Debiuto sukaktis

Birželio 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje (KVF) naujai parengtų kūrinių programą Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatys ansamblis „Paleasis“. Tarptautinio pripažinimo sulaukusio charizmatiškojo fortepijono virtuozo Alexanderio Paley iniciatyva suburtas ansamblis, jo žodžiais, nėra vienadienis projektas – tai reguliariai repetuojantis, koncertuojantis ir tobulėjantis ansamblis.

„Labai džiaugiuosi, kad šią seną svajonę pavyko įgyvendinti būtent Lietuvoje. Subūriau dešimt profesionalių muzikantų, bendraminčių, norėdamas scenoje groti gerai pažįstamus, retai atliekamus arba tik kuriamus klasikinės muzikos šedevrus“, – pasakojo legendinis pianistas.

Ansamblis debiutavo pernai KVF vykusiame Pažaislio muzikos festivalio koncerte. „Po pirmojo pasirodymo Kauno filharmonijoje nusprendėme, kad kiekvienais metais Pažaislio muzikos festivaliui parengsime po didelės apimties programą, kurioje dalyvaus visi ansamblio nariai, – apie aktyvius pirmuosius ansamblio gyvavimo metus, artėjančio koncerto programą ir meilę muzikai pasakojo pats pianistas. – Per pirmuosius gyvavimo metus surengėme ne vieną koncertą, kuriame pasirodė tiek visi ansamblio nariai, tiek atskiros grupės – trio, kvartetai ir kt., o šį kartą vėl susibursime visi.“

Ansamblis daug koncertuoja, atlieka įvairiausią muziką. „Žinoma, grojame ir populiarius, dažnai atliekamus kūrinius, bet pagrindinė mūsų veiklos kryptis – nuostabūs, didingi kūriniai, kurie yra nepelnytai pamiršti, – anot įkūrėjo, ansamblis į repertuarą įtraukia ir lietuvių kompozitorių muziką. – Grojome Balį Dvarioną, Bronių Kutavičių, laukiame Loretos Narvilaitės kūrinio premjeros. Repertuaras – tai mielės, kurios iškildina duoną. Taigi, repetuojame dažnai ir renkamės kuo įvairesnį repertuarą, kad ansamblio muzikantai tobulėtų ir augtų, gebėtų interpretuoti bet kokį muzikos stilių. Manau, kad mums tai sekasi.“

A. Paley džiaugiasi galįs muzikuoti su kolektyvo nariais. „Per metus truputį keitėsi kolektyvo sudėtis, bet tikrai ne dėl mano įtakos. Džiaugiuosi, nes ansamblio nariai suprato, kad „Paleasis“ – rimtas projektas, reikalaujantis nemažo indėlio. Todėl neskubėjau su gastrolėmis užsienyje. Tačiau su pučiamaisiais jau koncertavome Moldovoje, kur sukėlėme tikrą furorą. Ką tik grįžome iš festivalio Prancūzijoje – taip pat pasirodėme itin sėkmingai. Dabar vėl laukia kelionė į mano gimtąją šalį. Muzikanto gyvenimas Lietuvoje – nelengvas. Honorarai menki, daugelis dirba keliuose darbuose, bet nepaisant to, visi ansamblio nariai tiesiog dega bendro muzikavimo idėja. Šios idėjos vedami jie auga, tikiuosi, augu ir aš pats“, – pasakojo iš Moldovos kilęs pianistas.

Jeigu jau Dievas man davė talentą, tai davė jį ne šiaip sau. Manau, kad tai – mano tarnystė. Taigi, aš tai atnašauju.

 

Programos išskirtinumai

Pirmojoje koncerto dalyje ansamblis pagros anglų kompozitoriaus George'o Onslowo kūrinį. „Jis gimė ir visą gyvenimą pragyveno Prancūzijoje, bet jo muzikos prancūziška tikrai nepavadinčiau. Tai dabar madinga tautybę nustatinėti pagal paso duomenis, o anais laikais apie tai net negalvodavo. Man atrodo, kad kultūriniu atžvilgiu XIX a. Europa buvo daug labiau susivienijusi nei dabar“, – pastebėjo atlikėjas.

Su šio kūrėjo opusais A. Paley susipažino tik Amerikoje – vadina juos atradimu. G. Onslowo kūryba labai melodinga, turinti ankstyvojo romantizmo požymių, kas nebūdinga angliškai muzikai.

„Anglų poezijoje tokių pavyzdžių netrūksta, o muzikoje – praktiškai nėra. Šis septetas – puiki koncertinė pjesė, sukurta tikro profesionalo. G. Onslowas parašė daugybę kamerinės muzikos kūrinių, kurie ne itin dažnai, bet yra atliekami. Septetas – virtuozinio koncerto fortepijonui ir instrumentų ansambliui pavyzdys“, – apie vieną būsimojo koncerto akcentų sakė muzikas.

Ernő Dohnányi – svarbi figūra vengrų muzikos istorijoje. Jis buvo ne tik puikus kompozitorius, bet ir neeilinis pianistas, turėjęs didžiulės įtakos visos vengrų fortepijoninės mokyklos formavimuisi. „Jo muzikinė kalba – ypatinga, fortepijono partija šiame sekstete – išties spindinti, o ir kitų instrumentų partijos nepaprastos. Tuo metu jau buvo paplitusi dvylikatonė Arnoldo Schoenbergo muzika, aktyviai reiškėsi Paulis Hindemitas ir visa didžiulė avangardistų plejada. Tuo tarpu E. Dohnányi muzikos šaknys slypi ne XX, o XIX a. Tai – ypatingas atvejis visoje XX a. muzikos vystymosi istorijoje, kažkuo primenantis Sergejaus Rachmaninovo fenomeną“, – pasakojo A. Paley.

Antrojoje dalyje skambėsiantį „Forelės“ kvintetą jis vadina vienu ryškiausių Franzo Schuberto šedevrų. „Vienas kompozitoriaus mecenatų taip mėgo F. Schuberto dainą „Forelė“, kad paprašė šia tema sukurti kvintetą. Apie šį kūrinį parašyta gausybė straipsnių ir istorijų. Tai – absoliutus šedevras nuo pirmos iki paskutinės natos, o publikos ir atlikėjų meilė jam neblėsta jau keletą amžių“, – pabrėžė pianistas.

Pernai klausytojams ansamblis pateikė siurprizą – lietuviško kūrinio premjerą. Ar netikėtumų bus ir šiemet? „Šiemet nieko neprižadu, tikiuosi, kad publika ateis ne tikėdamasi siurprizų, o norėdama tiesiog pasiklausyti puikaus ansamblio „Paleasis“ grojimo“, – intrigavo muzikas.

Pašauktas tarnauti

Pažaislio muzikos festivalis šiemet pasitelkė naują šūkį – kuriame meilę muzikai. „Tai – gili ir plati, o tuo pačiu – subtili tema. Manau, kad sukurti meilės muzikai neįmanoma. Ją galima tik išpuoselėti. Ir puoselėti ją reikia nuo pat vaikystės. Ne tik lankant koncertus, bet ir ugdant atsakingą požiūrį į muziką“, – sakė pianistas.

Savo požiūrį į muzikos edukavimą jis atskleidė minėdamas žinomo amerikiečių violončelininko organizuojamą festivalį, kurio viena esminių veiklos krypčių – jaunosios kartos edukacija. „Jie organizuoja koncertus vaikams, kurių metu leidžia mažyliams prisiliesti prie instrumentų ir išgauti jais kokius nors garsus – pačirpinti, pabrūžinti ir t. t. Manau, tai ne pats geriausias kelias. Juk jeigu chirurgas operacijos metu leistų vaikams pažaisti skalpeliu, kažin ar sulauktume gero rezultato. Tai būtų netgi pavojinga...“ – muzikiniam auklėjimui būtinus aukštus standartus akcentavo A. Paley.

„Jeigu vaikams leidžiame prisiliesti prie muzikos tiesiog taip, sukuriame jiems įvaizdį, kad muzika – lengvai pasiekiamas dalykas. Galima „žaisti“ muziką, lygiai kaip žaisti futbolą... Galbūt esu pernelyg konservatyvus, bet laikausi požiūrio, kad į muziką turi būti žvelgiama rimtai. Taip, kaip nutiko mano vaikystėje, kai tėvai nupirko pianiną. Labai troškau to instrumento, o tėvas, pagal profesiją – gydytojas, man pasakė, kad jeigu neužsiimsiu muzikavimu visu rimtumu, jį iš manęs atims. Nieko kito neliko, tik visa galva pasinerti į grojimą, nes labai bijojau prarasti išmaldautą instrumentą“, – asmenine patirtimi dalijosi fortepijono žvaigždė.

Kas gi ta meilė muzikai? „Įsivaizduokite, kad sutikote merginą ir jus apniko jausmas, kad norite būti su ja ir tik su ja. Su niekuo kitu. Tai – meilė. O kas gi yra talentas? Manau, kad muzikanto talentas – tai sugebėjimas mylėti muziką labiau nei patį save. Šis talentas duodamas nedaugeliui... Dažnai girdime sakant, kad tas ar anas – netalentingas. Ir šiame pasakyme girdima nepakantumo gaidelė. Bet to neturėtų būti. Žmogus nekaltas, kad Dievas jam tiesiog nedavė šio talento – mylėti muziką labiau nei save patį. Kitaip tariant – gebėti aukoti net itin svarbius gyvenimiškus dalykus vardan galimybės gyventi su muzika“, – sakė A. Paley.

Manau, kad muzikanto talentas – tai sugebėjimas mylėti muziką labiau nei patį save. Šis talentas duodamas nedaugeliui...

 

Jo teigimu, svarbu nepamiršti, kad išeidamas į sceną tuo turi kažką pasakyti, tarsi perduoti žinią. „Žinią, kuri yra svarbi tau ir padaryti taip, kad ji taptų svarbia visai salei. Būtent tai, o ne kažkokių savo gebėjimų demonstravimas yra atlikimo menas. Man tai – esmė ir pagrindas, tad manoji religija šia prasme yra labai paprasta: jeigu jau Dievas man davė talentą, tai davė jį ne šiaip sau. Manau, kad tai – mano tarnystė. Taigi, aš tai atnašauju. Muzikavimas – mano mišios“, – atviravo menininkas.

Skambanti Norvegijos siela

Birželio 11 d. Žiežmarių kultūros centre į nemokamą koncertą, skirtą kompozitoriaus Edvardo Griego 180-osioms gimimo metinėms kviečia atsinaujinęs Kauno styginių kvartetas ir dainininkė Rita Preikšaitė. Jų parengta programa „Rožių metas“ suteiks galimybę išgirsti vienintelį išlikusį ir pilnai užbaigtą E. Griego styginių kvartetą ir kompozitoriaus „sielos balsu“ vadinamas gražiausias dainas, aranžuotas mecosopranui ir styginių kvartetui.

„Jo muzikoje, persmelktoje užburiančios melancholijos, atspindinčioje Norvegijos gamtos grožį, tai didingai plačioje ir pakilioje, tai pilkutėje, kuklioje, gailioje, bet šiauriečio būdui visuomet neapsakomai stebuklingoje, yra kažkas artimo mums, prigimtinio, akimirksniu randančio mūsų širdyse karštą, atjaučiantį atsaką“, – taip apie E. Griego kūrybą atsiliepia jo tėvynainiai.

Sakoma, kad E. Griegas buvo kompozitorius, kurio dėka Norvegija tapo regima pasaulio žemėlapyje. Savo šalį ir jos gamtą besąlygiškai pamilęs menininkas tapo tikru norvegiškos kultūros ambasadoriumi, muzikoje spinduliavusiu tyrą gyvenimo džiaugsmą ir aukščiausias žmogiškąsias vertybes.

„Džiaugsmo trūkumas dažnai tolygus žmogiškumo trūkumui“ – ši sparnuota E. Griego frazė atspindi jo kūrybinį kredo, leidžiantį geriau suvokti giliausius paslaptingosios šiaurės kūrėjo minčių klodus.

Penktąjį veiklos dešimtmetį pradėjusio Kauno styginių kvarteto gerbėjai neabejoja, kad kiekviena kolektyvo parengta programa pažers naujų kamerinės muzikos perlų. Kolektyvas jau yra surengęs virš dviejų tūkstančių koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio salėse, išleidęs keliolika kompaktinių plokštelių, pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą. Šiame koncerte kvartetas pasirodys nauja sudėtimi: ilgametį kolektyvo violončelininką Saulių Bartulį visai neseniai pakeitė jaunas ir talentingas kolega Kasparas Šerpytis.

„Negaliu skųstis žiūrovų ir klausytojų dėmesiu, nors niekada neturėjau intencijos išgarsėti ar ką nors nustebinti. Tiesiog su meile dirbu savo darbą“, – sako Kauno muzikinio teatro dainininkė, mecosopranas R. Preikšaitė. Ji giriama už tai, kad ypatingą dėmesį skiria lietuvių muzikai ir dėl ypatingo atsidavimo žiūrovams ir atliekamam kūriniui.

Kas? Ansamblio "Paleasis" koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Birželio 9 d. 18 val.

Kas? Koncertas "ROŽIŲ METAS".

Kur? Žiežmarių kultūros centre.

Kada? Birželio 11 d. 13 val.

Ne vienadienis projektas

Pasak jo susikūrimo iniciatoriaus, „Paleasis“ – tai ne vienadienis projektas, o reguliariai repetuojantis, koncertuojantis ir tobulėjantis ansamblis. „Tai – sena mano svajonė. Labai džiaugiuosi, kad ją pavyko įgyvendinti būtent Lietuvoje, – sakė A.Paley. – Subūriau dešimt profesionalių muzikantų, bendraminčių, turėdamas tikslą scenoje prikelti gerai pažįstamus, retai atliekamus arba dar tik kuriamus klasikinės muzikos šedevrus. Klaipėdos publikai šįkart pristatysime tris stambius opusus ir vieną nedidelį siurprizą. Labai tikiuosi, kad įsibėgėjęs ir aktyvus ansamblis „Paleasis“ praturtins profesionalios muzikos gyvenimą ir atras savo klausytojų ratą Lietuvoje ir už jos ribų.“

Tarptautiniu mastu pripažintas pianistas A.Paley garsėja savo išskirtine technika ir asmenybės charizma. Svarių tarptautinių konkursų laureatas visada laukiamas prestižiškiausiose koncertų salėse ir festivaliuose. Kasmet jis surengia maždaug 80 koncertų visame pasaulyje. Anksčiau Niujorke ir Paryžiuje gyvenęs pianistas pastaruoju metu daug būna Lietuvoje, čia ne tik daug koncertuoja, bet ir perteikia žinias bei patirtį savo fortepijono klasės studentams.

Subūrė vienminčius

Atlikėjas sakė, kad geriausiai jaučiasi scenoje, kai yra vienas, kai jam niekas netrukdo. Kita vertus, A.Paley labai mėgstu kamerinę muziką. Todėl jis ir norėjo „suburti vienminčius, nes gausu nuostabaus kamerinės muzikos repertuaro, kurio beveik niekas neatlieka. Visų pirma, dėl jo sudėtingumo, antra, dėl neįprastos atlikėjų ansamblio sudėties“.

A.Paley suburto ansamblio sudėtis įvairuoja priklausomai nuo atliekamų kūrinių. Būsimoje ansamblio programoje, be jo meninio lyderio, gros dar devyni instrumentininkai – pūtikai ir stygininkai. Tai Vytenis Gurstis (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Karolis Kolakauskas (klarnetas), Andrius Puplauskis (fagotas), Gediminas Abaris (valtorna), Linas Valickas (smuikas), Tomas Petrikis (altas), Rokas Vaitkevičius (violončelė) ir Dainius Rudvalis (kontrabosas). „Visus juos labai myliu, jais didžiuojuosi, nepaisant organizacinių sunkumų, mums pavyksta susiburti į repeticijas“, – džiaugėsi pianistas.

Šią muziką verta groti, nes ji – neįtikėtinai graži.

Retai atliekami kūriniai

Šįkart „Paleasis“ koncerte suskambės retai mūsų šalies koncertinėse scenose atliekami Johanno Nepomuko Hummelio, Ignazo Moscheleso ir Nikolajaus Rimskio-Korsakovo kūriniai. Pagal instrumentines sudėtis tai bus du septetai ir kvintetas.

J.N.Hummelis buvo Wolfgango Amadeuso Mozarto mokinys, nors atstovavo jau kitai epochai – romantizmui. Jo kūriniai, pasak A.Paley, yra „neįtikėtinai tobula, beprotiškai sudėtinga fortepijoninė muzika. Nuostabi muzika“.

I.Moschelesas taip pat buvo netradicinė figūra muzikos istorijoje. Artimas L. van Beethoveno bičiulis sukūrė savitą, prabangų, neįtikėtiną fortepijoninės muzikos stilių. A.Paley nuomone, „šią muziką verta groti, nes ji – neįtikėtinai graži. Tai tas pats ankstyvasis romantizmas. Žinoma, daug dėmesio skiriama fortepijono partijai, nes kompozitorius buvo puikus pianistas“.

Trečiasis programos autorius – instrumentuotės meistru laikomas N.Rimskis-Korsakovas. Beje, jo opera „Mozartas ir Salieri“ A.Paley iniciatyva 2013 m. buvo pastatyta Klaipėdos koncertų salėje. Solistams tąkart pritarė ne orkestras, o fortepijonas, kuriuo skambino sumanymo iniciatorius. Šįkart skambės kitas N.Rimskio-Korsakovo kūrinys – Kvintetas fortepijonui, fleitai, klarnetui, fagotui ir valtornai.

Koncertas vyks lapkričio 3 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Iš tamsos šviesa

Birželio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje klausytis spalvingos programos „Karmen ir kitos istorijos“ pakvies Lietuvos kamerinis orkestras ir mušamųjų instrumentų ansamblis „Giunter Percussion“ kartu su solistu ir dirigentu, smuikininku Sergejumi Krylovu.

Pernykščiame Vilniaus festivalyje nuskambėjo kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Ex tenebris lux“ premjera. Šiemet šį išraiškingą kūrinį išgirs ir Pažaislio muzikos festivalio publika. „Kompozitorė, kurios muzikoje gimsta „harmonijos debesų aureolės“, – taip metaforiškai apie Ž.Martinaitytės muziką rašo svarbiausių Niujorko leidinių kritikai. „Ex tenebris lux“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „Iš tamsos šviesa“. „Norėjosi, kad ši muzika taptų vedliu per užsitęsusios tamsos zoną ir galiausiai atvestų mus į šviesą, leistų ją patirti bent garsiniu pavidalu“, – sako pati kompozitorė.

Koncerto programoje numatyta ir pasaulinė premjera – italų kompozitoriaus Nicola Campogrande'es Koncertas smuikui ir styginiams, dedikuotas Lietuvos kameriniam orkestrui ir jo meno vadovui S.Krylovui. Vienas geriausiai žinomų šiandienos italų kompozitorių N.Campogrande savo originalų kūrybos stilių kuria derindamas praeities ir dabarties tradicijas. Jo muzika įrašyta į daugiau kaip 30 kompaktinių plokštelių ir atliekama tokiose salėse kaip „Royal Albert Hall“, „Wigmore Hall“ Londone, „Teatro alla Scala“ Milane, „Opéra Royal de Wallonie“ Lježe, „Werner Hall“ Sinsinatyje, „Rudolfinum“ Prahoje, Paryžiaus filharmonijoje ir kitur.

Trečiąjį vakaro programos kūrinį – 1967 m. sukomponuotą „Karmen siuitą“ Rodionas Ščedrinas vadino laisva Georges’o Bizet muzikos transkripcija styginiams ir mušamiesiems. Atrodytų keista, bet tuomet Maskvos didžiajame teatre įvykusi baleto premjera sukėlė nemažą šurmulį: pasipylė kaltinimai erotika ir G.Bizet muzikos subjaurojimu. Laikas viską sudėliojo į savo vietas – „Karmen siuita“ dabar karaliauja teatrų ir koncertų scenose, o šį kartą ugningais jos garsais galės mėgautis Pažaislio muzikos festivalio publika.

Išskirtinis svečias

Birželio 26 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVII Pažaislio muzikos festivalis kviečia klausytojus tapti naujo muzikinio reiškinio Lietuvoje liudininkais: debiutinę programą publikai pateiks puikiai pažįstamo pianisto, iš JAV į Lietuvą gyventi persikėlusio virtuozo Alexanderio Paleyaus suburtas ansamblis „Paleasis“.

Greta pianisto klausytojai regės puikiai žinomus instrumentininkus, kurių pavardės dažnai sumirga koncertų afišose. Tai fleitininkas Vytenis Gurstis, obojininkas Ugnius Dičiūnas, klarnetininkas Karolis Kolakauskas, fagotininkas Andrius Puplauskis, valtorna grojantis Gediminas Abaris, smuikininkas Linas Valickas, altininkas Tomas Petrikis, violončelininkas Rokas Vaitkevičius ir kontrabosininkas Dainius Rudvalis.

Labai atsakingai rinkausi ansamblio narius ir man pasisekė – nė vienas iš pakviestųjų neatsisakė. Pagrindinis mano pageidavimas – kad jie degtų šia idėja.

Taip ansamblio sukūrimo idėją ir debiutinio koncerto programą pristato pats idėjos autorius pianistas A.Paleyus: „Toks ansamblis – sena mano svajonė. Norėjau suburti vienminčius, nes tikrai gausu nuostabaus kamerinės muzikos repertuaro, kurio beveik niekas neatlieka. Visų pirma – dėl jo sudėtingumo, antra – dėl neįprastos atlikėjų ansamblio sudėties. Labai atsakingai rinkausi ansamblio narius ir man pasisekė – nė vienas iš pakviestųjų neatsisakė. Pagrindinis mano pageidavimas – kad jie degtų šia idėja. Ansamblio nariai greitai suprato, kad šis projektas – ne vienkartinis pasigrojimas. Mes dirbame iš esmės, labai rimtai ir atsakingai, netgi, sakyčiau, skrupulingai. Ansamblio „Paleasis“ pavadinimas – ne mano idėja, jį sugalvojo patys ansamblio nariai. Jie pasakė: jeigu jau yra „Cremerata Baltica“, tai kodėl negali būti ansamblio „Paleasis“, tad man beliko sutikti...“

Galimybė: S. Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras pamalonins melomanus išskirtiniais kūriniais / D. Matvejevo nuotr.

Koncertą pradės Johanno Nepomuko Hummelio sekstetas. Šis kompozitorius – mylimas Wolfgango Amadeus Mozarto mokinys, nors atstovauja jau kitai epochai. Tai ištisos virtuozų kohortos epocha, kuri apogėjų pasiekė Frederico Chopino ir Ferenzo Lizsto kūryboje. „Neįtikėtinai tobula, beprotiškai sudėtinga fortepijoninė muzika. Tikiu, kad ansamblio „Paleasis“ koncerte pavyks atgaivinti tikrųjų romantizmo idealų stebuklą", – sako pianistas.

Antrasis vakaro kūrinys – Ludwigo van Beethoveno kvintetas. Anot A.Paleyaus, tai gerai žinomas kūrinys, jį dažnai girdime scenose, bene kiekvienas klausytojas jau turi išankstinę nuomonę, kaip šis opusas turi skambėti. Pasistengsime jų nenuvilti. Programą baigsime didžiuoju Isaaco Ignazo Moscheleso septetu. Šis kompozitorius – taip pat netradicinė figūra muzikos istorijoje, sukūrusi savitą, prabangų, neįtikėtiną fortepijoninės muzikos stilių. Tai tas pats ankstyvasis romantizmas. Žinoma, daug dėmesio skiriama fortepijono partijai, nes kompozitorius buvo puikus pianistas.

„Esu labai dėkingas Lietuvai ir jaučiuosi pasirinkęs tinkamai, kai nusprendžiau persikelti čia gyventi. Dabar pildosi tai, dėl ko aš visą gyvenimą dirbau, nemiegojau naktimis. Galiu mėgautis muzikavimu, interpretuoti, ir visa tai vyksta Lietuvoje. Būtent čia mano veikla atrado bendrą vardiklį, viskas susidėliojo kaip išraiškinga mozaika. Esu dėkingas Dievui, kad galiu dirbti, groti ir tobulėti“, – sako muzikas.

Kas? Koncertas „KARMEN IR KITOS ISTORIJOS“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Birželio 21 d. 18 val.

Kas? DEBIUTAS: A. Paley ir „Paleasis“ koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Birželio 26 d. 18 val.