Policininkai pasakojo, kad jiems tiesiog virš galvų skriejo bėglių paleistos kulkos. Vienas pareigūnų liudijo, kad į sprunkančius įtariamuosius šaudė pro pravertą automobilio langą, o „tūtelės lakstė po mašinos vidų“
Vydamiesi įtariamuosius per spūstis, policininkai važiavo šaligatviu, apsupo gatves. Tuo metu, kai kriminalistas paprašė vyrų sustoti, vienas įtariamųjų išsitraukė ginklą ir ėmė šaudyti į jį. Policininkas pasislėpė už automobilio, iš ten užsitaisė ginklą ir paleido šūvius į sprunkantį įtariamąjį.
Šios aplinkybės paaiškėjo antradienį per teismo posėdį Panevėžio apygardos teisme už akių nagrinėjant Rusijoje kalinčio R. Zamolskio bylą. Tuomet 25-erių V. Savickis 2001-aisiais buvo nukautas „Aro“ pareigūnų per dviejų įkaitų išlaisvinimo operaciją Panevėžyje.
Teismas kaip nukentėjusiuosius apklausė buvusius Panevėžio ir Kauno policininkus, jie persekiojo minėtus įtariamuosius bei bandė patikrinti juos, nežinodami, kad susidūrė su paieškomais pavojingais nusikaltėliais. Ginkluotus bėglius persekiojo ir uniformuoti, ir civiliais rūbais vilkintys pareigūnai.
Du buvę policininkai pareiškė 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ieškinius, jie pasakojo, kad po šių įvykių tarnyboje, kuomet į juos buvo šaudoma, ėmė kankinti nemiga, teko vartoti raminamuosius. Vienas policininkų praėjus dviem metams po įvykio paliko tarnybą.
Pasirodė Panevėžyje
Tuometiniai Panevėžio policininkai pasakojo, kad atvykus į tarnybą, jiems buvo padalintos įtariamųjų nuotraukos, pranešta, kad 31 metų R. Zamolskis ir 25 metų V. Savickis gali pasirodyti ir Panevėžyje. R. Zamolskis buvo pabėgęs iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės ir jau buvo pradėjęs vykdyti nusikaltimus.
Bylos duomenimis, R. Zamolskis taip pat įtariamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų metalo supirktuvėje itin žiauriai nužudęs du vyrus. Spalio 1-osios naktį kaunietis įtariamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.
Policininkai prisiminė, kad atvykus į tarnybą budintis pranešė, kad R. Zamolskis dar nesulaikytas, tačiau netrukus ir paaiškėjo, kad įtariamieji jau yra Panevėžyje. Netrukus buvo gautas pranešimas, kad prieš pareigūnus panaudotas ginklas.
Per gaudynes R. Zamolskis ir V. Savickis važiavo žaliu taksi automobiliu „Mercedes-Benz“. Juos persekioję policininkai su švyturėliais pasivijo Nemuno ir Ramygalos gatvių sankryžoje. Policininkai teisme prisiminė, kad įtariamieji buvo su juodais perukais, paskui vienas nubėgo į kairę, kitas – į dešinę pusę.
Vienas policininkų į R. Zamolskį paleido kulkas, šis nubėgo link mokyklos. Bėglys taip pat šaudė. Pareigūnams buvo liepta apsupti mokyklą, tačiau įtariamasis rastas nebuvo, jis dingo tarp vaikų. R. Zamolskis įvykio vietoje numetė striukę, vėliau policininkas pasakojo girdėjęs, jog toje striukėje buvo gal trys šautinės skylės padarytos, o jis galėjo pataikyti bėgliui į ranką.
Tuo metu V. Savickis tuo metu sugriebė vieną vaiką ir paragino policininką numesti ginklą, nes priešingu atveju vaiką nušaus. Režisierius A. Špilevojus, prisimindamas tuometinius įvykius, ne kartą viešai patvirtino, jog minėtas įkaitu paimtas vaikas buvo jis. V. Savickis vėliau su vaiku užsibarikadavo 60-metės panevėžietės bute, kol po keliolikos valandų trukusios įkaitų dramos juos išlaisvino „Aro“ pareigūnai, o V. Savickis buvo nukautas.
Gautas Romo Zamolskio pareiškimas, kiti dokumentai pateikti per Svetlaną Zamolskienę. Iš jų akivaizdu, kad žino apie procesą.
Tuometinės Panevėžio Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai prisiminė, kad nebuvo girdėję per raciją apie prieš tai vykusį susišaudymą, jiems tik buvo pranešta, kad bėga taksi su dviem įtariamaisiais.
Pamatę taksi, neuniformuoti policininkai priėjo prie jo. V. Savickis šaudė į policininkus, tačiau užskirto jo ginklas. R. Zamolskis taip pat ketino traukti ginklą.
Policininkai teismui teigė, kad šaudyti į bėglių padangas nebuvo įmanoma, nes aplinkui buvo žmonių. Tąkart į pareigūnų automobilį buvo paleisti penki šūviai.
Panevėžio policininkams pavyko išvengti sužalojimų.
Šūviai į Kauno pareigūnus
Iki persekiojimo Panevėžyje, R. Zamolskis ir V. Savickis galimai vykdė nusikaltimus ir Kaune – rugsėjo pabaigoje jie ginklais sužeidė patruliavusius policininkus. Šis nusikaltimas byloje taip pat kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti policininkus.
Savanorių prospekto ir Partizanų gatvės rajone patruliavę policininkai pamatė, kad netoli mokyklos stadiono prie motoroleriu važinėjančio vaiko priėjo apšepęs vyras. Policininkas pagalvojo, kad vyras ketina atimti iš vaiko motorolerį. Vienas policininkų patarė vaikams su motoroleriu eiti namo, o tada nusprendė patikrinti įtarimą sukėlusio vyro dokumentus. Priėjus prie jo, nuaidėjo šūviai, iš viso jų buvo apie 8-10.
„Vyriškis užsikišo ranką už striukės ir išsitraukė revolverį ir šovė“, – per ikiteisminį tyrimą liudijo vienas pareigūnų.
Vienam policininkų buvo peršauta nugara, kitam – koja.
2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino ir į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę Vilniuje. Per sostinės centre, netoli Operos ir baleto teatro, vykusį susišaudymą sužeisti du pareigas vykdę pareigūnai.
Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.
Užpulti inkasatoriai
Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie „Maxima bazės“, esančios netoli Gariūnų, įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.
Per išpuolį sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Per užpuolimą pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).
Vienas inkasatorių, Romualdas Bumblauskas, per teismo posėdį pasakojo, kad likęs automobilyje su kolega stebėdavo aplinką, o kitas kolega, Arvydas Zemenskas, eidavo su pinigais.
„Jis už mašinos užėjo ir dingo“, – prisiminė jis. Pasak jo, dar serija šūvių buvo paleista į mašinos stiklą. Inkasatorių automobilyje matomumas buvo prastas, todėl jie negalėjo gerai įsižiūrėti, kas vyksta išorėje.
Du maišus pinigų nešęs A. Zemenskas buvo sunkiai sužeistas į galvą, jis išgyveno.
Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų. Jų apklausas teismas tęs kitame posėdyje, lapkričio 20 dieną.
Rusijoje kalintis R. Zamolskis jo bylą dėl nužudymų nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui raštu pranešė, kad nevengia atvykti į posėdžius, nuo 2016 metų reikalauja, kad būtų perduotas į Lietuvą.
Ši informacija pagarsinta Panevėžio apygardos teismui antradienį pradėjus iš esmės nagrinėti nužudymais prieš kelis dešimtmečius kaltinamo R. Zamolskio bylą.
„Gautas Romo Zamolskio pareiškimas, kiti dokumentai pateikti per Svetlaną Zamolskienę. Iš jų akivaizdu, kad žino apie procesą“, – sakė teisėjas Valdas Meidus.
Pasak teisėjo, aštuonių lapų pareiškime 53 metų R. Zamolskis dėsto, kad nori nustatyti tiesą, jis nori, kad jo byla būtų nagrinėjama „akivaizdžiai“.
Pradėjus nagrinėti bylą, prokuroras paskelbė kaltinamąjį aktą, jame išsamiai aprašyti įvykdyti nusikaltimai.
R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.
Šioje baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų.
Byla nagrinėjama be kaltinamojo – lietuvis jau daug metų gyvena Rusijoje, jis čia dabar atlieka bausmę už šioje valstybėje įvykdytus nusikaltimus, Rusija atsisakė perduoti jį Lietuvai. R. Zamolskiui atstovauja Lietuvos valstybės paskirtas gynėjas.
„Vyko intensyvus susirašinėjimas su Rusija, galutinis atsakymas – atsisakė išduoti“, – sakė teisėjas V. Meidus.
Kaip paskelbė teismas, Lietuvoje jis buvo teistas tris kartus, pastarąjį kartą, 1996 metų balandį Kauno apygardos teismo sprendimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už itin sunkių nusikaltimų įvykdymą ir atiduotas į psichiatrinę ligoninę gydymui.
1970 metais Kaune gimęs R. Zamolskis nuo 2002 faktiškai gyvena Rusijoje, iki pabėgimo jis niekur nedirbo.
2016 metais lietuvis Rusijoje buvo nuteistas kalėti 15 metų, lygtinai į laisvę galėtų būti paleistas jau kitų metų balandį. Priešingu atveju jis kalės iki 2029 metų pabaigos.
Lietuvos įstatymai tam tikrais atvejais, kai kaltinamieji slapstosi ir panašiais, leidžia nagrinėti bylas už akių, jiems nedalyvaujant.
Baudžiamoji byla teismui perduota nagrinėti daugiau nei prieš pustrečių metų – 2021 metų vasarį, tačiau jos atversti Lietuvos teismams taip ir nepavyko, ji buvo grąžinta prokuratūrai.
2021 metų birželį Apeliacinis teismas galutinai paskelbė, kad Rusijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančio R. Zamolskio baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.
2001-aisiais paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis sulaikytas Rusijoje.
2016 metais Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Jekaterinburgo teismas R. Zamolskiui skyrė laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.
R. Zamolskis ir du jo bendrininkai nuteisti už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.
Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti.
R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.
