Šiemet didžiausioje Baltijos regione baldų ir interjero sprendimų parodoje daug dėmesio skiriama interaktyvioms veikloms, verslo kontaktų užmezgimui, čia prisistato ne tik didieji baldų gamintojai, bet ir dizaineriai.

„Jau daugiau kaip du dešimtmečius į vieną vietą sukviečiame visus, kuriems rūpi ne tik namų patogumas, funkcionalumas ir jaukumas, bet ir konceptualios dizaino idėjos, eksporto ir prekybos geografijos plėtros galimybės. Šių metų parodos šūkiu  „Nėra namų...be baldų“ norėjome atkreipti dėmesį į tai, kad labai greitai priprantame prie patogios, stilingos ir funkcionalios namų aplinkos, imame jos tarsi nepastebėti, tačiau pagalvoti apie tai, ką būtų galima pakeisti, kaip atsinaujinti, visada verta“, – apie prasidėjusią parodą sako „Litexpo“ projektų vadovė Lilijana Dirsienė.

Nuo restauravimo dirbtuvių iki Baldų fabriko

Šiais metais pirmą kartą parodoje lankytojai galės išbandyti restauratoriaus darbą – parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veikia baldų restauravimo dirbtuvės, įsikūrę senovinių, antikvarinių baldų pritaikymo šiuolaikiniame, moderniame interjere ekspozicijos. Taip pat profesionalūs restauratoriai konsultuoja, kaip nustatyti tikrą seno baldo vertę ir sėkmingai investuoti į antikvarinius baldus.

Keturias dienas čia veiks ir lankytojų pamėgtas Baldų fabrikas, suteiksiantis unikalią galimybę išvysti korpusinių virtuvės baldų gamybos procesą nuo projekto iki galutinio produkto – virtuvės baldų.

Lankytojai galės apžiūrėti netradicinius antrinio dizaino pritaikymo namuose sprendimus bei  naujus konceptualius tiek patyrusių, tiek ir jaunųjų Lietuvos dizainerių darbus.

Profesionaliems architektams ir interjero dizaineriams  skirtoje specialioje ekspozicijoje „Archzona“ prisistatys 26 įmonės, kurios demonstruos naujausius apdailos, apšvietimo, baldų, durų, fasadų, grindų, lubų, santechnikos, sienų dekoro produktus bei paslaugas.

Galimybės atrasti naujas eksporto rinkas

Vienas svarbiausių parodos akcentų – drauge su „Verslia Lietuva“ organizuojama konferencija „Eksporto galimybės Lietuvos baldų sektoriui“. Renginys skirtas verslo kontaktų užmezgimui, apsikeitimui naudinga informacija, naujų žinių įsisavinimui ir Lietuvos baldų pramonės eksporto galimybių skatinimui.

Nors per daugelį metų nusistovėjusios Lietuvos baldų pramonės eksporto rinkos nesikeičia ir daugiausia lietuviškų baldų eksportuojama į Švediją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, eksporto apimtys toliau didėja, o geografija vis sparčiau plečiasi.

Baldų sektoriaus apžvalgą parengusios „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas taip pat tvirtina, kad baldų eksporto geografija plečiasi.

„70 proc. šalies baldų sektoriaus pajamų uždirbama eksporto rinkose. Švedija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija 2016 m. buvo trys didžiausios eksporto rinkos Lietuvos baldų gamybos sektoriui. Tiesa, 2017 m. jau buvo stebimos teigiamos tendencijos, kurios signalizuoja intensyvesnio eksporto rinkų diversifikavimo proceso pradžią“, – sako analitikas.

Anot jo, baldų eksportas gerokai sparčiau augo į ne ES rinkas.

„Pavyzdžiui 2017 m. II ketvirtyje baldų eksportas į JAV rinką per metus didėjo beveik 31 proc. Ir, žinoma, teigiama tendencija yra tai, kad eksporto augimas 2017 m. yra sąlygotas eksporto apimčių, o ne kainų, augimo“, – įsitikinęs V. Ivanovas.

Spalio 5-8 d. veiksiančioje parodoje dalyvauja daugiau kaip 100 įmonių iš Lietuvos, Austrijos, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Ukrainos. Šių metų parodos akcentas – Lietuvos baldų sektoriaus įmonių kompetencijų eksporto srityje didinimas.

Ir visi vienbalsiai sutaria – ieškodami, kaip atnaujinti ir pagyvinti namų interjerą, pirmiausia pagalvokite ne tik apie baldus, bet ir apie smulkias bei reikšmingas detales –užuolaidas, pagalvėles ar kilimus. Kartais to užtenka, kad namai pasikeistų neatpažįstamai.

Spalvos ir detalės 

Dizaineriai pastebi, kad nemažėja besižavinčių ir minimalistiniu skandinavišku dizainu bei interjeru, kuris itin vertinamas dėl savo funkcionalumo.

„Dizainas ir patogumas yra sąvokos, kurias labiausiai vertina žmonės rinkdamiesi skandinavišką stilių.  Iš madingų spalvų išsiskiria tamsiai mėlyna, kuri, jau kelis metus karaliauja populiariausiųjų gretose, tačiau ateinantį sezoną ji jau derinama ne su pilka, o su panašaus intensyvumo samanų žalia, slyvų violetine ar aviečių raudona“ – su tendencijomis supažindina daniškų baldų ir interjero salono „BoConcept“ pardavimų vadovė Dovilė Miškelevičienė.

Jos teigimu, vis dar populiarūs betono paviršiai, kurie ne tik dominuoja aksesuaruose ar namų apdailoje, bet atsiranda ir balduose. Į natūralų akmenį panašūs keramikos paviršiai interjerui suteikia ne tik tekstūrų įvairovės, bet ir praktiškumo bei ilgaamžiškumo.

Jei interjere naudojamas medis – tai sendintas, sakuotas, alyvuotas. Jei metalas – tai bronza, varis, gesintas auksas.

Panašias interjero tendencijas įvardija ir „Ricco baldai“ direktorė Laura Ridziauskė. Pasak jos, madingiausios spalvos – sodri tamsiai žalia, tamsiai mėlyna, žemės spalvos.

„Jei interjere naudojamas medis – tai sendintas, sakuotas, alyvuotas. Jei metalas – tai bronza, varis, gesintas auksas. Ypač įdomu tai, kad ieškoma veidrodžių sendintais paviršiais, o indų dekore vyrauja sendinta žalia bei mėlyna glazūra. Kalbant apie aksesuarus, labai populiarūs drąsūs paveikslai su humoro prieskoniu, aksesuarai su renesanso, baroko stiliaus motyvais, augalų motyvai“, – vardija L. Ridziauskė.

Stilingas eklektiškumas

„Rūtos Būtėnaitės kilimų dizaino studijos“ įkūrėja, Vilniaus dailės akademijos doc. dr. Rūta Būtėnaitė, kurianti vienetinius rankų darbo grindų kilimus interjerams, teigia, kad modernas bei klasika namuose visada bus madingi.

„Vargu, ar mes Lietuvoje turime daug tikrų klasikinių interjerų. Dažniau nutinka, kad viename bute gali rasti a la rokoko stiliaus baldą, aptrauktą klasikinio stiliaus gobelenu, užuolaidas su barokiniu ornamentu, o šalia – visiškai šiuolaikišką virtuvės baldų komplektą. Todėl, tiksliausia būtų sakyti, jog dauguma interjerų, kuriuose tenka dirbti, yra eklektiški”, - įsitikinusi R. Būtėnaitė.

Jos teigimu, profesionaliai suderinta eklektika gali būti stilinga ir įdomi, kurianti individualią namų aurą, o kilimai, kurių forma pakankamai apibrėžta, pirkėjus labiausiai traukia spalvine gama, leidžiančia išbaigti interjerą.

„Šiuo metu kurdama kilimus beveik neišsiversčiau be subtilių sidabrinių, kakavos atspalvių, auksinių tonų bei baklažano, violeto, purpuro. Jau dažniau į kilimus įpinu žalius ir mėlynus atspalvius, kurių jau gerą dešimtmetį interjere užsakovai vengdavo”, - spalvinio kolorito tendencijas apibendrina kilimų kūrėja.

Grįžta etno motyvai

Profesionaliai tekstilės dizainerei Silvijai Juozelskytei, „Silvijart“ studijos įkūrėjai, kuriančiai ir rankomis audžiančiai tekstilės interjero gaminius, labai artimas minimalizmas ir natūralumas. Įkvėpimo ji semiasi iš gamtos, kaimo aplinkos, tačiau tai nereiškia, jog austi konceptualūs gaminiai randa savo nišą tik stilingose kaimo sodybose.

Miestiečiai vis dažniau į savo namus įsileidžia etno motyvus ir gamtos dvelksmo kupinus audinius.

„Miestiečiai vis dažniau į savo namus įsileidžia etno motyvus ir gamtos dvelksmo kupinus audinius, kurie puikiai atgaivina minimalistinius skandinaviško stiliaus interjerus. Taip pat pastebiu, jog įsivyrauja antrinio dizaino tendencijos: žmonės renkasi baldus iš antrų rankų, vintažą, taip pabrėždami  individualumą ir kartu grįžimą prie senų tradicijų. Ieškoma  natūralių, minimalistinių, kokybiškų, rankų darbo gaminių, kurie interjere „gyventų“ savo gyvenimą“, – tikina dizainerė.

Keturios apšvietimo tendencijos

Dešimtmetį inovatyvius šviestuvus kuriančios kompanijos „Etmono“ atstovė Aušrą Pangonienė teigia, jog šviestuvų rinkoje dominuoja keturios pagrindinės tendencijos.

„Pirmoji – tai išmanieji bei ryškaus stiliaus šviestuvai, pasižymintys skulptūriškomis formomis bei švariu dizainu. Šio stiliaus šviestuvai valdomi pasitelkus integruotas išmaniąsias technologijas. Šviesa prisitaiko prie vartotojo poreikių įvertinus jo veiklą, sezoniškumą ar net geografiją“, – sako A. Pangonienė.

Kitas dominuojantis stilius – autentika. Tai rankų darbo gaminiai, įkvėpti gamtos, pagaminti naudojant senąsias technologijas, labai jautriai ir skrupulingai išpildyti.

„Progresyviai dekoratyvūs šviestuvai taip pat randa savo nišą. Šviestuvams būdingos futuristinės formos, jie gaminami iš sintetinių medžiagų, o skiriamasis bruožas – ryškios nenatūralios spalvos, daug dekoratyvių spindinčių akcentų. Taip pat į madą grįžta originalus požiūris į retro siluetus, kurie kartais pateikiami, kaip šmaikšti, šaržuojanti interjero detalė“, – sako specialistė.

Spalio 5-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksianti paroda „Baldai“  po vienu stogu sutelkia baldų ir interjero detalių kūrėjus ir gamintojus, interjero dizainerius, architektus, projektuotojus bei visus besidominčius, kaip susikurti grožį savo namuose. 

Vokietijoje leidžiamo specializuoto, verslui skirto baldų pramonės žurnalo ir interneto žinių portalo „Möbelmarkt“ vyriausiasis redaktorius Helmutas Merkelis įsitikinęs, kad Lietuvos kaip kilmės šalies ženklas dažniausiai reiškia mažesnės kainos lūkesčius, nes dauguma potencialių Vokietijos užsakovų nežino, ką sugeba Lietuvos gamintojai.

Rinkos koncentracija – (ne)valdoma rizika

Pasak H.Merkelio, Lietuvos baldų pramonės situacija Europos kontekste – išskirtinė, tačiau gamintojai, susikoncentruodami į vieną klieną ir tiekdami baldus iš esmės vien koncernui „Ikea“ – smarkiai rizikuoja.

„Daugelis gamintojų visame pasaulyje galėtų papasakoti apie tai, kaip nukentėjo pernelyg pasitikėdami vienu klientu. Žinoma, schema gamintojams patraukli ir kol ji veikia, viskas atrodo tikrai gerai. Bet jei tik užsakovas nusprendžia pakeisti prekybos sąlygas, tiekėjus ar gaminių šalį, iš karto susiduriama su didele rizika“, – sako „Möbelmarkt“  vyr. redaktorius, kuris savo įžvalgomis dalinsis spalio mėnesį Vilniuje vyksiančioje didžiausioje parodoje „Baldai“.

Jo teigimu, didžiulė rinkos koncentracija gamintojams retai išeina į naudą dar ir dėl to, kad neskatina jų tobulėti ir juo labiau investuoti į gaminių dizainą.

„Pripažinkime, vis dėlto Lietuvos baldų gamintojai dažniausiai gamina ir parduoda tik tam tikras konkrečias dalis, ir nebūtinai kuria visą produktą, todėl jie nėra suinteresuoti tobulinti gaminių dizainą, ieškoti inovatyvių sprendimų“, – sako H.Merkelis.

Ir lietuviai kuria glamūrą

Anot pašnekovo, kai kalbama apie mėginimą užkariauti galimybių pilną Vokietijos rinką, reikia žinoti, kad vartotojai nėra priklausomi nuo stereotipų, todėl nišą čia gali rasti išskirtinius produktus kuriantys gamintojai iš visos Europos.

„Sakyčiau, kad vokiečiai nėra ypatingai išrankūs gaminio kilmės šaliai, kaip ir nėra išimtinai lojalūs savo gamintojams. Svarbiausi pasirinkimą lemiantys kriterijai – kaina ir dizaino sprendimai. Tad kol kas, su nedidelėmis išimtimis, Lietuva labiau gali konkuruoti būtent kaina. Kita vertus, tai gera žinia mažiems, į unikalius dizaino sprendimus orientuotiems gamintojams, kurie tikrai turi galimybių pavergti vokiečių širdis“, – Vokietijos baldų rinkos specifiką atskleidžia prestižinio žurnalo redaktorius.

Lietuvos gamintojai buvo pastebėti ir šio žurnalo redaktorių. 2012 metais „Möbelmarkt“ publikavo didelę tarptautinės Singapūro baldų ir dizaino parodos apžvalgą, kurioje dėmesio sulaukė ir Lietuvos bendrovė „Sedes Regia“. Ji iš Azijos parsivežė apdovanojimą už geriausią eksponatą svetainės baldų kategorijoje. Juo komisija išrinko Jono Jurgaičio kurtą prabangią sofą „Ops! Glamour“.

„Puikiai pamenu, kad tais metais savo leidinyje Lietuvai skyrėme dėmesio. Aš pats buvau vienas iš teisėjų, sprendusių, kas turėtų būti apdovanotas, todėl ir laureatai gerai įsiminė. Gaila, bet dar nedaug žmonių Vokietijoje žino, ką jūsų gamintojai ir dizaineriai gali, todėl daugeliui užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ iš esmės reiškia, kad pirmiausia jie gali tikėtis žemos kainos“, – sako H.Merkelis.

Interjero tendencijos – mano namai, mano tvirtovė

„Möbelmarkt“ vyriausiasis redaktorius sako, kad naują kvėpavimą įgavęs skandinaviškas dizainas – svarbi, tačiau toli gražu ne vienintelė vyraujanti tendencija.

„Stebimas vis aktyvesnis vintažinio interjero atgimimas, taip pat vis daugiau žmonių susižavi gamtos formas atkartojančiais baldais bei interjero elementais“, – tendencijas vardija ekspertas.

Vakaruose ryškėja ir dar viena interjero tendencija, susijusi ne tik su dizainu, bet iš esmės besikeičiančiu suvokimu, kas yra namai, kokia jų funkcija.

„Dėl įvairiausių globalių priežasčių, galų gale priartėjusio terorizmo pavojaus, Vakaruose stiprėja pojūtis, kad pasaulis tapo nesaugus, grėsmingesnis nei anksčiau. Todėl žmonės instinktyviai daugiau investuoja į namų jaukumą, mėgina susikurti saugią užuovėją nuo pasaulio negandų. Tai taip pat diktuoja tam tikrus pokyčius interjere“, – atskleidžia „Möbelmarkt“ redaktorius.

Vokietijos rinka: būsite tikrinami

Vokietijos rinką ketinantiems užkariauti gamintojams H.Merkelis pirmiausia rekomenduoja kritiškai įsivertinti savo įmonės galimybes ir siekius.

„Žinoma, pirmiausia reikia pasidaryti rinkos analizę, išsiaiškinti, kaip ji veikia, nes Vokietijos rinka, deja, tikrai nėra iš paprastųjų. Išsiaiškinkite paklausą ir kainų ribas. Jei matote, kad galite pasiūlyti tinkamą kainos ir kokybės santykį, nesvarbu, kokio dydžio gamintojas esate, teks ieškotis partnerių. 80 proc. Vokietijos baldų rinkos valdo didieji koncernai ir kontaktai su jais yra vienas patikimiausių raktų į rinką“, – aiškina H.Merkelis.

Tačiau derybos su koncernais nėra paprastos, o Lietuvos gamintojams patariama apsišarvuoti kantrybe, mat potencialūs partneriai kruopščiai tikrinami.

Dar vienas būdas įžengti į rinką – kooperuotis su Vokietijos rinkoje dirbančiais importuotojais.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Lietuvoje nuolat tarpininkauja verslo partnerių ieškančių abiejų šalių baldų ir medienos sektoriaus įmonėms. Pasak rūmų atstovės Daivos Paulauskienės, ypač dažnai Lietuvoje dairomasi baldų komponentų gamybos pajėgumų, tačiau šalies įmonės sugeba sudominti Vokietijos rinką ir savo sukurta produkcija.

„Tam, kad pirmas pasirodymas Vokietijos rinkoje nebūtų repeticija, įmonėms siūlome specialius mokymus. Gyvas tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra įmonė „Pupt/Pušku pušku“. Ji savo kelią pradėjo nuo dalyvavimo baldų parodoje Lietuvoje, vėliau pasiūlėme jiems dalyvauti baldų parodose Vokietijoje, o dabar įmonė čia jau sėkmingai prekiauja savo sėdmaišiais“, – sako Daiva Paulauskienė.

Daugiau ne tik apie Vokietijos rinkos tendencijas, bet ir apie galimybes plėsti verslą, bus galima sužinoti spalio 6-9 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje „Baldai“. Čia ne tik prisistatys Vokietijos gamintojai bei prekybininkai, bet ir spalio 7 d. renginyje „Eksporto galimybės Lietuvos baldų pramonei Vokietijoje” savo įžvalgomis dalinsis rinkos subtilumus išmanantys ekspertai.

Paroda „Baldai“ vyks spalio 6-9 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.  Joje dalyvaus per 100 įmonių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Turkijos, Baltarusijos, savo idėjas pristatys jaunieji Lietuvos dizaineriai. Kartu parodoje bus demonstruojamos baldų ir medienos pramonės technologijos ir įrengimai, apdailos medžiagos ir priemonės.