Studijų miestelio projektiniai pasiūlymai visuomenei pristatyti dar 2019 m., „Paleko Archstudija“ juos parengė laimėjusi architektūrinį konkursą. Tikimasi, kad į vieną meno ir mokslo branduolį sutelkus kol kas skirtingose Vilniaus vietose išsklaidytą akademijos infrastruktūrą, pagerės muzikos, teatro, kino ir šokio menų studijų kokybė.

Pagal investicinį projektą, iš šiuo metu LMTA studijų veiklai naudojamų 10 pastatų ketinama palikti Centrinius rūmus, esančius Gedimino prospekte, kaip reprezentacinę akademijos erdvę, kurioje liks Kūrybinių inovacijų centras, bus vykdomos mokymosi visą gyvenimą, kvalifikacijos tobulinimo, neformalaus ugdymo ir kitos veiklos. Kitus pastatus pardavus, lėšos bus pridėtos prie Europos Regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto skirto finansavimo (13,033 mln. eurų), sakoma sostinės savivaldybė pranešime.

Numatyti du LMTA Studijų miestelio investicijų projekto įgyvendinimo etapai. Pirmąjį etapą, kuriam pagal pasirašytą sutartį skirta parama iš ES Struktūrinių fondų lėšų, ketinama baigti 2023 m. III ketvirčio pabaigoje. Šio etapo metu iškils Teatro ir kino fakulteto, Muzikos fakulteto ir mažojo salių bloko pastatai. Projekto I etapo pabaigoje šiuose pastatuose jau vyks paskaitos, infrastruktūra sudarys puikias studijų sąlygas meno studijų studentams.

Per antrąjį LMTA studijų miestelio statybų etapą numatyta pastatyti didįjį salių bloką, teorinių paskaitų-administracinį bloką, biblioteką ir studentų bendrabutį. Sklype esančioje koplytėlėje ketinama įrengti kamerinę salę.

Jau kitą savaitę sklype bus šalinama ir dalis medžių, kurių nepavyks išsaugoti vykdant komplekso statybos darbus. Po savivaldybės želdynų projektų darbo grupės pastabų projekto autoriai pakoregavo pirminį projektą, kad išsaugotų šešis brandžius medžius (4 paprastuosius kaštonus, vieną karpotąjį beržą ir vieną kalninę guobą), bet 20 saugotinų medžių vis vien neišliks. Bus šalinami ir 26 nesaugotini medžiai, 11 jų – obelys, 3 – slyvos.

Pasak projektuotojų, kai kur išsaugoti medžių neįmanoma dėl kiemo lygio pokyčio (maždaug 2 metrų) – architektai suplanavo visus LMTA korpusus jungiantį horizontalų kiemą, tai yra, lygų paviršių. Senųjų medžių nepavyko įkomponuoti ir projektuojant pagrindinį įėjimą į kompleksą. Kitose sklypo vietose, saugodami dalį medžių, architektai keitė ir takų vietas, ir įvažiavimo trajektoriją.

Svarstyta ir medžių persodinimo galimybė, bet įvertinę šios vasaros kaitrą bei želdinių dydį, specialistai šio sprendimo nerekomendavo – jie neprigis.

Statytojai bus įpareigoti už pašalintus medžius miestui sumokėti atkuriamąją jų vertę.

„Įprastai gerai matomose vietose šalia pagrindinių Lietuvos kelių pastatyti sandėliai yra tiesiog kampuoti gigantai, įsikirtę į erdvę tarsi svetimkūniai. Kartu su užsakovu siekėme, kad naujasis logistikos centras būtų unikalus pavyzdys, kaip pramoninis logistikos kompleksas gali darniai įsilieti ir sugyventi su aplinka. Kartu savo išskirtine išvaizda trauktų dėmesį“, – sakė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas architektas Rolandas Palekas.

Jis tikisi, kad logistikos centras taps naujos ilgalaikės ir visomis prasmėmis aplinkai draugiškos pramoninės architektūros tendencijos pavyzdžiu.

Pagal projektą, žvelgiant nuo pagrindinio kelio logistikos centro pastatas dėl specialiai suformuotos apželdintos „kalvos“ vizualiai kurs plokščiakalnio įspūdį. Po šia žaliuojančia nuožulnia konstrukcija bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir rekreacinė zona su krepšinio aikštele. 

Logistikos centrą vystančios SBA grupės NT inovacijų bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys pripažįsta, kad unikalaus statinio ir aplinkos harmonija pareikalaus papildomų investicijų, o kartu bus ir nemenkas iššūkis statytojams, tačiau taip bus įtvirtinama jau seniai pasirinkta ir pasiteisinusi bendrovės strateginė kryptis.   

„Plėtojame išskirtinius žaliuosius verslo centrus Vilniuje ir Kaune. Vystydami šiuos projektus ne tik siekiame, kad juose nuomininkai jaustųsi komfortiškai, bet ir didžiulį dėmesį kreipiame į aplinką. Siekiame, kad naudojamos technologijos turėtų kuo mažesnį poveikį gamtai, pastatai natūraliai derėtų kraštovaizdyje. Dabar šiuos aukštus standartus perkeliame ir į pramoninę statybą“, - sakė L. Šepetys.

Jis vardija, kad logistikos centre prie Klaipėdos bus įrengtas poveikio aplinkai beveik nedarantis geoterminis šildymas, elektrą gamins saulės jėgainė, bus įrengta išmanioji LED apšvietimo sistema.

„Galvojome ne tik apie tai, ką matys pravažiuojantys magistrale Vilnius-Klaipėda, bet ir apie būsimus logistikos centro darbuotojus – apželdintas pastatas turi ne tik vizualinę paskirtį. Po žaliu stogu įsikūrę biurai vasarą neįšils, o žiemą taupys šilumos energiją, sumažės lietaus kanalizacijos sistemos apkrova“, - sakė viena projektų autorių „Paleko studijos“ architektė Karolina Burbaitė.

Numatoma, kad pirmasis komplekso plėtros etapas prie Klaipėdos bus baigtas šių metų pabaigoje. Investicijos į 30 tūkst. kv. m. „Innovo logistika“ centrą sieks apie 18 mln. eurų. Logistikos centras padės SBA baldų sektoriaus įmonėms, gaminančioms produktus Švedijos koncernui IKEA, efektyviau organizuoti tiekimo grandinę, tačiau juo galės naudotis ir kiti šalies baldų gamintojai.  

„Naujasis SBA grupės logistikos centras – puikus savivaldybės ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys, parodantis, kad investuotojai čia laukiami.  Klaipėdos rajonui investicijos itin svarbios – pastatytas naujas objektas ne tik rodo, kad čia palankios sąlygos kurtis verslui, bet ir  reiškia naujas darbo vietas vietos gyventojams“, - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Logistikos centrą plėtojančios „Urban Inventors“ statiniai dėl savo inovatyvumo ir draugiškumo aplinkai yra gavę prestižinius apdovanojimus. „Green Hall 2“ pelnė Metų architektūrinio statinio padovanojimą, taip pat tapo geriausiu „Ateities projektu“, Kauno Vienybės aikštės architektūrinė koncepcija Vokietijos dizaino apdovanojimuose pripažinta geriausia „Miesto erdvės“ kategorijoje.

SBA grupei priklauso baldų, tekstilės, nekilnojamojo turto bei investicijų valdymo sričių bendrovės. Baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“. Tekstilės grupei priklauso „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA taip pat valdo nekilnojamojo turto inovacijų bendrovę „Urban Inventors“, plėtojančią verslo centrus „Green Hall“ Vilniuje ir BLC Kaune, bei investicijų valdymo bendrovę „Capitalica Asset Management“.

„Ši sutartis – tai kertinis atskaitos taškas, kuris leis pradėti akademinio miestelio architektūrinės dalies projektavimo darbus, rengiantis įgyvendinti LMTA studijų miestelio Olandų gatvėje, Vilniuje, investicijų projektą“, – pranešė akademija.

Bendrovės „Paleko Archstudija“ komanda dar 2015 metais laimėjo pirmą vietą LMTA studijų miestelio architektūriniame konkurse. Pagal šį projektą, studijų miestelį sudarys kompleksas pastatų, sugrupuotų greta jau esamo teritorijos užstatymo. Tai Teatro ir kino bei Muzikos fakultetai, mažasis ir didysis salių blokai, bendrasis-administracinis blokas, biblioteka, Kamerinė salė, studentų bendrabutis.

Studijų miestelio komplekso pastatai bus išdėstyti aplink pagrindinę netaisyklingos, pailgos formos aikštę. LMTA komplekso erdvinė sąranga bus orientuota į Kalnų parko šlaitą – į renginius lankytojai pateks iš Kalnų parko pusės. Stalo kalno šlaitas ir priekalnė liks neužstatyti.

Įgyvendinant investicijų projektą numatyti du statybų etapai. Pirmąjį etapą preliminariai planuojama baigti 2020 metais. Iki tol turėtų iškilti Teatro ir kino fakulteto, Muzikos fakulteto pastatai bei Mažasis salių blokas  – keturios salės koncertams, teatrui ir kinui. Antrasis etapas turėtų būti įgyvendintas 2024 metais. Tuomet turėtų būti pastatytas didysis salių blokas, bendrasis-administracinis blokas, biblioteka, Kamerinė salė, studentų bendrabutis.

Bendra viso investicijų projekto vertė – 29 mln. 161 tūkst. eurų. Jis bus finansuojamas iš Europos Sąjungos, valstybės ir aukštosios mokyklos lėšų.

Darbo grupei nusprendus skelbti naują konkursą Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymui, ankstesniuose konkursuose geriausiai įvertintų projektų architektai laukia naujų sąlygų.

Premjero sudarytai darbo grupei, kuri koordinuoja aikštės sutvarkymo klausimus, vadovaujantis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus sako, kad naujajame konkurse numatytos finansavimo lubos.

„Maksimaliai 2 mln. eurų - tai yra lubos“, - BNS ketvirtadienį sakė R.Vaitkus.

Anot jo, preliminarias konkurso sąlygas planuojama turėti jau penktadienį, o konkurso procedūros galėtų būti baigtos iki Naujųjų metų. Konkursą, anot jo, skelbtų Vilniaus miesto savivaldybė.

„Nežinau, kaip architektai, bet aš, siekdamas būti įamžintas, ko gero, ir veltui sutikčiau tokiame projekte dalyvauti, jeigu gebėčiau parengti projektą“, - dėstė R.Vaitkus.

Pirmąją vietą anksteniame konkurse laimėjęs architektas Rolandas Palekas sako dar nežinantis, ar dalyvaus naujame konkurse.

„Esame dabar, manau, visiškai laisvi apsispręsti, ar toliau daryti, ar ne, nenorėčiau dabar komentuoti, ar mes dalyvausime. Nuspręsime“, - BNS ketvirtadienį sakė R.Palekas.

Jis sakė gerbiantis darbo grupės sprendimą, nes skelbti naują konkursą yra „užsakovo teisė“.

Antrąją vietą laimėjusių architektų grupei vadovaujantis architektas Gintaras Čaikauskas sprendimą dėl naujo konkurso sutiko su didesniu entuziazmu. Jo negąsdino ir planuojamas trumpas terminas projektams pateikti - paraiškų, numatoma, bus laukiama tik dvi savaites.

„Mes, architektai, kaip kareiviai, kaip gladiatoriai, visokiuose esame buvę konkursuose ir kautynėse. Esmė yra ta, ką reikia padaryti, terminas galbūt nėra esminis dalykas, esminės yra konkurso sąlygos, kokia bus užduotis“, - sakė jis.

Architektas taip pat vylėsi, kad pasiūlymai naujame konkurse bus vertinami be išankstinių nuostatų.

„Pas mus - maža šalis, labai nelengva suorganizuoti objektyvų vertinimą, tikiu, kad bus užtikrintas skaidrumas ir objektyvumas, čia yra esminiai dalykai“, - teigė G.Čaikauskas.

Skelbti naują konkursą nuspręsta Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) neleidus vykdyti derybų su ankstesnio idėjų konkurso pirmosios vietos laimėtoja bendrove „Paleko Archstudija“, nes jos pasiūlytos korekcijos įvertintos kaip naujas projektas.

VPT prašyta įvertinti, ar su „Paleko Archstudija“ gali būti toliau vykdomos neskelbiamos derybos, architektams pakoregavus projektą ir kelis kartus sumažinus numatomų darbų sąmatą. VPT išvadoje teigiama, kad toliau vykdant neskelbtinas derybas būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų konkurso dalyvių atžvilgiu.

Lukiškių  aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti - R.Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko R.Čaikausko architektams su projektu „Rėdos ratas“. 2014-aisiais taip pat buvo išrinktas ir geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimui - skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo aikštėje nenorėtų matyti nei Vilniaus valdžia, nei Vyriausybės atstovai.

Viešųjų pirkimų tarnyba atmetė Vyriausybės prašymą leisti pasirinkti pigesnį Lukiškių aikštės sutvarkymo variantą, naujus pasiūlymus įvertinusi kaip naują projektą, kurio patvirtinimas pažeistų kitų konkurso dalyvių interesus.

Tarnyba tokią išvadą antradienį pateikė Aplinkos ministerijai, kuri prašė įvertinti, ar su idėjų konkurso pirmosios vietos laimėtoja bendrove „Paleko Archstudija“ gali būti toliau vykdomos neskelbiamos derybos, architektams pakoregavus projektą ir kelis kartus sumažinus numatomų darbų sąmatą.

„Viešųjų pirkimų tarnyba siekia, kad valstybės lėšos būtų taupomos, bet ne mažiau svarbu, kad būtų laikomasi ir įstatymų. Jei yra poreikis, turi būti skelbiamas naujas konkursas dėl Lukiškių aikštės“, - BNS teigė tarnybos atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Tarnyba naujus Rolando Paleko architektų grupės pasiūlymus įvertino ne kaip korekcijas, o kaip naują projektą, tad toliau vykdant neskelbtinas derybas būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. VPT atkreipia dėmesį, kad pirminė konkurso laimėtojų sąmata siekė apie 11 mln. eurų, o Vyriausybė Lukiškių aikštei tvarkyti yra numačiusi tik apie 1,5 mln. eurų. Jei sąlyga neviršyti šios sąmatos būtų nustatyta naujuose viešųjų pirkimų dokumentuose, laimėtoju galėtų būti pripažįstamas ne tik pakoreguotas R.Paleko projektas, bet ir pigesni kitų konkurse dalyvavusių architektų sprendiniai.

Darbo grupei dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo vadovaujantis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus BNS sakė, kad gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas klausimas komisijoje bus nagrinėjamas ketvirtadienį.

„Sprendimai bus ketvirtadienį. Mes tikimės, kad tikrai greitai pavyktų suorganizuoti konkursą. Pinigai numatyti, delsti nebegalime. Liks tik klausimas, kokį paminklą ten statysime. Bet, manau, per rugsėjo mėnesį mes tą nuspręsime“, - BNS antradienį sakė jis.

Naujo konkurso skelbimui neprieštarauja ir prieš kelerius metus vykusio pirmosios bei antrosios vietos laimėtojai. Tuo metu Vilniaus valdžia teigia, jog svarstytų ir dar vieną variantą - vykdyti elementarius aikštės tvarkymo darbus be architektų pagalbos.

Vicekancleris patvirtino, kad atsižvelgiant į procedūrų trukmę, galimus konkurso rezultatų apskundimus, visi aikštės tvarkymo darbai galėtų būti įvykdyti iki 2016-ųjų pabaigos. Valstybės atkūrimo šimtmečio programoje nustatytas aikštės sutvarkymo terminas - 2017-ieji.

R.Paleko skaičiavimais, įgyvendinti dabartinį jo projektą kainuotų apie 2 mln. eurų. Antrąją vietą konkurse laimėjusi Gintaro Čaikausko vadovaujama architektų grupė savo projekte planavo, jog tvarkymo darbai neviršys 1,5 mln. eurų.

Aikštės sutvarkymas būtų finansuojamas iš Valstybės atkūrimo šimtmečio programai numatytų lėšų valstybės biudžete.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti - R.Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko R.Čaikausko architektams su projektu „Rėdos ratas“. 2014-aisiais taip pat buvo išrinktas ir geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimui - skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo aikštėje nenorėtų matyti nei Vilniaus valdžia, nei Vyriausybės atstovai.