Iš tų palydovų darytos nuotraukos taip pat buvo naudojamos padedant „Wagner“ vykdyti operacijas Afrikoje ir per trumpai gyvavusį birželio maištą, galiausiai nulėmusį „Wagner“ de facto subyrėjimą, po kurio grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas žuvo per lėktuvo katastrofą, AFP sakė vienas saugumo šaltinis Europoje.
Kaip rodo AFP matytas anglų ir rusų kalbomis surašytas ir lapkričio 15-ąją pasirašytas kontraktas, kompanija „Beijing Yunze Technology Co Ltd“ du didelės raiškos stebėjimo palydovus, priklausiusius Kinijos kosmoso milžinei „Chang Guang Satellite Technology“ (CGST), pardavė kompanijai „Nika-Frut“, kuri tuo metu buvo J. Prigožino komercinės imperijos dalis.
Daugiau nei 30 mln. dolerių (28,6 mln. eurų) buvo sumokėta už pačius palydovus ir papildomas paslaugas.
Kontrakte taip pat yra nuostata dėl atvaizdų pagal pareikalavimą, sudariusi sąlygas „Wagner“ gauti Ukrainos ir Afrikos regionų, kuriuose veikė grupės samdiniai, įskaitant Libiją, Sudaną, Centrinės Afrikos Respubliką ir Malį, palydovinių nuotraukų. Šią informaciją AFP pateikė minėtas saugumo šaltinis Europoje, nesutikęs skelbti savo pavardės.
Pasak šaltinio, „Wagner“ gegužės pabaigoje užsakė net Rusijos teritorijos palei maršrutą nuo Ukrainos sienos iki Maskvos nuotraukų. Šiuo maršrutu „Wagner“ pajėgos žygiavo birželio pabaigoje, per savo trumpą maištą.
Kinija visuomet apdairiai ir atsakingai žiūri į atitinkamus eksporto klausimus ir veikia griežtai laikydamasi kinų politikos, įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų.
Maištas, kuris buvo nutrauktas po 24 valandų, buvo aiškus J. Prigožino iššūkis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Tačiau Rusijos teritorijos nuotraukų užsakymas neminimas kontrakte ir AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti tokių nuotraukų tiekimo.
Vis dėlto būta žiniasklaidos pranešimų, jog Vakarų žvalgybos tarnybos, įskaitant Prancūzijos ir JAV žvalgybą, turėjo informacijos, kad maištas turėjo įvykti anksčiau, nei įvyko.
Rusija to negali?
Cituojamo saugumo šaltinio teigimu, kontraktas su kinų firma tebegalioja.
Jame numatomas dviejų kinų palydovų – JL-1 GF03D 12 ir JL-1 GF03D 13, skriejančių orbita 535 km aukštyje – įsigijimas.
Pagal šį kontraktą „Wagner“ taip pat įsigijo teisę prašyti kitų palydovinių nuotraukų iš kinų operatorės CGST, šiuo metu turinčios apie 100 palydovų ir siekiančios iki 2025-ųjų jų turėti 300, tinklo.
Mokslininkas Gregory Falco (Gregoris Falkas) iš JAV Cornello (Kornelo) universiteto AFP sakė, kad „Wagner“ naudojimasis kinų technologija parodo Rusijos galimybių šiame sektoriuje ribas, nors istoriškai šalis turėjo didžios kosmoso galios reputaciją, siekiančią dar Sovietų Sąjungos laikus.
„Rusija neturi tokio tipo pajėgumų. Jų palydovų programa pastaruoju metu nebuvo sėkminga. Nėra būdo jiems tai daryti patiems, – AFP sakė jis. – Tuo metu Kinija yra viršūnėje.“
Paprašytas pakomentuoti minimą kontraktą Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas AFP sakė: „Nežinau apie jūsų apibūdinamą situaciją.“
„Kinija visuomet apdairiai ir atsakingai žiūri į atitinkamus eksporto klausimus ir veikia griežtai laikydamasi kinų politikos, įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų“, – pridūrė jis.
