Turintiems paskolų reikėtų atidžiau planuoti biudžetą.
„Žinoti reikia paprastą dalyką – išlaidos, susijusios su palūkanų mokėjimu, ateityje augs ne tik šiemet, bet ir ateinančiais metais. Planuojant savo šeimos biudžetą, reikia į tai atsižvelgti“, – aiškino buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Bazinė palūkanų norma vis dar išliko neigiama.
„Ji išliko neigiama, tačiau ECB labai aiškiai signalizavo, kad tiek liepą, tiek rugsėjį bazinė palūkanų norma kils mažiausiai po 0,25 proc. punkto. Jeigu dėl liepos yra pakankamai aišku, tai dėl rugsėjo yra duotas dviprasmiškas signalas – jeigu reikės, tai gali kilti ir daugiau. ECB užduotis – palaikyti vidutinio laikotarpio infliaciją maždaug 2 proc. lygyje, tad jie turi imtis visų priemonių, kad tai pasiektų. Dabartinės infliacijos prognozės rodo, kad net ir po trijų metų ta infliacija bus aukščiau nei 2 proc. Dėl to ECB privalo imtis reikiamų žingsnių, kad ta situacija pasikeistų“, – tvirtino V. Šapoka.
Mokantiems paskolą ji pakils.
„Akivaizdu, kad ji (paskola – red. past.), tikėtina, bus didesnė, jeigu neatsitiks kažkokių nenumatytų įvykių. Net ir dabar, po septynerių metų pertraukos, šešių mėnesių EURIBOR tapo teigiamas. Praktiškai užprogramuota, kad tarpbankinė palūkanų EURIBOR, su kuria dažniausiai susietos paskolos, augs ir toliau“, – sakė buvęs finansų ministras.
Ekonomika susiduria su stagfliacijos grėsme, todėl ECB turi elgtis itin atsargiai, kad nebūtų apkaltintas stagfliacijos sukėlimu.
„Dabartinė situacija delikati tuo, kad infliacija euro zonoje yra rekordiškai aukšta, tačiau pats ekonomikos augimas yra labai trapus, yra stagfliacijos grėsmė kuomet ekonomika neauga, o infliacija yra aukšta. Dėl to ECB turi būti tikrai labai atsargus tam, kad nebūtų po to apkaltintas, jog su ypatingai agresyviais veiksmais pats tą stagfliaciją ir sukėlė. Dėl to matome, kad ECB siekia atitikti rinkos lūkesčius, kurie dėl infliacijos augimo iki metų pabaigos ir yra maždaug 1 proc. padidinimas“, – teigė V. Šapoka.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Į klausimą, kiek turintiems paskolą ji pabrangs, V. Šapoka tiksliai atsakyti negalėjo.
„Tai labai priklauso nuo individualios situacijos. Tie žmonės, kurie yra pasiėmę paskolą „ant ribos“, turint omeny, kad nenusimato infliacijos mažėjimas, ypač Lietuvoje, kur infliacija šiuo metu – aukščiausia visoje Europos Sąjungoje, reikės pasiskaičiuoti ir pasiplanuoti į priekį“, – sakė V. Šapoka.
Mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tai negali tęstis amžinai.
Anot buvusio ministro, Lietuva, padėdama žmonėms ir verslams, daro meškos paslaugą, nes taip ir toliau didinama infliacija.
„Lengva komentuoti, kai nesi pats ministras. Manau, būtų galima taikliau naudoti priemones, kadangi nuo Vyriausybės išlaidų irgi priklauso infliacijos lygis. Galbūt horizontalių priemonių reikėtų taikyti mažiau, nes norėdami padėti žmonėms ir verslams, akivaizdu, kad darome tam tikrą meškos paslaugą. Tokiu būdu mes tą infliaciją kartu ir pučiame. Lietuvos situacija unikali tuo, kad mes pinigų politiką importuojame ir ilgą laiką galėjome džiaugtis labai mažomis palūkanomis, tačiau tuo pat metu mes matome, kad tai negali tęstis amžinai. ECB, didindamas bazinę palūkanų normą, mus grąžina į tą realų pasaulį, kur pasiskolinus pinigus juos ne tik reikia grąžinti, bet ir sumokėti pinigų kainą“, – aiškino V. Šapoka.
Pašnekovas vengė susiklosčiusią situaciją vadinti krize, tačiau pažymi, kad toks scenarijus galimas, jeigu tolimesni žingsniai nebus pamatuoti ir atsiras papildomų veiksnių.
„Šiuo metu nevartočiau žodžio „krizė“ kalbant apie ekonomiką. Mes turime pasaulinę krizę – karą su Rusija. Ta problema yra žymiai didesnė, negu sunkumai ekonomikoje. Situacija yra trapi, kadangi neapibrėžtumas yra didžiulis tiek dėl energijos kainų, tiek galimos krizės maisto rinkoje. Visa tai yra susiję su labai neapibrėžta geopolitine situacija, kuri yra trapi. Dėl to tai reikalauja labai pamatuotų žingsnių. Situacija gali virsti į krizę, jeigu atsiras papildomų šokų“, – teigė V. Šapoka.
