„Konkurencijos tarybos nuomone, šiuo atveju galėtų būti daromas neigiamas poveikis konkurencijai, kadangi projektu nustatomi skirtingi paramos dydžiai atskiroms ūkio subjektų grupėms“, – rašoma tarybos rašte.

Taryba pasigedo poveikio konkurencijai įvertinimo ir įspėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra išaiškinęs, jog neatlikus tokio vertinimo būtų pagrindas pripažinti tvarką neteisėta.

„Nėra detalių duomenų ir paaiškinimų, kurie pagrįstų poreikį diferencijuoti paramos dydžius skirtingiems pieno gamintojams, negalime įvertinti, ar siūlomas reguliavimas galėtų būti pagrįstas bei proporcingas ir nebūtų laikytinas prieštaraujančiu konkurencijai“, – tvirtina tarybos specialistai.

Ministerija siūlo pinigus skirti tiems ūkiams, kurie balandžio-birželio mėnesiais už kilogramą natūralaus pieno gavo ne daugiau kaip 40 centų, o kooperatyvams – ne daugiau kaip 45 centus.

Pasak tarybos, atlikdama poveikio konkurencijai vertinimą ministerija turėtų identifikuoti, ar yra politinių tikslų, kurie pateisintų ribojimą, o jeigu tokių tikslų nėra, paramos diferencijavimo reikėtų atsisakyti ir pasirinkti konkurencijos neribojančią arba ją mažiausiai ribojančią alternatyvą.

„Jeigu būtų pasirinkta alternatyva, kuri riboja konkurenciją, projekto rengėjas poveikio konkurencijai vertinimo metu turėtų išanalizuoti, ar projekto neigiama įtaka konkurencijai nenusveria galimos teigiamos įtakos siekiamiems tikslams. Jeigu neigiama įtaka konkurencijai reikšmingesnė negu galima teigiama įtaka, reikėtų atsisakyti tokio reguliavimo“, – nurodė Konkurencijos taryba.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, be kita ko, ministerijai siūlo aiškiau apibrėžti paramos išmokėjimo paveldėtojams sąlygas.

EK finansinę paramą skyrė sunkumų dėl pieno krizės patyrusiems Lietuvos ūkininkams. Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas liepos pabaigoje skaičiavo, kad paramą gaus daugiau nei 90 proc. ūkininkų ir beveik 11 tūkst. ūkių.

EK nustatyta galutinė paramos išmokėjimo data yra kitų metų sausio 31-oji.

„Kol kas laiško nenusiunčiau, esu susirašęs projektą, bet aš manau, kad jį išsiųsiu, nes man neaiški situacija, kad mes sukirtome rankas su komisaru (Januszu Wojciechowskiu, Janušu Voičekovskiu  – BNS), kuris sakė, kad lėšos bus skirtos, o toliau tik techniniai dalykai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.

Ūkininkai nesutinka su ministerijos siūlymu Europos Komisijos skirtus pinigus paskirstyti tik tiems ūkiams, kurie balandžio-birželio mėnesiais už kilogramą natūralaus pieno gavo mažiau nei 35 centus. Anot jų, tokiu būdu paramą gaus tik mažieji pieno ūkiai, kai jos reikia visiems.

Ministerijos atstovai anksčiau teigė, kad šios taisyklės užtikrina paramą 90 proc. ūkių, be to, projektas dar tik bus derinamas su ūkininkais, kurių pastabas ministerija planuoja išklausyti.

Pasak E. Pranausko, ŽŪM į ūkininkus neatsižvelgė sąmoningai – anot jo, tie patys argumentai buvo sakomi anksčiau  skirstant 8 mln. eurų nacionalinę paramą pieno ūkiams.

„Kada buvo skirstoma 8 mln. eurų nacionalinė parama, (...) didžioji dalis, praktiškai visos asociacijos žemdirbiškos, pieną gaminančios, pasisakė prieš tai, kas dabar įdėta į naująjį projektą. Tai klausimas yra toks, ar ministerijai nežinoma dengiant šitą projektą (ūkininkų – BNS) pozicija?“, – kalbėjo jis.

Kooperatyvo „Pienas.lt“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius pridūrė, kad situacija išskirtinė – anksčiau ŽŪM visada su ūkininkais tardavosi prieš skelbiant projektus.

„Visada iki šiolei normali praktika buvo tai, kad iki projekto vykdavo diskusijos su asociacijomis, su socialiniais partneriais tai tada išklausomi pasiūlymai ir tada politinė programa, viskas suvertinama. O šiandien be diskusijų yra projektas jau paramai skirstyti. (...) Tikėtina, kad gali dar ŽŪM atsižvelgti, bet normali praktika buvo ne tokia“, – spaudos konferencijoje aiškino T. Raudonius.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė teigė, kad ūkininkai savo pastabas ministerijai pateiks netrukus, tačiau didelių vilčių, kad ministerija atsižvelgs į pasiūlymus, ūkininkai neturi.

„Visada einame į pokalbius, visada einam į derybas, nes tik diskusijose atsiranda tiesa, bet kai diskutuojame vieni apie batus, kiti apie ratus, kas būna paprastai paskutiniais metais, tai taip ir gaunasi, kad vilčių mes neturim“, – spaudos konferencijoje teigė R. Vilimienė.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius anksčiau BNS teigė, kad ūkininkai nesutinka su ŽŪM siūlymu EK skirtus pinigus skirti tik tiems ūkiams, kurie balandžio-birželio mėnesiais už kilogramą natūralaus pieno gavo mažiau nei 35 centus. Be to, jie nesutinka su siūlymu iš EK skirtų 10,66 mln. eurų paskirstyti tik dalį, 8,86 mln. eurų.

Tuo metu žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas BNS teigė, kad šios taisyklės užtikrina paramą 90 proc. ūkių, o skirstoma ne visa EK skirta suma ministerijai leis paramą išdalinti greičiau.

Liepos 10 dieną Briuseliui pritarus neatidėliotinai paramai ūkininkams, ji pasieks 22 šalių ūkininkus, kuriuos neigiamai paveikė nepalankios oro sąlygos ar specifiniai sunkumai. Lietuvai skirta 10,66 mln. eurų, Latvijai – 6,8 mln. eurų, Estijai – 1,72 mln. eurų.

Trečdalis nevyriausybinių organizacijų (NVO) įsitikinusios, kad biudžetinės paramos skirstymas nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje yra neskaidrus, rodo apklausa.

Kas septinta organizacija mano, kad valstybės įstaigos konkursuose kartais proteguoja savo įmones, matyti iš „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atliktos nevyriausybininkų apklausos duomenų.

Pasak 34 proc. NVO, valstybės arba savivaldybių konkursuose nėra aiškių nevyriausybinių organizacijų finansavimo kriterijų. Panaši situacija buvo ir prieš beveik dešimtmetį: 2007 metais 40 proc. organizacijų nurodė, kad šalyje trūksta aiškių NVO finansavimo gairių, nurodoma TILS pranešime.

Kas septinta (14,5 proc.) organizacija, bent kartą per pastaruosius dvejus metus dalyvavusi valstybės ar savivaldybės skelbtuose konkursuose, teigia, kad, jų manymu, valstybės įstaigos, skirstydamos projektinę paramą, protegavo savo įstaigas. 33 proc. NVO atstovų taip pat teigia, kad dalis NVO besivadinančių organizacijų prisidengia vardu siekdamos pelno arba veikdamos dėl savo interesų.

Absoliuti dauguma (88 proc.) mano, kad nevyriausybinėms organizacijoms, norinčioms veikti skaidriai, reikia turėti daugiau nei vieną finansavimo šaltinį, skelbti veiklos ataskaitas (82 proc.), viešinti apie įtakos darymą valdžioms institucijoms (80 proc.), skelbti apie savo rėmėjus (77 proc.) ir gautas lėšas (75 proc.).

Visgi savo finansus viešina tik kas penkta (21 proc.), o veiklos ataskaitas – kas ketvirta (27 proc.) nevyriausybinė organizacija.

„Tenka pripažinti, kad vis dar nežinome, kiek Lietuvoje yra nevyriausybinių organizacijų ir ką dalis jų veikia. Todėl kviečiu visas aktyvias NVO apsilankyti svetainėje   www.nvoatlasas.lt  ir užsiregistruoti mūsų kuriamame registre, kuris greitai ir paprastai leis gyventojams susipažinti su visų jų veikla. Smagu matyti, kad didžioji dauguma NVO palaiko tokio registro atsiradimą, kuris, anot jų, leistų NVO veikti skaidriau“, - teigia „Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

NVO atstovų apklausą TILS užsakymu praėjusių metų lapkričio mėnesį atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Iš viso apklausti 646 NVO dirbantys asmenys.

Savivaldybių nustatytose lėšų skyrimo nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti tvarkose yra korupcijos rizikos veiksnių – nepakankamas viešumas ir kontrolė.

Šią išvadą padarė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai, antikorupciniu požiūriu įvertinę projektų rėmimo ir lėšų skirstymo vietos bendruomenėms tvarką.

STT specialistai nustatė, kad ne visada savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti. Taip pat ne visada skelbiama informacija ir apie savivaldybės paramą gavusius projektus bei tuos projektus, kuriems parama nebuvo skirta.

Detaliai išnagrinėję Panevėžio miesto ir Pasvalio rajono savivaldybių patvirtintas paramos skyrimo tvarkas, pareigūnai nustatė, kad jose nėra įtvirtinta, kokią projekto dalį gali finansuoti savivaldybė, o kiek savo lėšomis turi prisidėti projekto vykdytojas, t. y. neaišku, kokią didžiausią sumą projektui gali skirti savivaldybė.

Be to, šiose savivaldybėse neskelbiama informacija apie atliktus darbus įgyvendinant projektus.

Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, savivaldybės priskiriamos prie institucijų, kuriose plačiai paplitusi korupcija. Tokiai gyventojų nuomonei apie savivaldybes turi įtakos ir savivaldybių veiklos viešumo stoka. Todėl, STT pareigūnų nuomone, savivaldybės pačios turi būti suinteresuotos suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos ir taip sumažinti realios korupcijos atsiradimo riziką ir didinti žmonių pasitikėjimą savivalda.

Per ateinančius penkerius metus Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms bus skirta atitinkamai 353 ir 326 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, skirtų Sumaniosios specializacijos strategijai įgyvendinti. Tačiau verslas pasigenda aiškių kriterijų, pagal kuriuos bus skirstomos ES lėšos švietimo sistemoje, antradienį rašo „Verslo žinios“.

„Turime nepamiršti, kad labai tikėtina, jog tai bus paskutinis ES finansinės perspektyvos laikotarpis, kai būsime ES fondų finansinių lėšų gavėjai, todėl šias lėšas turime išnaudoti save išlaikančiai ir savarankiškai lėšų pritraukiančiai sistemai kurti“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys.

Jo nuomone, dabartinis planuojamas lėšų skyrimo planas neatspindi Lietuvos siekio tapti aukštųjų technologijų šalimi, planuojamos studijų infrastruktūros statybos ir renovacija yra nedaug susijusios su mokslo veikla.