Tai – Pando –  Jutoje, JAV, auganti drebulė. Pažvelgę į Pando nepamanytumėte, kad tai yra labai didelis ar labai senas organizmas – tai yra tik lieknų kamienų miškelis. Tačiau išsamesni tyrimai parodė, kad viskas šis miškelis yra vienas organizmas, turintis 80 tūkstančių metų senumo šaknų sistemą. Taip – Pando yra ne tik didžiausias pasaulio organizmas, bet ir seniausias medis. Tiesa, niekas tiksliai nežino – gal kur nors auga dar didesnis ir dar senesnis organizmas, kuris dar nėra atrastas.

Pando sveria beveik 6 tūkstančius tonų ir užima 43 hektarų plotą. Tiesa, gyvybingas Pando plotas mažėja. Manoma, kad Pando miršta. Tūkstančius metų išgyvenęs organizmas po truputį senka ir niekas tiksliai nežino kodėl. Tiksliau, žino ne visas priežastis. Aišku, kad Pando įtaką daro žmonių naudojami miško gaisrų gesinimo būdai. Tikriausiai prisideda ir kita veikla – ūkininkavimas, pesticidai, gal net organizmo moksliniai tyrimai. Tačiau patys mokslininkai mano, kad kaltas ir žmonių neveiksnumas.

Pando juosia tvora – medis yra saugomas. Žemdirbystė Pando plote nėra leidžiama, tačiau žinoma, kad kadaise ji tikrai buvo vykdoma. Ir dabar netoliese yra dirbamos žemės. Nauji tyrimai parodė, kad jau 30-40 metų Pando neauga. Nedidelė medžių giraitė nebesiplečia, o joje dominuoja pakankamai jauni stiebai. Mokslininkai mano, kad Pando retėja ir miršta, bet žmonės gali jam padėti. Kaip? Medžiodami.

Elniai nesunkiai įveikia tvoras ir rupšnoja žolę tarp Pando stiebų. Elniai nevengia suėsti ir naujus ūglius, pasikasyti ragus į tvirtesnius stiebus. Mokslininkai teigia, kad elnių Pando apylinkėse yra per daug. Išmatų skaičiavimai parodė, kad elniai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Pando miršta. Šiuo metu mokslininkai eksperimentuoja su nedideliu Pando ploteliu, bandydami suteikti jam daugiau gyvybingumo. Tačiau ši užduotis yra nepaprastai sunki, nes juk tai – vienas organizmas. Metodai naudojami įprastuose miškuose netinka Pando.

„Ikaro“ vardą gavusi kapsulinė kolekcija skirta vyrams, kurie nebijo išeiti į gatvę ir jaučiasi ten savo teritorijoje. Tad ir pristatymo renginiui kūrėjai pasirinko miesto erdves šalia vyriškų drabužių parduotuvės „Rugged’n’Raw“ Vilniuje.

Kartu su „Ikaro“ veidu tapusiu Arnu Fedaravičiumi grupė jaunosios kartos aktorių – Paulius Markevičius, Dainius Jankauskas, Emilis Pavilionis, Aidas Barkauskas, Dominykas Giedrius Gricius ir Vilius Jasiukevičius – tiesiog gatvėje sukūrė įspūdingą laisvei skirtą performansą.

„Gatvėje, kitaip nei namie, negali atrodyti bet kaip – turi spinduliuoti drąsą, demonstruoti tvirtus principus ir būti plačiai išskleidęs sparnus. Tačiau žmonijos istorijoje greta heroizmo šlovinimo tvirtai įsišaknijusi ir utopinių siekių baimė. Ji pasireiškia kaip nuolat pasikartojantis įspėjimas nekilti per aukštai, nenorėti per daug, nepasitikėti savimi be saiko. Ikarui buvo lemta žūti, nes saulė ištirpdė jo tėvo Dedalo iš vaško ir plunksnų sutvertus sparnus. Pernelyg aukštas skrydis neišvengiamai baigiasi kryčiu – taip dažniausiai suvokiame Ikaro legendą“, – sako originaliai savo pirmąją bendrą kolekciją pristatę kūrėjai – dizaineris G. Paulauskas ir Marius Bieliauskas, vienas iš „Pando“ bendraautorių.

Galima tik spėlioti, ar Ikaras būtų likęs gyvas, jeigu būtų pasirinkęs tinkamą, saugų skrydžio aukštį. „Tačiau nepamirškime, kad Ikaro legenda – pirmiausia išsilaisvinimo, ištrūkimo iš kalėjimo istorija. Galbūt būtent tos liepsnos yra aukščiausias laisvės ir aistros skrydžio taškas, daug vertingesnis už lygų ir saugų sklandymą neutraliame aukštyje“, – svarsto G. Paulauskas.

Kūrėjų teigimu, sparnų sudegimo motyvo nereikia suprasti pažodžiui. Tam, kad kasdieniame gyvenime būtų daugiau vietos heroizmui, nereikia atkartoti dramatiško antikos mito scenarijaus. Tereikia pabandyti suvokti Ikaro legendą ne kaip pamokančią beatodairiškumo, neatsargumo ir puikybės alegoriją, bet kaip odę begaliniam, nesuvaržomam, žemei nepriklausančiam laisvės troškimui.

„Ikaro“ uniformą sudaro su niekuo nesupainiojama ikoniška bomberio tipo piloto striukė, unikalios spalvinės tekstūros rankomis nuskalbti džinsai, džemperiai ilgomis ir trumpomis rankovėmis bei marškinėliai. Visus kolekcijos drabužius vienija tas pats simbolis – lazeriu ant audinių išdegintas sparnas. Tai uniforma drąsiam, principingam vyrui, šiuolaikiniam Ikarui. Tai odė laisvei ir vyriškumui.

Bomberis, o tiksliau G. Paulausko saugomas Antrojo pasaulinio karo laikų sparno formos antsiuvas nuo jo, padiktavo bendros kolekcijos temą – jos simboliu buvo pasirinktas sparnas, o pati kolekcija gavo „Ikaro“ vardą. Štai kodėl šiam švarkui bendroje kūrėjų kolekcijoje tenka tokia didelė reikšmė.

Iš pradžių numatyta pasiūti tik 22 bomberio švarkus. Pirmosios serijos bomberiai bus ypatingi tuo, kad ant jų vidinės trikampės kišenės bus spausdinimo mašinėle dizainerio G. Paulausko parašytas tekstas. „Tai mūsų originalus parašas – odė Ikarui“, – sako Marius Bieliauskas, vienas iš „Pando“ bendraautorių.

Bomberis – karo pilotams sukurtas švarkas, vėliau tapęs neatskiriama populiariosios kultūros ir aprangos dalimi.

Pirmojo pasaulinio karo metu dauguma lėktuvų neturėjo uždarų kabinų, tad pilotai turėjo dėvėti tokius drabužius, kurie patikimai saugotų juos nuo šalčio. 1917-ųjų rugsėjį Jungtinių Valstijų kariuomenė įkūrė specialią tarybą, kuri rūpinosi aviacijai skirtais drabužiais. Taip atsirado ypač tvirtos, specialiai skrydžiams lėktuvais pritaikytos odinės striukės su aukštomis apykaklėmis, aptemptais rankogaliais ir juosmeniu, kai kurios – ir su kailiu ar vilna. Didžiulis tokių švarkų poreikis išliko ir Antrojo pasaulinio karo metais: tobulėjant technologijoms lėktuvai galėjo kilti į vis didesnį aukštį, o jų pilotams reikėjo dar geriau nuo šalčio saugančios aprangos. Vėliau bomberius pamėgo skustagalviai, taip pat naktinių klubų ir kitų vietų apsaugininkai, universitetų sporto komandos, hipo hopo atlikėjai. Galiausiai švarkai išpopuliarėjo taip, kad dabar sukurti savo bomberį – kiekvieno dizainerio ir mados namų garbės reikalas.

„Ikaro“ kolekcijos bomberiai siuvami iš vandeniui atsparaus džinsinio audinio. Priešingai nei audinius dengiant teflonu, šis džinsas išgaunamas iš natūralių medžiagų ir yra draugiškas gamtai. Tad kaip ir originalieji karo pilotams kurti švarkai, taip ir „Ikaro“ kolekcijos bomberiai atliks savo tikrąją paskirtį – saugos nuo šalčio, vėjo ir lietaus.

Vyrams skirtoje „Pando“ ir G. Paulausko kolekcijoje-kapsulėje be bomberio yra marškinėliai, džemperiai ilgomis ir trumpomis rankovėmis bei džinsai. Kūrėjai savo kolekciją vadina uniforma ir sako, kad visi jos modeliai dera tarpusavyje: prie bet kurio kolekcijos drabužio paprasta priderinti kitus spintoje turimus drabužius – marškinėlius ar marškinius, džemperius, kelnes.

Metus gryninto bendro darbo rezultatas liepą bus pristatytas Vilniuje, vyriškų drabužių parduotuvėje „Rugged’n’Raw“. Daugiau informacijos – jau netrukus.

Visi jos elementai – marškinėliai, džemperiai, bomberis, džinsai – sudaro kapsulę. Šios kapsulės pakanka, kad atrodytum nepriekaištingai ir pasitikėtum savimi, sako kūrėjai. Tai dozė to, ko reikia kasdien.

„Ikaro“ veidu jie pakvietė tapti aktorių Arną Fedaravičių. Brėkštant dienai jo pasiruošimą laisvės skrydžiui ant industrinių Vilniaus stogų užfiksavo fotografas Visvaldas Morkevičius.

„Tai buvo ypatingas rytas. Susitikome labai anksti – tokiu metu žmonės dar miega. Šviesa saulei kylant yra magiška – tokia būna labai trumpai. Fotografavome ant stogo: virš galvos – tik dangus ir lėktuvai. Kai esi tokioje aplinkoje, jautiesi visiškai laisvas – aplink tave didžiulė erdvė ir vėjas. Tai buvo laisvės pojūtis, išsilaisvinimo momentas“, – sako V. Morkevičius.

Magiška fotosesijos nuotaika užkrėtė ir aktorių Arną Fedaravičių. „Dirbti su Visvaldu be galo lengva. Tai net nepanašu į darbą, labiau į šokį. Viskas dėl Visvaldo dvasios ir profesionalumo“, – teigia „Ikaro“ veidu tapęs aktorius.

Tai, kas tikra

Naujojoje „Pando“ ir G. Paulausko kolekcijoje svarbi vyriškumo linija. „Per „Ikarą“ norime atskleisti vyriškumo bruožų visumą. Vienas jų – maištavimas, nesitaikstymas su esama situacija. Tai labai gerai atskleidžia ir epinė Ikaro istorija: tėvas ir sūnus nusprendžia pabėgti nuo juos įkalinusių dievų, susikuria sau sparnus ir išskrenda. Geroji maišto energija slypi ir mūsų kolekcijoje – ji pastūmėja pokyčiams, judėjimui į priekį. Pabėgti nuo rutinos, pamatyti pasaulį kitu kampu“, – sako vienas iš „Pando“ bendraautorių Marius Bieliauskas.

Dizaineriui G. Paulauskui vyriškumas yra tai, kas lieka atminty ir po ilgo ilgo laiko. „Tai esminiai dalykai, kurie svarbūs nepaisant laikotarpio ar vietos. Tai dalykai, kurie išlieka visada ir visur. Tai esminiai principai – drąsa, tikrumas, tai, kas nesumeluota. Taip buvo ir partizaniniame judėjime, ir legendiniame Ikaro skrydyje: kažkas primeta savo tiesas, tačiau tavyje dega nenugalimas noras gyventi kitaip, sau pačiam įrodyti, kad gali“, – teigia dizaineris.

Dabar kūrėjai dalijasi ypatingos nuotaikos kupinomis naujosios kolekcijos nuotraukomis, o gyvai pristatyti „Ikarą“ planuoja birželio pabaigoje. Tuomet visus kolekcijos drabužius bus galima ir įsigyti.

„Ikaro“ vardą gavusioje kolekcijoje susilies abiejų kūrėjų stiprybės – G. Paulausko aistra uniformoms ir istorijai bei originalios „Pando“ naudojamos džinso apdirbimo technologijos.

Kartu kuriamų drabužių idėją „Pando“ ir G. Paulauskas grynino apie metus – tai daugybė valandų darbo kartu ir atskirai. Ir nors per šį laiką kūrėjai daug kartų diskutavo apie tai, kaip geriau įgyvendinti vieną ar kitą idėją, jie nė karto nedarė jokių išimčių ir nuolaidų kolekcijos kokybei.

„Su Giedriumi esame „kaimynai“, mūsų studijos viena šalia kitos, tad abu gerai žinome, kokie reiklūs esame mažiausioms detalėms. Kokybė visada buvo aukščiausias ir mūsų, ir G. Paulausko prioritetas. Taip buvo kiekvienam iš mūsų dirbant atskirai, taip yra ir dabar – kartu kuriant bendrą kolekciją“, – sako Marius Bieliauskas, vienas iš „Pando“ bendraautorių.

Iš vandeniui atsparaus audinio

Daugiau kaip šešerius metus su džinsu dirbantys „Pando“ žino, kad kokybę lemia daugybė dalykų. Tai ir patikimi, ne kartą patikrinti partneriai, ir kokybiški audiniai, ir komanda, kasdien prižiūrinti visus procesus nuo eskizo iki jau supakuoto, klientui paruošto produkto.

„Pando“ dirba su rinkos lyderiais – seniausia džinso audykla Italijoje „Candiani“, vienomis žymiausių audyklų Turkijoje „Orta“ ir „Isko“, tiekiančiomis audinius „Diesel“,„G-Star“ ir kitiems žinomiems prekių ženklams. Efektus, dar vadinamus nuskalbimais, kūrėjai išgauna skalbyklose, kurių klientai yra Vivienne Westwood, „Lee“,„Wrangler“.

„Visada siekiame būti žingsniu priekyje, daug eksperimentuojame su naujomis technologijomis. Siekdami išgauti įvairius originalius efektus „Pando“ drabužius esame dengę derva, vašku, skalbę ozonu, kepę krosnyje 120 laipsnių karštyje. Tam pačiam audiniui galima suteikti begalę skirtingų efektų. Tereikia įjungti vaizduotę. Štai, pavyzdžiui, dalis kartu su G. Paulausku kuriamos kolekcijos bomberio švarkų bus pasiūti iš vandeniui atsparaus džinsinio audinio. Tai pakankamai nauja technologija, kuriant ją panaudota ekologiška impregnavimo medžiaga. Priešingai nei audinius dengiant teflonu, šis džinsas išgaunamas iš natūralių medžiagų ir yra draugiškas gamtai. Tad kaip ir originalieji karo pilotams kurti švarkai, taip ir mūsiškiai bomberiai atliks savo tikrąją paskirtį – saugos nuo šalčio, vėjo ir lietaus“, – sako M. Bieliauskas.

„Ikaras“ yra kolekcija-kapsulė. Ji ypatinga tuo, kad visi jos modeliai dera tarpusavyje, o prie bet kurio kolekcijos drabužio paprasta priderinti kitus savo spintoje turimus drabužius – marškinėlius ar marškinius, džemperius, kelnes. „Būtent dėl šios priežasties kurdami kolekciją pasirinkome juodo ir pilko atspalvio džinsinį audinį su elastanu. Jis labai gražiai atsiskleidžia nuskalbus. Taip pat panaudojome šalto dažymo efektus džemperiams ir marškinėliams – jie labai gerai dera su visa kolekcija. Todėl ir vadiname tai uniforma – uniforma šiuolaikiniam vyrui, šiuolaikiniam Ikarui“, – pasakoja M. Bieliauskas.

Visus kartu kuriamos kolekcijos drabužius vienija tas pats simbolis – lazeriu ant audinių išdegintas sparnas. Pirmoji bendra „Pando“ ir G. Paulausko kolekcija ypatinga ir tuo, kad bus riboto leidimo. „Tai bus aukščiausio lygio kūrybinė ir inovacinė išraiška – kulminacija to, ką kūrėme visus šiuos metus. Labai džiaugiamės, kad galime tai įgyvendinti kartu su Giedriumi“, – kalba M. Bieliauskas.

„Ikaro“ kolekciją kūrėjai skiria drąsiems, principingiems vyrams.