Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą ir ją skaitmenizuojant.

Paramos nauda – modernėjantis ūkis

Parama investicijoms – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) 2024 m. kovo 29 d. duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6 968 skirta beveik 695 mln. eurų.

„2022 m. pateikiau paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Bendra projekto vertė – 137 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – 70 proc., nes vertinant projektą papildomi balai buvo skirti kaip jaunajai ūkininkei“, – kalbėdama apie paramą dėmesį jauniesiems ūkininkams akcentavo Šiaulių rajone veislinę avininkystę plėtojanti Eimantė Laucevičienė. Ji kartu su vyru Evaldu augina sufolkų veislės avis.

Didžiausią dalį paramos ūkininkai skyrė infrastruktūrai kurti. „Avidę esame įkūrę Ketūnų dvaro karvidėje, pastatytoje 1928 m. Pastatui buvo būtinas remontas, tad pasinaudodami parama jį atnaujinome. Susiremontavome ir šalia esančią tais pačiais metais pastatytą buvusią dvaro arklidę, kuria iki tol nesinaudojome. Taigi pasinaudodami parama ne tik pagerinome avių laikymo sąlygas, bet ir praplėtėme jų laikymo plotą ir dabar galime didinti bandą, – paramos naudą apžvelgė ūkininkai. – Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti.“

Įgyvendindami šį projektą taip pat įsigijome automatinę avių šėryklą, kitos įrangos, leidžiančios pakankamai išmaniai ūkininkauti.

 

Šio kvietimo galimybės

Aktyviai naudojamasi ir SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis. Lapkričio 6–gruodžio 29 d. buvo pateiktos 159 paraiškos.

Per kvietimą, vykstantį iki gegužės 31 d., paraiškas paramai gauti gali teikti tiek ūkininkai, tiek ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai. Parama teikiama pieninės ir mėsinės galvijininkystės ir kitos gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams.

Remiamos veiklos:

Žemės ūkio produktų gamyba, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose;

Žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

Didžiausia parama projektui negali viršyti 500 000 eurų, kai teikiama negrąžintina dotacija, ir 700 000 eurų, kai teikiama negrąžintina dotacija ir lengvatinė paskola.

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžintina dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrenginiams, kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti.

 

Paramos intensyvumas – ne didesnis kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, besikreipiantiems paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Tinkamos išlaidos

Kai parama teikiama kaip investicinė parama (negrąžintina dotacija), ją galima naudoti naujai žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrenginiams, kompiuterinei ir programinei įrangai įsigyti. Galima pirkti naujas N kategorijos transporto priemones (tik pienvežius, sunkvežimius ūkiniams gyvūnams vežti, priemones su temperatūros režimu), naujus bepiločius orlaivius (dronus), kurie yra priskiriami specialiajai kategorijai ir kurių didžiausia kilimo masė viršija 25 kg. Finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai (rangos būdu).

Lėšos gali būti panaudotos projekte numatytai veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių naujai statybai, rekonstravimui, kapitaliniam ar paprastam remontui tik tuo atveju, kai saulės energijos šviesos elektrinės elementai yra montuojami ant esamo (užbaigto statyti) pastato stogo, naujoms statybinėms medžiagoms įsigyti.

Kai parama teikiama lengvatinės paskolos forma, lėšas galima naudoti investicijoms į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti, į nematerialųjį ir biologinį turtą, apyvartiniam kapitalui papildyti.

Pajuto draudimo naudą

„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, – patirtimi dalijosi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. – Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą – nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Keičiantis klimatui pasėlių draudimas labai naudingas ūkininkams, ypač turintiems finansinių įsipareigojimų.“

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst. ha apdraustų pasėlių apie pusės jų savininkai kreipėsi į minėtą draudimo įmonę dėl žalos įvertinimo.

Draustis skatina kompensacija

Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. „Draudimas – ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis apsidrausti pasėlius, juo labiau kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. eurų, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkst. Tačiau kai dalis įmokos kompensuojama, palyginti su galimais stichinių nelaimių padariniais, pasėlių draudimas nebeatrodo kaip didelė finansinė našta“, – sakė pašnekovas.

Pagal SP intervencinės priemonės veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ parama teikiama už draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausančius ir einamaisiais metais deklaruotus pasėlius ir (arba) augalus.

Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.

Kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.

2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 2,271 mln. eurų paramos lėšų.

Remiama veikla ir galimi pareiškėjai

Ši SP intervencinės priemonės parama teikiama pareiškėjams, bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu pagal aplinkos ministro įsakymą) ir (arba) iššalimo rizikos apdraudusiems remiamus auginamus pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą Tiesioginių išmokų taisyklėse nustatyta tvarka mokamos tiesioginės išmokos, kompensuojant dalį ūkininko sumokėtos draudimo įmokos sumos.

Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Ši parama neteikiama asmenims, kuriems iškelta bankroto byla arba kurių veikla likviduojama.

Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės produkcijos.

Paramos paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.

Valstybės parama

Visi gyventojai, įstaigos ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę žalą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, gali kreiptis valstybės paramos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nustatytą tvarką valstybės parama negali  būti didesnė nei pusės žalos dydžio, jei iki žalos atsiradimo dienos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, tačiau šiomis paslaugomis nebuvo pasinaudota. Todėl svarbu rizikas valdyti patiems žemės ūkio veiklos subjektams ir drausti pasėlius, pasinaudojant SP parama.

Užs. 1886330

„Tikimės, kad papildoma priemonė leis smulkiajam ir vidutiniam verslui saugiau jaustis ieškant naujų rinkų lietuviškai produkcijai“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Parama gali pasinaudoti įmonės, ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gaunančios iš savo produkcijos pardavimo, o naujų rinkų ar partnerių paieškos projekto vertė gali siekti 100–300 tūkst. eurų.

Kompensuojamos tik po šių metų sausio patirtos išlaidos, įmonės turės prisidėti iki 30 procentų.

Priemonę „Naujos galimybės LT“ administruoja Lietuvos verslo paramos agentūra.

Didžiausia paramos suma vienam projektui ir priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ per visą 2014–2020 metų laikotarpį vienam paramos gavėjui negali viršyti 1,6 mln. eurų.

Numatytoms veikloms vykdyti didžiausias paramos intensyvumas pareiškėjams negalės viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, pagal priemonės veiklą remiama biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų, biometano gamyba ir suspaudimas, šilumos ir elektros energijos gamyba, naudojant biodujas mažos galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose ir degazuotojo substrato gamyba.

Paraiškas bus galima teikti iki liepos 31 d. Kvietimui skirta 12 mln. eurų.