Puodžių ir Bokštų gatvės sankirtoje sukurtas ypatingas skveras, primenantis Vydūno sampratą atitinkantį sodą. Skulptoriai mąstytojo, filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo figūrą kūrė remdamiesi daugybe jo atvaizdų. Rankas priglaudęs prie krūtinės, truputį pakilęs virš postamento Vydūnas stovi basas, tarsi bylodamas, kad liesdamos žemę pėdos tampa laidininku pasisemti iš žemės stiprybės.

Tautinę giesmę giedojo ne tik prie mikrofono pakviesta atlikėja Monika Marija, bet ir visi susirinkusieji.

Renginio vedėjai perskaitė šalies prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą. Sveikindamas klaipėdiečius ir dėkodamas paminklo kūrimo iniciatoriams bei rėmėjams Prezidentas pažymėjo aktualumo nepraradusią Vydūno frazę: „Tautiškumas neatsiejamas nuo dorovės“.

Mecenatas, paminklo statymo komiteto pirmininkas Rimantas Cibauskas išskyrė Vydūno ypatybę, kuri turėtų būti kiekvienos asmenybės siekiamybė – žodžių ir darbų vienovė. Dėkodamas visiems, kieno pastangų dėka Klaipėdoje atsirado išskirtinei visai Lietuvai asmenybei skirtas paminklas, R.Cibauskas prisiminė Vydūno žodžius: „Niekada žmogus nėra toks gražus, kaip kurdamas“.

R.Cibausko pavardė sveikintojų lūpose skambėjo bene dažniausiai, be piniginės aukos didžiausios pastangos ir nuoširdus darbas sunkiai pasiektų rezultato.

Apie Vydūną kalbėjo ir kiti garbūs svečiai. Viešosios įstaigos „Mažosios Lietuvos kultūra“ vadovas Arvydas Girdzijauskas priminė filosofo kiekvienam adresuota kvietimą kurti žmogų savyje.

Vydūno draugijos įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas bei Vydūno palaikų perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse komisijos pirmininkas Vaclovas Bagdonavičius nemažai lako kalbėjo apie šią išskirtinę asmenybę.

Sveikinimo žodį tarė ir Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Renginio vedėjai perskaitė ir Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio sveikinimą, suteikė žodį klaipėdiečių išrinktiems Seimo nariams Dainiui Kepeniui bei Algimantui Kirkučiui. Abu akcentavo Vydūno nuostatą stiprinti tautos sveikatą, o ne ligų gydymą. Priminta, kad tautos patriarchu vadinamas J.Basanavičius Vydūną vadino tautos pranašu.

Garbaus amžiaus žmonėms valandą trukusios kalbos ir padėkos tapo rimtu išbandymu. Nelengva saulėkaitoje stovėti buvo ir uniformuotiems juostą laikiusiems moksleiviams. Todėl Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pasveikinimą susirinkusieji palydėjo ovacijomis.

„Jau padėkota visiems, kam reikėjo. Man net atrodo, kad mes primiršome pradžią, dėl ko čia susirinkome. Galima būtų pajuokauti, kad, stebėdamas mus iš aukštybių, Vydūnas nusišypsotų į ūsą ir pasakytų: „Liaukimės plepėję, eikime dirbti“.

Padėkų netrūko ir skulptūros bei skvero kūrėjams. Visų jų vardu trumpą kalbą pasakė skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Iškilmingos ceremonijos kulminacija tapo juostelės perkirpimas. Tarp juostą kirpusių garbių asmenų buvo ir Vydūno brolio vaikaitė Brita Storost.

Kol visi norintys fotografavosi ir apžiūrinėjo iš arti paminklą, ant scenos pasirodė Sovietske veikiančios Vydūno draugijos ansamblis „Birutė“.

Iškilmės tuo nesibaigė, klaipėdiečiai dar ilgai galėjo mėgautis koncertu.

Ketvirtadienio rytą Puodžių ir Bokštų gatvių sankirtoje esančiame skvere fontane sumontuota Vydūno skulptūra, šalia – bronziniai filosofo batai.

Grakšti krašto šviesuolio skulptūra iškilo atkaklių ir iniciatyvių miestiečių iniciatyva, tam aukojusių ne tik savo darbą, laiką, bet ir asmenines lėšas.

Paminklo Vydūnui idėja tarp klaipėdiečių sklandė jau seniai. Prieš septynerius metus grupė tokių entuziastų kreipėsi į verslininką, dosnumu garsėjantį mecenatą Rimantą Cibauską, kad ši kilni idėja virstų kūnu. Jo ilgai įtikinėti nereikėjo.

Į tai buvo įtraukta Klaipėdos miesto savivaldybė, viešoji įstaiga ,,Mažosios Lietuvos kultūra", Vydūno draugija. Per tuos metus atlikti pagrindiniai dokumentų įforminimo darbai, parinkta vieta paminklui.

Taigi Klaipėdoje, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, pastatytas pirmasis monumentalus paminklas Lietuvoje, skirtas žymiajam Mažosios Lietuvos kultūros veikėjui.

Vydūnas legenda tapo dar būdamas gyvas. Sveikas gyvenimo būdas, mintys apie laisvų žmonių tautą ir polinkis į teosofiją prie jo traukė žmones.

Pasakojama, kad jam atvykus skaityti paskaitų į Klaipėdą susirinkdavo minios žmonių, kurie netilpdavo į patalpą. Tada Vydūnas išeidavo į lauką prieš auditoriją, sunerdavo ant krūtinės rankas ir tarsi visus užhipnotizuodavo.

Atgavus nepriklausomybę daugelio šalies inteligentų namų bibliotekas puošdavo ir Vydūno portretas, kai kurie jo mažus atvaizdus tarsi kokio šventojo ar palaimintojo nešiojosi piniginėje.

Mažai kas galėjo paaiškinti, kodėl jį taip šlovina, manoma, žmones veikė jo kone misticizmu alsuojanti išmintis.

Vydūnas, aktyviai veikęs ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, nenuginčijamai padarė didelę įtaką lietuvių kultūrai.

Aukščiausia vertybe laikęs žmoniškumą, filosofas savo veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne "paviršiaus dalykuose laisva".

Vydūnas ilgą laiką nepelnytai buvo paliktas beveik visiškoje užmarštyje, tačiau tiek jo atminimas, tiek jo kūryba, tiek jo vertybės buvo aktualios tada, yra aktualios dabar ir bus, tikėtina, aktualios dar ilgai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, tokios procedūros paprastai užtrunka nuo mėnesio iki dviejų.

Vydūno skvere bus sutvarkyti želdiniai, suremontuoti takai, įrengtas baseinėlis, postamentas. Pats paminklas Vydūnui iškils privačia iniciatyva.

"Pirma sutvarkysime skverą, tada bus statomas paminklas", – komentavo vadovas.

Planuojama atnaujinti ir pačią Puodžių gatvę. Šiemet ketinama nupirkti atnaujinimo projektavimą. Konkursą žadama paskelbti birželį ar liepą.

Puodžių gatvėje norima atnaujinti važiuojamosios dalies ir šaligatvių dangas, lietaus nuotekų sistemą, įrengti apšvietimą, automobilių stovėjimo vietas, sutvarkyti želdinius.

Planuojama, kad kitąmet bus parengtas projektas. Numatyta, kad darbai turėtų startuoti dar po metų.

"Viskas dar gali būti pakoreguota, kai rudenį svarstysime kitų trejų metų strateginį planą. Gal darbus pradėsime anksčiau. Žiūrėsime, kaip bus su kitais projektais. Ši gatvė nėra prioritetinė", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas.

L.Dūda teigė, kad vėliau numatyta gatvės rekonstrukcija neturėtų turėti jokios įtakos jau atnaujintam skverui.

"Sutvarkysime ir paliksime neliečiamą", – teigė direktorius.

200 litų banknotas

Humanistą, rašytoją, filosofą ir publicistą Vilhelmą Storostą Vydūną (1868–1953) dauguma šalies gyventojų, ypač jaunesni, pažįsta tik iš 200 litų banknotų, kurie jau irgi praeitis.

Net ir ne numizmatui akivaizdu, kad valstybinio pinigo veidu ši asmenybė pasirinkta neatsitiktinai.

Vadinasi, Vydūno statusas ir reikšmė valstybei vertinta labai aukštai.

Juolab, kaip juokavo kolekcininkas bei žurnalistas Vilius Kavaliauskas, ir filosofo išvaizda atitiko numizmatikos standartus.

"Paprastai banknotams stengiamasi parinkti ne tik nusipelniusius, bet ir ne plikus žmones. Išimtis pas mus buvo gal tik 100 litų banknotą ženklinęs Simonas Daukantas. Dažniausiai parenkami barzdoti, plaukuoti veikėjai, kad portrete būtų kuo daugiau detalių, kad būtų sunkiau juos klastoti. Pažiūrėkite, kokia Vydūno šukuosena, jis idealiai tam tinka. Juk iš Mažosios Lietuvos atstovų galėjo parinkti ir spaustuvininką Martyną Jankų, tačiau jo ševeliūra veikiausiai buvo per kukli", – šmaikštavo V.Kavaliauskas.

Vis dėlto Vydūnas mūsų istorijoje liko ne vien 200 litų banknoto veidu, kadaise jis Lietuvoje buvo tarsi koks nušvitęs Rytų išminčius, Mokytojas, prie kurio visiems jį pažinusiems norėjosi prisiliesti, iš jo mokytis, gyventi jo idėjomis.

Legenda tapo dar gyvas

Vydūnas legenda tapo dar būdamas gyvas. Sveikas gyvenimo būdas, mintys apie laisvų žmonių tautą ir polinkis į teosofiją prie jo traukė žmones.

Pasakojama, kad jam atvykus skaityti paskaitų į Klaipėdą susirinkdavo minios žmonių, kurie netilpdavo į patalpą. Tada Vydūnas išeidavo į lauką prieš auditoriją, sunerdavo ant krūtinės rankas ir tarsi visus užhipnotizuodavo.

Atgavus nepriklausomybę daugelio šalies inteligentų namų bibliotekas puošdavo ir Vydūno portretas, kai kurie jo mažus atvaizdus tarsi kokio šventojo ar palaimintojo nešiojosi piniginėje.

Mažai kas galėjo paaiškinti, kodėl jį taip šlovina, manoma, žmones veikė jo kone misticizmu alsuojanti išmintis.

Vydūnas, aktyviai veikęs ne tik Mažojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, nenuginčijamai padarė didelę įtaką lietuvių kultūrai. Aukščiausia vertybe laikęs žmoniškumą, filosofas savo veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne "paviršiaus dalykuose laisva".

Biustas spinduliuoja energiją?

Klaipėdiečio žurnalisto ir garsaus kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus namuose stovi skulptoriaus Liongino Garlos (1948–1983) Vydūno biusto natūralaus dydžio kopija.

Originalas iš balto marmuro eksponuojamas P.Domšaičio galerijoje.

Pats kraštotyrininkas parašė ne vieną knygą apie Vydūną, leidybai paruoštas dar vienas rankraštis apie šią įstabią asmenybę. Knygą B.Aleknavičius ruošė daugiau nei 30 metų.

"Šitas biustas stebuklingas." Tokią frazę teko girdėti iš kai kurių žmonių.

Pasakojama, kad prieš keliasdešimt metų B.Aleknavičiaus namuose po susitikimo su klaipėdiečiais apsilankė politikas Nikolajus Medvedevas.

Tada jis, įžengęs į kambarį, kur stovi Vydūno biustas, Bernardo žmonos Antaninos paprašęs, kad ši pamerktų po susitikimo jam dovanotas gėles į vazą ir pastatytų šalia Vydūno.

"Jis spinduliuoja tokią energiją, kad negalėčiau šiame kambaryje miegoti", – per tą viešnagę pasakė politikas, šia savo pastaba apstulbinęs šeimininkus.

Legendos apie iš Vydūno nuotraukų ar net jo arfos, kuria jis grojo ir kuri dabar saugoma Kintų muziejuje, sklindančią energiją teko girdėti net iš tokių žmonių, kurie toli nuo misticizmo.

I.Gandhi suglumino L.Brežnevą

Pasirodo, net sovietmečiu Vydūnas Lietuvoje buvo didžiai gerbiamas. Komunistams neužkliuvo net jo keliamas lietuviškumas. Tarybiniais laikais paminėtos 100-osios jo gimimo metinės.

O viskas prasidėjo pikantiška istorija, kai Sovietų Sąjungoje apsilankė Indijos vadovė Indira Gandhi (1917–1984).

Pasirodo, I.Gandhi senelis pažinojo Vydūną, juos siejo kažkokie dvasiniai ryšiai.

"Pasirodo, I.Gandhi senelis pažinojo Vydūną, juos siejo kažkokie dvasiniai ryšiai. Tai štai viešnagei baigiantis partijos sekretorius Leonidas Brežnevas padovanojo didelį spalvotą savo portretą. Tą ceremoniją net per televizorių rodė. Tada I.Gandhi L.Brežnevo ir paklausė apie Vydūną. Tas, žinoma, nieko nežinojo. Bet jai išvykus, pasidomėjo, kas jis toks. Tada kaip tik artėjo Vydūno 100-osios gimimo metinės ir buvo leista jas paminėti", – prisiminė B.Aleknavičius.

Taip Vydūno atminimas Lietuvoje neišblėso. Ėmė rastis bareljefų, atminimo lentų, dailininkai tapė jo portretus, jis įamžintas ekslibrisuose, pašto ženkluose.

Tačiau paminklo Vydūnui kol kas Lietuvoje nebuvo.

Keli žingsniai iki paminklo

Paminklo Vydūnui idėja tarp klaipėdiečių sklandė jau seniai. Prieš penkerius metus grupė tokių entuziastų kreipėsi į verslininką, dosnumu garsėjantį mecenatą Rimantą Cibauską, kad ši kilni idėja virstų kūnu. Jo ilgai įtikinėti nereikėjo.

Į tai buvo įtraukta Klaipėdos miesto savivaldybė, viešoji įstaiga ,,Mažosios Lietuvos kultūra", Vydūno draugija.

Per tuos metus atlikti pagrindiniai dokumentų įforminimo darbai, parinkta vieta paminklui.

Taigi Klaipėdoje, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, bus pastatytas pirmasis monumentalus paminklas Lietuvoje, skirtas žymiajam Mažosios Lietuvos kultūros veikėjui Vydūnui.

Tai istorinė miesto viešoji erdvė, pastaruosius 50 metų naudojama kaip rekreacinė vieta be memorialinių akcentų.

Mieste atsiras dar viena jauki erdvė.

"Džiaugiuosi, kad Klaipėdos savivaldybė mums labai padeda, savo pažadus vykdo, skverą sutvarkė. Skverą norėtume pavadinti Vydūno sodeliu, nes aikštė simbolizuoja išorinę didybę, Vydūnui tas netinka. Mieste atsiras dar viena jauki erdvė, manome, kad paminklas ten puikiai derės", – mano R.Cibauskas.

Tad iki šiol buvęs bevardis skveras bus pavadintas Vydūno garbei, o jame bus pastatyta "Versmės" kompozicija su bronzine basakojo Vydūno skulptūra ant 5 metrų skersmens pjedestalo ir aplink trykštančiu fontanu.

Skulptūros aukštis kartu su pjedestalu sieks daugiau nei tris metrus.

Praėjusių metų rudenį atvirą architektūrinį projekto konkursą laimėjo Olesis Sidarukas, Petras Džervus ir Borisas Krylovas.

Valdžios pažadai išgaravo?

Pradžioje klaipėdiečių idėja įamžinti uostamiestyje Vydūną buvo gana palankiai priimta Vyriausybėje ir netgi įtraukta į finansuojamų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio projektų programą.

Tačiau praeitą savaitę, balandžio 19 d., patvirtinus šios programos pataisymus, nė žodžio apie Vydūną neliko.

"Bet juk praėjusios savaitės pradžioje kalbėjausi su Kultūros ministerijos atstovais, jie mane patikino, kad viskas bus gerai, kad Vyriausybė parems paminklo statybą. Juolab 2018-uosius Seimas paskelbė Vydūno metais. Nesuprantu, kas čia įvyko", – vakar stebėjosi R.Cibauskas.

"Keista ir man: toje programoje nebeliko nei signatarų įamžinimo, nei Lukiškių aikštės sutvarkymo Vilniuje, jau nekalbant apie Vydūno paminklo Klaipėdoje finansavimą. Visų projektų, kuriems reikalingi pinigai, tiesiog neliko. Situacija daugiau nei keista", – patvirtino V.Kavaliauskas.

Šiandien – pristatymo renginys

Nepaisant ne itin malonių žinių iš Vilniaus, klaipėdiečių siekiai jau labai arti.

Paminklo Vydūnui maketas jau išlietas. Jis visuomenei bus pristatytas šiandien 18.30 val. Klaipėdos dramos teatre vyksiančiame labdaros renginyje. Įėjimas į renginį nemokamas.

Renginį sudarys dvi dalys. Pirmojoje Apeirono teatras žiūrovams pristatys teatralizuotus skaitymus pagal Vydūno raštus ir biografiją. Skaitymai parengti bendradarbiaujant su Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokiniais ir vaikų choru (vadovas – Arvydas Girdzijauskas).

Taip pat žiūrovai turės galimybę matyti šokėjos Lauros Geraščenko pasirodymą ir girdėti Dailės Docienės arfa atliekamus kūrinius. Antrojoje renginio dalyje – kamerinio orkestro "Niko" koncertas.

Renginiu siekiama suteikti galimybę kiekvienam palaikančiam Vydūno įamžinimo idėją ir prisidėti prie paminklo pastatymo.

Manoma, kad paminklas kainuos 70–80 tūkst. eurų.

Pasak renginio sumanytojų, Vydūnas ilgą laiką nepelnytai buvo paliktas beveik visiškoje užmarštyje, tačiau tiek jo atminimas, tiek jo kūryba, tiek jo vertybės buvo aktualios tada, yra aktualios dabar ir bus, tikėtina, aktualios dar ilgai.

"Per tuos metus per daug nesiviešindami tyliai dirbome, kad paminklas Vydūnui Klaipėdoje pagaliau atsirastų. Balandžio 25-ąją visuomenei parodysime, ką esame padarę. Labai tikimės, kad atsiras norinčiųjų prisidėti prie šio paminklo pastatymo. Esu tikras, kad Vydūnas nusipelno mūsų pagarbos", – įsitikinęs R.Cibauskas.

Visą vasarą trukęs atviras architektūrinis projekto konkursas skvero tarp Bokštų ir Puodžių gatvių su paminklu Vydūnui koncepcijai sukurti finišavo penktadienį.

Šiuo konkursu siekta išrinkti geriausią skvero sutvarkymo kraštovaizdžio architektūrinę bei Vydūno paminklo skulptūrinę-plastinę idėją ir pristatyti ją visuomenei.

Sumanymus, kaip ateityje galėtų atrodyti ši erdvė ir paminklas, pateikė 12 konkurso dalyvių, tačiau trejetas iš jų kiek vėlavo. Apie tai vertinimo komisijai bus pranešta ir ji galės į tai atsižvelgti.

Konkurso koordinatorius architektas Laimonas Bogušas pastebėjo, kad nuo šios vasaros pradžios konkurse dalyvauti rengėsi apie trys dešimtys dalyvių.

Kol kas pateikti pasiūlymai dar nebuvo nagrinėti, todėl nežinoma, ką idėjų autoriai pasiūlė. Su konkurso dalyvių pateiktomis idėjomis, maketais jau netrukus galės susipažinti ir patys klaipėdiečiai.

„Nuo pirmadienio iki rugsėjo 23 d. Architektų sąjungos patalpose norintieji galės aplankyti viešą ekspoziciją. Rugsėjo 23 d. po pietų vyks viešas aptarimas. Vėliau – komisijos posėdis, kurio metu bus išrinktas nugalėtojas“, – paaiškino L.Bogušas.

Konkurso laimėtojai džiaugsis ne tik tuo, kad jų pasiūlyta idėja buvo pripažinta geriausia, bet ir bus apdovanoti piniginiais prizais.

Iš viso trims geriausiems numatoma skirti 4 tūkst. eurų. Pirmosios vietos laimėtojui atiteks 2,5 tūkst., antros – 1,5 tūkst., o trečios – 500 eurų.

Minėjimo plane numatyta įrengti rekreacinius takus Šilutėje ir Kintų miške, pastatyti paminklus Vydūnui Klaipėdoje ir Pagėgiuose bei paminklinį biustą Kaune, suteikti Pagėgių savivaldybės viešajai bibliotekai Vydūno vardą.

Numatoma pastatyti spektaklį pagal Vydūno dramą, organizuoti tarptautinį ekslibrisų konkursą ir tarptautinį meno plenerą, surengti Mažosios Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų šventę ant Rambyno kalno ir chorinės muzikos festivalį Šilutėje. Taip pat planuojama išleisti Vydūno Rinktinių raštų rinkinį, iliustruotą mokslinę monografiją apie Vydūną, parengti Vydūno bibliografiją, išleisti proginį pašto ženklą.

Vienas iš Lietuvos tautinio atgimimimo dalyvių 1868 metais gimė Šilutės rajone. Gyvendamas Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos lietuviškojoje dalyje, jis parašė daugiau nei 30 dramos kūrinių, skaitė paskaitas tautiškumo tema visoje Lietuvoje.

Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Vydūno metais.

Vydūno atminimo puoselėtojai jam skirtą paminklą siūlo statyti Atgimimo aikštėje. Tam, jog svarbaus asmens atminimą reikia įamžinti jau gautas dalies uostamiesčio politikų pritarimas, surinkta dešimtys tūkstančių litų. Vis dėlto kur įsikurs atminimo ženklas kol kas nežinoma.

Planuoja porą metų

Šiuo metu savivaldybėje rengiant Atgimimo aikštės sutvarkymo koncepciją pasiūlymų iš uostamiestyje veikiančių aktyvistų netrūksta.

Viešoji įstaiga „Mažosios Lietuvos kultūra“ jau kurį laiką siekia skulptūra įamžinti Vydūno atminimą. Šią savaitę politikams pasiūlytą garsiajam asmeniui skirtą monumentą įkurdinti Atgimimo aikštėje.

Sumanymas įamžinti garsiojo kultūros veikėjo atminimą – ne naujiena. Aktyvistai savivaldybės slenksčius mina jau kelis metus, tačiau tikslių sprendimų dar nėra.

Politikai pritaria

Pritarimas šiam projektui jau gautas iš keleto uostamiesčio politikų.

„Esame tai aptarę ir su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, žodinis pritarimas lyg ir gautas“, – pirmadienį Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje, kur ir buvo svarstomas klausimas dėl minėto paminklo statymo Atgimimo aikštėje, pastebėjo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Arūnas Barbšys.

Prieš porą metų sumanymui pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas bei Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Vis dėlto iki šiol realių darbų, idėjos iniciatorių teigimu, vykdyti negalima, mat nėra nutarta, kur turėtų iškilti naujasis paminklas.

Įstaigos direktoriaus Arvydo Girdzijausko teigimu, paminklas geriausiai tiktų Atgimimo aikštėje, mat Vydūnas smarkiai prisidėjęs prie Lietuvos atgimimo.

Iškiltų jubiliejaus proga

Planuojama, jog naujasis atminimo ženklas aikštėje turėtų atsirasti 2018–aisiais, minint 150–ąsias Vydūno gimimo metines.

Tarybos nario teigimu, paminklo kūrimas ir artėjanti sukaktis turėtų tapti akstinu kuo greičiau rekonstruoti Atgimimo aikštę.

Gavę minėtų valdžios organų pritarimą aktyvistai patikėjo idėjos sėkme ir planuojamam paminklui jau surinko daugiau nei 20 tūkst. litų.

„Žmonės aukoja pinigus šiam projektui, todėl mes esame atsakingi prieš juos ir norime konkretumo“, – pastebėjo A.Barbšys.

Dėl vietos – svarstys

Vis dėlto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas vicemeras Vytautas Čepas pastebėjo, jog pritarimas Vydūno atminimo puoselėtojams gautas ne vienbalsiu pritarimu.

Idėjai, jog iškilios asmenybės atminimą įamžinti verta – pritariama, tačiau dėl sumanymo statyti skulptūrą Atgimimo aikštėje kalbama atsargiau.

Būtent šiuo metu rengiami aikštės atnaujinimo planai, aptariamos trys galimybės: aikštę palikti tokią, kokia ji yra dabar ir įrengti automobilių stovėjimo garažus, taip pat siūloma klaipėdiečių pamėgtą susibūrimo vietą rekonstruoti taip, kaip ji atrodė iki karo arba ją atnaujinti pagal šiuolaikinius urbanistinius standartus.

Todėl nežinoma, ar po vienos pagrindinių miesto aikščių atnaujinimo skulptūra ten tiktų. Pirmadienį posėdžiavę politikai pastebėjo, jog būtina ieškoti kompleksinio sprendimo.

„Aikštės projektuoti pagal Vydūną – neišeina“, – pabrėžė V.Čepas.

Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto narių teigimu, šiuo klausimu vertėtų sužinoti ir Įvaizdžio komisijos nuomonę.
Vis dėlto nuspręsta pritarti aktyvistų siūlymui Vydūnui skirtą skulptūrą įkurdinti minėtoje aikštėje, tačiau pastebima, jog svarstant aikštės atnaujinimo vizijas būtina įvertinti, ar būtent toks objektas ten tiktų ir jeigu ne – ieškoti naujos vietos.