STT ketvirtadienį pranešė atlikusi korupcijos rizikos analizę centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos organizavimo ir vykdymo srityje.
Nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose keliami specialieji reikalavimai – darbo patirties, išsilavinimo, kalbų mokėjimo ir panašiai – kartais keičiami prieš pat paskelbiant konkursą.
„Toks reikalavimų keitimas gali sukelti abejonių, ar reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam asmeniui“, – tvirtina STT.
Jos teigimu, dar viena problema – po konkurso paskelbimo keičiami pareigybių aprašymai, kas gali sudaryti sąlygas laimėjusiam konkursą asmeniui vykdyti kitokias funkcijas nei buvo nustatyta paskelbus konkursą.
Toks reikalavimų keitimas gali sukelti abejonių, ar reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam asmeniui.
„Pavyzdžiui, nustatyti atvejai, kai paskelbus konkursą į pareigas, buvo nurodyta pareigybės paskirtis – nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsauga ir tvarkymas, turizmo planavimas ir turizmo išteklių naudojimas. Prieš pat įvykstant konkursui buvo patvirtintas naujas pareigybės aprašymas, kuriame pareigybės veiklos sritis buvo pakeista į administracinių paslaugų teikimą, o funkcijų, susijusių su nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių apsauga, buvo atsisakyta“, – rašoma pranešime.
STT teigimu, valstybės tarnautojų centralizuotos atrankos proceso gali būti išvengiama priimant darbuotojus pagal darbo sutartis ir jiems paskiriant viešojo administravimo funkcijas.
„Nustatyta, kad į savivaldybės administracijos seniūnijos vyriausiojo specialisto pareigas pagal darbo sutartį buvo priimtas asmuo, kuriam buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Be to, darbuotojui buvo paskirtos vykdyti viešojo administravimo funkcijos, kurių vėliau buvo atsisakyta“, – teigia STT.
Nuosprendis – ne kliūtis likti valstybės tarnyboje
Ji taip pat atliko ir analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimą, kuriame analizuotos už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistų valstybės tarnautojų darbovietės po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.
„Nustatyta, kad iš 115 nuteistų valstybės tarnautojų 35 (30 proc.) po nuteisimo tęsė karjerą viešajame sektoriuje. Pabrėžtina, kad 22 (63 proc.) iš jų dirbo su ankstesne darboviete susijusioje įstaigoje arba toje pačioje darbovietėje. Tokia praktika dažniausiai pasireiškė savivaldybės administracijos tarnautojams pereinant į savivaldybės įmones ar įstaigas“, – sako tarnyba.
STT siūlo VRM, kad jai pavaldus Valstybės tarnybos departamentas tikrintų prieš konkurso paskelbimą pakeistus pareigybės aprašymus arba nustatytų kitą alternatyvų papildomos kontrolės būdą.
Taip pat siūloma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų nustatytas draudimas keisti valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią paskelbtas konkursas ar atranka, aprašymą.
Be kita ko, siūloma užtikrinti steigiamų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir vykdančių viešojo administravimo funkcijas, pareigybių kontrolę, taip pat nustatyti priemones, kurios neleistų be konkurso priimti į pareigas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ir pavesti jam vykdyti viešojo administravimo funkcijas.
VRM per tris mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.
