Vieno laivo areštas
Pagal 2021–2023 m. laivų tikrinimo rezultatus, Lietuvos laivų vėliava Paryžiaus memorandumo („Paris MoU“) sąraše nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d. bus 34 vietoje. Tai žymus kritimas žemyn tiek pagal vietą, tiek pagal vertinimo balus.
2021–2023 m. buvo tikrinta 100 Lietuvos vėliavos laivų. Tiksliau Lietuvos vėliavos laivų registre iš viso yra tik apie 100 laivų. Gali būti, kad kai kurie laivai nebuvo tikrinti, o kai kurie tikrinti net kelis kartus.
Pernai ji buvo pačioje aukščiausioje Lietuvos kada nors užimtoje 22 vietoje. Jos balas buvo minus 1,12. Šiemet Lietuvos balas yra minus 0,64. Pagal „Paris MoU“ sistemą, kuo balas žemesnis, tuo šalis geriau vertinama.
Tokį kritimą lėmė tai, kad dėl pažeidimo 2023 m. gegužės 9 d. Italijos Oristano uoste 7 paras buvo areštuotas Lietuvos vėliavos generalinių krovinių gabenimo laivas „Aquarius“. Jame po patikrinimo, kaip nurodoma „Paris MoU“ tikrinimo ataskaitoje, buvo rastas 21 trūkumas.
Preliminariai šis 81,5 m ilgio, 28 metų laivas priklauso Lietuvos bendrovei „Baltnautic Shipping“.
Laivas „Aquarius“ pasižymėjo ir tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. jam plaukiant Viduržemio jūros zonoje tarp Tuniso ir Sicilijos sugedo pagrindinis variklis. Laivas buvo nutemptas į uostą Maltoje. Dėl šio įvykio įgula nenukentėjo, laivas aplinkos neužteršė.
Laivų areštai gerokai sumenkino Lietuvos ir ypač Latvijos laivų vėliavos šalių pozicijas.
Panašus atvejis toje pat Viduržemio jūroje su šiuo laivu buvo ir 2021 m. sausio 23 d. Tuomet, nustojus veikti varikliui, narai aplink laivo sraigtą rado apsivyniojusius žvejų tinklus ir virves.
Latvijos laivybos nesėkmė
Praėjusiais metais Lietuvos įvykdytą sėkmę šiemet pakartojo Estija. Ji iš 35 vietos 2023 m. pakilo į 28 vietą šiais metais. Estija gerokai pasididino ir savo balą nuo minus 0,77 2022 m. iki minus 1,02 šiais metais.
Galime pastebėti, kad pernai Lietuvos turėtos aukštos vietos Estijai nepavyko pasiekti, kaip ir nepavyko įgyti tokio balo, kokį pernai turėjo Lietuva. Estijos sėkmę šiemet lėmė tai, kad po patikrinimų 2021–2023 m. nebuvo sulaikytas nė vienas jos laivas.
Nesėkmė ištiko Latviją. Šiais metais jos neliko Paryžiaus memorandumo Baltajame sąraše. Pagal bendrą šalių sąrašą ji yra 43-ioje vietoje ir tapo pirmąja šalimi, kurios vėliava užima aukščiausią vietą Paryžiaus memorandumo Pilkajame sąraše.
Iš 2021–2023 m. įvairiuose Paryžiaus memorandumo šalių uostuose 152 kartus tikrintų Latvijos laivų areštuoti buvo net šeši laivai.
Iš viso šiame sąraše yra 16 šalių. Jame daugiausia yra šalys iš Azijos ir Afrikos žemynų. Latvija šiame sąraše iš Europos šalių yra kartu su Albanija ir Šveicarija.
Juodajame sąraše iš Europos šalių yra Ukraina, Moldova ir Azerbaidžanas. Dar pernai Ukraina buvo Pilkajame sąraše, nors ir, palyginti, žemoje 57 vietoje. Šiemet ji yra 62-oje vietoje.
Verta akcentuoti tai, kad pernai Pilkajame sąraše buvusi Kroatija (40 vieta) išlipo į Baltąjį sąrašą (37 vieta) ir nežymiai atsilieka nuo Lietuvos. Tai yra tarsi iliustracija, kaip greitai maža laivybos šalis gali nukristi į žemesnio lygio sąrašą arba pakilti iš jo.
Danija nepralenkiama
Tam tikrų pokyčių yra Paryžiaus memorandumo Baltojo sąrašo viršuje, nors jau ketvirtus metus iš eilės pirmąją poziciją šiame sąraše užima Danija.
2020–2022 m. buvo tikrinti 1 250 jos vėliavos laivai. Iš jų net 12 buvo sulaikyti. Tačiau Danijos vėliavos laivų rizikos vertinimas yra pats aukščiausias – minus 1,82 punkto.
Danijos vėliavos laivų registre šiuo metu 760 laivų, kurių bendras tonažas siekia per 22,7 mln. tonų. Šios šalies vėliavos laivynas pagal tonažą yra 11 vietoje pasaulyje. Pagrindinę dalį šio daniško laivyno sudaro „Maersk Line“ konteineriniai laivai.
Nuo Danijos nežymiai atsilieka Nyderlandai su minus 1,76 punkto. Jie iš antros vietos, kuri buvo pernai, išstūmė Italiją. Ryškų šuolį žemyn padarė Graikija, kuri pernai buvo trečioje, o šiemet nusirito net į 13 vietą. Šiemet į Paryžiaus memorandumo 3-iąją vietą pakilo Norvegija.
