Tai buvo pirmas kartas, kai šalys surengė bendras kovinio šaudymo pratybas ginčijamuose vandenyse. Į beveik visus juos pretenzijas reiškia Kinija.

Filipinų prezidentas Ferdinandas Marcosas (Ferdinandas Markosas) jaunesnysis, siekiantis glaudesnių gynybos ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kartu su amerikiečių ir filipiniečių pareigūnais sėdėjo į šiaurę nuo Manilos esančiame stebėjimo bokšte ir stebėjo, kas vyko.

„Šį rytą jokių holivudinių efektų, tai senamadiškos pratybos“, – sakė JAV jūrų pėstininkų korpuso viešųjų ryšių pareigūnas, pulkininkas leitenantas Nickas Mannweileris (Nikas Manveileris).

Pratybos prasidėjo nuo to, kad JAV reaktyvinė salvinė ugnies sistema HIMARS paleido seriją šūvių į Filipinų karinio jūrų laivyno korvetę, buvusią maždaug už 22 km nuo kranto.

Tikslas buvo nuskandinti dešimtmečius skaičiuojančią korvetę, kuri simbolizavo priešo laivą, artėjantį prie Filipinų krantų.

Po to artilerijos daliniai, išsirikiavę palei žole apžėlusį lauką, raketomis apšaudė už 10 km nuo kranto plūduriuojančias statines.

Pratybos buvo trumpam nutrauktos, kai į jų teritoriją įskrido nedidelis privatus orlaivis, naujienų agentūrai AFP sakė N. Mannweileris.

„Geležinis aljansas“

Šiomis pratybomis siekiama sustiprinti Manilos karinius pajėgumus ir kartu, augant Kinijos agresyvumui regione, parodyti JAV paramą savo sąjungininkei Azijoje.

Kasmetinėse pratybose, kurios filipiniečių kalba vadinamos „Balikatan“, arba „Petys į petį“, dalyvavo beveik 18 000 karių.

Trečiadienio renginys „parodė naują potencialą ir atgaivino mūsų kariuomenių stiprybę, o mes nuolat stipriname geležinį aljansą“, sakoma Filipinų kariuomenės „Balikatan“ direktoriaus, generolo majoro Marvino Licudine'o (Marvino Likudino) pareiškime.

Balandžio 11 dieną prasidėjusių pratybų metu sraigtasparniai nusileido vienoje Filipinų saloje, esančioje netoli šiaurinio pagrindinės Lusono salos smaigalio, beveik už 300 km nuo Taivano.

Amerikiečiai taip pat pademonstravo savo raketas „Patriot“, kurios laikomos viena geriausių oro gynybos sistemų pasaulyje.

Šių metų pratybos „Balikatan“ surengtos po anksčiau šį mėnesį paskelbto susitarimo, pagal kurį JAV pajėgos naudosis didesniu skaičiumi bazių Filipinuose, įskaitant vieną netoli Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Šios pratybos ir didėjanti JAV prieiga prie Filipinų bazių papiktino Kiniją, kuri apkaltino Jungtines Valstijas keliant pavojų regiono taikai ir bandant padidinti atotrūkį tarp Manilos ir Pekino.

Pekinas reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant Spratlio salas, nepaisydamas tarptautinio sprendimo, kad tam jis neturi teisinio pagrindo.

Tai pirmas kartas, kai šios pratybos vyksta Filipinuose, valdant prezidentui F. Marcosui, siekiančiam stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Santykiai susilpnėjo valdant jo pirmtakui Rodrigo Duterte (Rodrigui Dutertei), kuris pirmenybę teikė Kinijai, o ne buvusiai savo šalies kolonijinei šeimininkei.

Kitą savaitę Baltuosiuose rūmuose F. Marcosas planuoja susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir, be kita ko, aptarti didėjančią įtampą dėl Pietų Kinijos jūros ir Taivano.

Skystuoju kuru varoma raketa „Korea Satellite Launch Vehicle II“, neoficialiai vadinama „Nuri“, 4 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku pakilo iš Gohingo kosminio centro pietinėje pakrantėje.

Tinkamai veikė visos trys raketos pakopos, buvo pasiektas numatytas 700 km aukštis, sėkmingai paleistas į orbitą raketos veikimo patikros palydovas, pranešė Seulas.

Pietų Korėjos kosmoso programa „padarė didžiulį šuolį į priekį“, sakė mokslo ir technologijų ministras Lee Jong-ho (Li Čenho). Jis pridūrė paskelbęs misiją sėkminga.

„Pietų Korėja dabar tapo septinta pasaulio valstybe, paleidusia kosminę transporto priemonę su savo sukurta technologija“, – sakė jis ir pridūrė, kad vyriausybė toliau sieks tikslo tapti „pažangia kosmose veikiančia valstybe“.

Rugpjūčio mėnesį Pietų Korėja paleis orbita aplink Mėnulį skriesiantį aparatą, nurodė Lee Jong-ho.

Antradienio paleidimas buvo antrasis toks bandymas po nesėkmingo raketos paleidimo praėjusių metų spalį. Prieš aštuonis mėnesius šaliai nepavyko iškelti į orbitą palydovo muliažo.

Per pirmąjį bandymą suveikė visos trys pakopos: raketa pakilo į 700 km aukštį, o 1,5 tonos svėręs naudingas krovinys sėkmingai atsiskyrė. Tačiau palydovo imitacijos iškelti į orbitą nepavyko, nes trečiosios pakopos variklis išsijungė anksčiau nei planuota.

Be palydovo imitacijos, „Nuri“ antradienį gabeno raketos veikimo patikros aparatą bei keturis miniatiūrinius „CubeSat“ tipo palydovus, kuriuos mokslinių tyrimų tikslais sukūrė keturi Pietų Korėjos universitetai.

Trijų pakopų „Nuri“ buvo kuriama dešimtmetį, o projektui išleista apie 2 trln. vonų (1,4 mlrd. eurų). Ši 47,2 m aukščio raketa sveria 200 tonų ir turi iš viso šešis skystojo kuro variklius.

Kai kurios kitos Azijos šalys – Kinija, Japonija ir Indija – turi gerai išvystytas kosmoso programas. Be to, branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja tapo naujausia pajėgumus kosminiams palydovams leisti išvysčiusia valstybe.

Ambicijos dėl Mėnulio

Balistinėms ir kosminėms raketoms naudojamos panašios technologijos. Pchenjanui 2012 metais iškėlus į orbitą 300 kg palydovą, Vašingtonas tai pasmerkė kaip užmaskuotą raketos bandymą.

Neskaitant Šiaurės Korėjos, Pietų Korėja yra septinta valstybė, savo raketomis sėkmingai iškėlusi 1 t naudingojo krovinio.

Pietų Korėjos kosmoso programa ne visuomet klostėsi sėkmingai. Pirmieji du paleidimai 2009 ir 2010 metais, iš dalies naudojantis rusų technologija, buvo nesėkmingi.

Antroji raketa sprogo dvi minutės po pakilimo; dėl to Pietų Korėja ir Rusija kaltino viena kitą.

2013 metais surengtas paleidimas buvo sėkmingais, bet tuomet buvo panaudotas rusų sukurtas pirmosios pakopos variklis.

„Tai, kad dabar turime savo pačių kosminę raketą, reiškia, kad galėsime išbandyti ir patikrinti technologijas, reikalingas vėlesniems kosmoso tyrinėjimo projektams“, – naujienų agentūrai „Yonhap“ sakė Korėjos pažangaus mokslo ir technologijų instituto (KAIST) aerokosminės inžinerijos profesorius Bang Hyo-choongas (Bang Hjočungas).

Palydovų iškėlimo verslu vis labiau užsiima privačios kompanijos, tokios kaip Elono Musko (Ilono Masko) „SpaceX“, tarp kurios klientų yra JAV kosmoso agentūra NASA ir Pietų Korėjos kariuomenė.

Po antradienio bandymo Pietų Korėja, regis, labiau priartėjo prie savo kosminių ambicijų įgyvendinimo. Tarp šalies ambicijų yra planas iki 2030 metų nutupdyti Mėnulyje zondą.

Pietų Korėja planuoja iki 2027 metų atlikti dar keturis tokius bandymus.

Japonijos pakrančių apsaugos duomenimis, raketa nukrito į Japonijos jūrą. Žinyba įspėjo žvejų laivus, kad šie būtų atsargūs ir nesiartintų prie nuolaužų.

Japonija analizuoja informaciją apie Šiaurės Korėjos raketos paleidimą ir kol kas negali pateikti tikslių duomenų apie raketos kritimo vietą, skrydžio aukštį ir kitas detales.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida laiko apgailėtinu tą faktą, kad Šiaurės Korėja tęsia raketų bandymus. Jis tai pareiškė trečiadienį žurnalistams.

Televizijos kanalo NHK žiniomis, Japonijos gynybos ministerija tikrina, ar buvo padaryta žalos Japonijos laivams. Japonijos vyriausybė sudarė krizių štabą informacijai apie paleidimą rinkti.

Savo ruožtu naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos štabų viršininkų atstovu, praneša apie neatpažinto sviedinio paleidimą.

Šiaurės Korėja pastarąjį kartą atliko raketų bandymus praėjusių metų spalį. Tada ji paleido naują povandeninių laivų balistinę raketą.