Griauna stereotipus
Vilniaus ir Kauno santykių tema – apipinta mitais, stereotipais, sena kaip pasaulis, bet vis dar gyva, neišsemiama, jautri ir kelianti diskusijas – kieno kalėdinė eglutė gražiausia, kuri krepšinio komanda stipriausia, kam saulė ryškiau šviečia?
Jau šį šeštadienį Kauno miesto ir MO muziejuose atidaroma paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ nebandys atsakyti į panašius klausimus, veikiau padės analizuoti neišvengiamą Kauno ir Vilniaus konfliktą. Tiesa, į santykį, kurį ne vienas kaunietis, vilnietis ar kokio kito miesto-stebėtojo gyventojas pavadintų įtemptu, stengsis žiūrėti iš pozityvios pusės ir darsyk primins, kad konkurencija nepaliaujamai skatina tobulėti ir žengti į priekį.
„Parodoje kalbame apie Vilniaus ir Kauno meninę, kultūrinę, politinę sąveiką. Įvairios siužetinės linijos padeda pristatyti daugiasluoksnius Kauno ir Vilniaus buvimo šalia ir jų santykių aspektus. Tai – meno ir kultūros istorijos paroda, kuria norime užčiuopti nuolat kuriamus ir kintančius abiejų miestų vaizdinius, miestiečių santykius su šiais miestais, jų savivoką ir netgi alternatyvias tapatybes“, – kalbėjo parodos koncepcijos autorius, kultūros istorikas Tomas Vaiseta.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Keli šimtai eksponatų
Iš pradžių idėjos sumanytojai galvojo, kad paroda bus apie Kauno ir Vilniaus konkuravimą, žodžiavimąsi, stereotipus, kuriuos bus galima analizuoti antropologiškai, visgi, besigilinant į parodos medžiagą ėmė ryškėti kitas parodos paveikslas – pasakojimas apie miestų santykį, kuris yra daug įvairesnis nei tik išorinis varžymasis.
Kalbėdami apie dipolio idėją Kaune mes išskiriame gamtinį jo motyvą, o Vilniuje kalbame apie kultūrinį poveikį ir kokius pėdsakus vienas miestas paliko kitame.
Parodoje eksponuojami įvairūs, skirtingo laiko meno kūriniai – tapyba, fotografija, videomenas, instaliacijos. Iš viso parodoje, jungiančioje dviejų miestų ekspozicines erdves yra 202 meno kūriniai. 51 –Kaune, laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje, esančioje ant Pelėdų kalno. Likusieji 151 eksponuojami Vilniuje. Septyni darbai sukurti specialiai šiai parodai. Kuratoriams buvo labai svarbu matyti Vilnių ir Kauną kaip čia ir dabar sąveikaujančius, vienas kitą veikiančius ir menininkų kritiškai apmąstomus miestus, todėl sąmoningai įtraukta nemažai jaunesnės kartos menininkų.
Parodoje taip pat galima susipažinti net su 123 skirtingais eskizais, plakatais, karikatūromis, internetiniais memais, vaikų piešiniais, socialinių platformų vaizdo įrašais ar dainomis.
Viena papildo kitą
Paroda, anot sumanytojų, yra trisluoksnė. Pirmasis ir pats svarbiausiai sluoksnis lankytojams atvers meno kūrinių lobyną. Antrasis pateiks kultūros istorijos artefaktus, leidžiančius suprasti tuos meno kūrinius. Trečiasis sluoksnis – paslaptingose metalinėse dėžutėse.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Jose – klišės, stereotipai, nuoskaudos ir kompleksai. Mes jų neignoruojame, o tarsi izoliuojame, primindami, kad ne tai svarbiausia kalbant apie miestų santykius“, – parodos koncepcijos autorius, kultūros istorikas T. Vaiseta priminė, kad nepaisant skirtingų ekspozicinių erdvių, paroda „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ yra nedaloma, todėl vieną savaitgalį apsilankę Kaune, Pelėdų kalne, kitą savaitgalį turėtume skirti kelionei į Vilnių arba atvirkščiai. – Visus, aplankiusius vieną dalį, raginu aplankyti ir antrą, nes jos papildo viena kitą. Tarkim, kalbėdami apie dipolio idėją Kaune mes išskiriame gamtinį jo motyvą, o Vilniuje kalbame apie kultūrinį poveikį ir kokius pėdsakus vienas miestas paliko kitame.“
Paroda atvira lankytojams nuo balandžio 23- iki rugpjūčio 28 dienos.
