "Malūnas" lentos fragmentą. Dar daugiau – šį žaidimą galima ir pažaisti greta eksponato įrengtame interaktyviame stende. Manoma, kad šis ir kiti interaktyvūs ekspozicijos "inkliuzai" sulauks nemenko jaunosios kartos muziejaus lankytojų dėmesio.

Atgimė vėjo vargonai

Antrojoje salėje pristatomi Palangos kurortą kūrę grafai Tiškevičiai bei kiti su Palanga susiję garsūs žmonės. Interaktyviame albume galima susipažinti net su 43 istorinėmis įžymybėmis. Antrojoje salėje lankytojams suteikiama galimybė pamatyti pirmąjį Palangos vaizdų, o pavartyti galima greta originalo esantį padidintą jo "brolį". Albume – jūra, medžiais apaugusios kopos, Birutės kalnas, senoji medinė bažnyčia, vilos, paplūdimys, jūros tiltas ir pirmasis J. Tiškevičiaus laivas "Feniksas". Tarp visų antrosios salės herojų pristatoma ir pirmoji vilos "Anapilis" šeimininkė – Sofija Tiškevičienė, kurios asmenybę gaubia ne vienas intriguojantis faktas.

Su S. Tiškevičiene susiję mistiški jos gyvenimo momentai atgyja vilos bokštelyje, kur įrengtas ne vienam galvą galintis susukti veidrodžių kambarys. Legendos pasakoja, kad tokį esą turėjusi pati šios vilos šeimininkė ir jame rengusi spiritizmo seansus.

Išskirtinę atmosferą kuria ir viloje atgimę vėjo vargonai. Jie groja sraigtiniais laipteliais pakilus į pati bokštelio viršų. Tiesa, dabar "Anapilyje" grojantys vėjo vargonai kiek sušiuolaikinti – jais pagroti galima interaktyvioje lentoje, gaudyti vėją ir klausyti besikeičiančių neįprastų garsų.

Galimybė keliauti laiku

Trečioji ekspozicijos salė tarsi nukelia į pajūrį – po kojomis tarytum juntamas minkštas Palangos kopų smėlis, kiek akys aprėpia – bangos. Čia įrengta interaktyvi ekspozicija pasakoja apie kurortą, jo gyventojus, poilsiautojus, kurorto madas, žmonių įpročius.

Šioje salėje neabejotinai didžiausio dėmesio sulaukia toks egzotiškas eksponatas kaip maudymosi vežimas. Į pastarąjį galima įlipti ir pasinaudojus čia įrengtomis technologijomis tarsi pakeliauti laiku ir nusifotografuoti atminčiai virtus anų laikų poilsiautoju.

Paskutiniojoje ekspozicijos salėje įrengta laiko juosta lankytojus supažindina su Palangos šimtmečio vaizdais. Čia pristatomas ir latviškasis Palangos periodas, trukęs 1918-1921 m., taip pat – svarbiausi tarpukario laikotarpio momentai, sovietmetis ir Neprilklausomybės laikmetis.

Beveik 300 tūkst. eurų

Naujoji ekspozicija sukurta ir įrengta Palangos kurorto muziejui ir Pavilostos savivaldybei (Latvija) įgyvendinant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“. Projektas vykdomas pagal Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą ir yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo bei Palangos miesto savivaldybės lėšomis.

Ekspozicijos kūrėjai ir rengėjai: Palangos kurorto muziejus, bendrovė „MartPro“, bendrovė „Gluk Media“.

Palangos kurorto muziejaus vyriausioji fondų saugotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Virginija Paluckienė informavo, kad Palangos kurorto muziejaus ekspozicijos įrengimo vertė 290 tūkst. eurų.