E. Kaili ir trims kitiems sulaikytiesiems, įskaitant vieną, kuris tapo valstybės liudytoju ir paliudijo paskirstęs iš Kataro ir Maroko gautus kyšius Briuselio sprendimų priėmėjams, pateikti kaltinimai korupcija.

44-erių buvusi žinių vedėja jau mėnesį yra sulaikyta Belgijoje, nors pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę, kol vyks teismo procesas.

Tačiau Briuselio teisėjai ketvirtadienį už uždarų durų vykusiame posėdyje, prokurorams įspėjus, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais, nusprendė palikti ją nelaisvėje.

Teisininkai turi parą apskųsti teismo sprendimą. Jos advokatas Andrė Risopulas (Andre Risopoulos) naujienų agentūrai AFP sakė, kad pirmiausia aptars šį klausimą su savo kliente.

E. Kaili, kuri suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio jėgų, siekusių daryti įtaką Europos Sąjungos politikai.

Ji ne kartą pareiškė esanti nekalta, o jos advokatai iškeikė Belgijos teismą, pasak jų, privertusį ją „sumokėti aukščiausią kainą“ ir toliau laikius ją „sunkiomis sąlygomis“.

Kitas E. Kaili advokatas Michalis Dimitrakopulas (Michalis Dimitrakopoulos) pasmerkė klientės „kankinimą“ po to, kai teismo posėdžio metu ji buvo laikoma „16 valandų vienutėje policijos kameroje“.

Pasak A. Risopulo, E. Kaili savo 23 mėnesių vaiką, kurio susilaukė su partneriu ir kitu kaltinamuoju Francesco Giorgi (Frančesku Džordžiu), matė „tik du kartus per šešias savaites“.

EP nario padėjėjo pareigas ėjęs italas F. Giorgi taip pat buvo sulaikytas kartu su buvusiu Italijos europarlamentaru socialistu Pieru Antonio Panzeri (Pjeru Antonijumi Panceriu) – svarbia figūra, sudariusia susitarimą atskleisti informaciją apie su skandalu susijusias šalis ir duotus kyšius.

Italija pagal Belgijos išduotą orderį taip pat suėmė P. A. Panzeri žmoną ir dukrą bei leido jas išduoti. Tačiau jos ginčija teismo nutartį.

E. Kaili advokatas A. Risopulas spėliojo, kad P. A. Panzeri, tapdamas valstybės liudytoju, daugiausia siekė apsaugoti savo šeimą.

55 metų Leyla Guven (Leila Giuven), lapkričio 8-ąją paskelbusi bado streiką protestuodama prieš kurdų lyderio Abdullah Ocalano (Abdulos Edžalano) kalinimo sąlygas, paleista į laisvę bus stebima pareigūnų, tačiau daugiau jos išlaisvinimo sąlygų nėra žinoma.

Jos sveikatos prastėjimas kėlė susirūpinimą ir išprovokavo palaikymo mitingų.

Sprendimą ją paleisti priėmė Dijarbakyro teismas pietrytinėje Turkijoje, kur daugiausia gyvena kurdų.

L. Guven, kurios partija yra sakiusi, kad jos būklė „kelia pavojų gyvybei“, posėdyje nedalyvavo, iš teismo pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

L. Guven buvo areštuota 2018 metų sausį už kritiką dėl Turkijos karinės operacijos prieš Sirijos kurdų pajėgas, kurias Ankara laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atšaka.

Parlamentarė bado streiką pradėjo kalėjime, o parodydami solidarumą jos veiksmus parėmė daugiau kaip 150 kalinių visoje Turkijoje.

L. Guven bado streiku siekė priversti vyriausybę leisti advokatams ir šeimos nariams aplankyti PKK lyderį A. Ocalaną, kuris nuo 1999-ųjų atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę kalėjime vienoje saloje netoli Stambulo.

Sausio 12-ąją A. Ocalanas pirmą kartą per daugiau kaip dvejus metus susitiko su broliu Mehmetu (Mechmetu). Šio susitikimo detalės viešai dar nebuvo paskelbtos.

2012 metais šimtai kurdų kalinių nutraukė 68 dienas trukusį bado streiką, A. Ocalanui paraginus juos taip padaryti.

L. Guven partiją HDP toliau atidžiai stebi Turkijos valdžia, kuri kaltina ją ryšiais su PKK. Keli šios partijos parlamentarai, įskaitant buvusį lyderį Selahattiną Demirtasą (Selachatiną Demirtašą), yra kalinami.

Turkijos vyriausybė teigia, kad HDP tėra PKK politinis sparnas, nors Liaudies demokratijos partija tai neigia.

Kurdistano darbininkų partija su Ankaros vyriausybe kovoja nuo 1984 metų ir Ankaros bei jos sąjungininkų Vakaruose yra laikoma teroristine organizacija.

2015 metais žlugus dvejus metus išsilaikiusioms paliauboms atsinaujino smurtas, o Ankara surengė prieš PKK kelias karines operacijas.

Studentės, kuri mirė 2012 metais nuo sužalojimų, patirtų per grupinį išžaginimą Delyje, tėvas pareiškė, kad jo šeimą nuvylė Indijos teisingumo sistema, kai teismas atmetė apeliaciją dėl vieno iš užpuolikų paleidimo.

„Ką galiu pasakyti? Nėra žodžių mūsų nusivylimui nusakyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Badrinathas Singhas (Badrinathas Singhas), to išpuolio aukos Jyoti Singh (Džjoti Singh) tėvas.

„Nesuprantame visų tų įstatymų. Tik žinome, kad sistema mus nuvylė“, – pridūrė jis.

Indijos policija sekmadienį paskelbė, kad jauniausias iš vyrų, nuteistų už liūdnai pagarsėjusį ir aukos mirtimi pasibaigusį grupinį išžaginimą Delio autobuse prieš trejus metus, buvo paleistas iš nepilnamečių pataisos įstaigos.

„Nuteistasis perduotas vienai nevyriausybinei organizacijai. Jis nebėra policijos jurisdikcijoje“, – sakė Delio policijos atstovas Rajanas Bhagatas (Radžanas Bhagatas).

„Jam suteikta nauja tapatybė, įrašai apie jo teistumą buvo ištrinti“, – sakė vienas šaltinis policijoje.

Medicinos studentė J.Singh dėl patirtų sužalojimų mirė Singapūro ligoninėje, praėjus beveik dviem savaitėms po užpuolimo, įvykdyto 2012-ųjų gruodžio 16 dieną.

Indijos žiniasklaida pranešė, kad minimas nuteistasis, kuriam – 20 metų ir kurio vardas dėl teisinių priežasčių neskelbiamas, sekmadienį buvo perduotas vienai labdaros organizacijai, bet šaltiniai policijoje sakė, kad iš tikrųjų jis buvo perduotas keliomis dienomis anksčiau.