Tėvo ir sūnaus susitikimas

Tapytojas A. Gražys pasakojo: „Prieš studijuodamas aktorystę, tėtis svajojo tapti dailininku. Tačiau prieš stojamuosius egzaminus, nuėjęs į tuometį Dailės institutą ir pamatęs kitų stojančiųjų atneštus darbus, saviškius suplėšė ir 1956 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos konservatorijoje. Jis ne tik vaidino ir režisavo, bet dar buvo ir aistringas kolekcininkas: rinko meno atvirukus, knygas, ženkliukus, pašto ženklus, laikrodžius, žymių žmonių autografus... Tačiau jo didžiausia aistra buvo Lietuvos tapytojų kūriniai. Man išvykus studijuoti į Kauną, atradęs mano dažus, vėl griebėsi teptuko. Namuose visos kambarių sienos buvo nuklotos tapybos darbais. Kolekcija vis didėjo, o tarpai tarp darbų – mažėjo. Panašu, kad, gyvendamas tokioje aplinkoje, buvau užprogramuotas savo ateitį susieti su menu. Todėl nenuostabu, kad mano pirmasis tapybos mokytojas buvo tėtis. Mintis apie kūrybinį duetą kilo labai seniai. Bet laikas greitas, ir visuomet atrodo, lyg jo būtų per akis, atsiranda svarbesnių reikalų, kol vienąsyk būna tiesiog vėlu. Ši paroda – lyg ilgai brandintas mūsų kūrybinis susitikimas. Tėčio ir mano.“

Parodoje į vieną susijungs net trys A. Gražio tapybos ciklai: „Vieta N“, „Monotonija“ ir „Vandens DNR“. „Juos jungiantis pavadinimas „Užšalęs atsitiktinumas, arba DNR“, manau, tiksliausiai nusako cikliškumą mano tapyboje, kai skirtingu laiku, priklausomai nuo aplinkybių, nusiteikimo, užfiksuoto vaizdo, garso ar emocijos, o gal ir nuo visų „aplinkybių sumos“, gimsta naujas darbų ciklas; o vėliau su naujomis patirtimis vėl grįžtama prie anksčiau pradėtojo. Visų ciklų elementai keliauja mano darbuose lyg genetinėje grandinėje, kur kartais ima dominuoti vienas, o kažkuriam laikinai atsitraukus laukti savo eilės, – kitas. Nuolat keičiasi dominantė, dedamieji nekinta. O atsiradus naujam ciklui, prisijungia prie grandinės, lyg užšalę atsitiktinumai, keliaujantys laike. Greta tėčio ekspozicijos jie įgauna dar gilesnę prasmę“, – dalijosi mintimis A. Gražys.

I. Kirlytės kūrinys iš parodos „Jaunojo dizainerio prizas 2023 m.“. / VDA archyvo nuotr.

Apie autorius

B. Gražys (1934–2013) buvo aktorius, poetas, režisierius, kolekcininkas. Nuo 1968 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius, o vėliau – ir režisierius. Daugiau nei pusantro šimto vaidmenų teatre ir kine, penkios poezijos knygos, meno kolekcija ir tapybos darbai – neįkainojamas plačios, visa apimančios asmenybės dvasinis palikimas. Parodoje eksponuojamos B. Gražio fotografijos (1959–1963) ir tapyba.

A. Gražys gimė 1963 m. Kaune. 1982 m. Baigė Kauno Stepo Žuko dailės technikumą, 1989 m. – Vilniaus dailės akademiją, kurioje studijavo tapybą. Dailininkų sąjungos narys nuo 1993 m. Tapytojas, scenografijų ir instaliacijų autorius surengė daugiau nei 50 personalinių ir 70 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje. A. Gražys, kelerius metus praleidęs Belgijoje ir Prancūzijoje, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Jis 2016 m. apdovanotas aukščiausiuoju Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimu – auksiniu ženkleliu už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą.

A. Gražio ir B. Gražio darbų paroda „Užšalęs atsitiktinumas, arba DNR“ veiks iki lapkričio 12 d.

Suomijos menininkių duetas

Menininkės iš Suomijos H. Aho ir K. Hinkula tyrinėja tapybą, jos naujas formas ir galimybes mūsų gyvenamuoju metu – ribas, erdviškumą, medžiagiškumą, santykį su asmenine istorija ir supančia tikrove. Tradicinę paveikslo formą laisvai praplečiantys jų kūriniai komentuoja supantį pasaulį ir kuria erdvę, kurioje meistrystė ir kasdienybė, utopija ir vartotojiškos visuomenės kritika susilieja į procesualią visumą išplėstinės tapybos kontekste.

Pasak meno kritiko Eero Karjalaineno, „tapyba kaip meno rūšis tempiasi sunkų bagažą. Aktyviausiai tyrinėjama, aktyviausiai perkama – ir, ko gero, aktyviausiai produkuojama – meno forma daugeliui menininkų ir menotyrininkų atrodo prislėgta visos šios naštos. Ką dar pasakyti apie tapybą, kai tiek daug jau padaryta ir pasakyta? Galima drąsiai teigti, kad tapyba pasiekė savotišką oksimorono būvį: jos vaidmuo muziejuose ir vadovėliniuose pavyzdžiuose neginčijamas, tačiau šiuolaikinio meno infrastruktūrose ji ne visada priimama kaip savaime suprantamas dalykas, nėra itin matoma. Paradoksas slypi pačioje matomumo sąvokoje, nes tapybos recepcijos pokytis tapo akivaizdus ir giliai įleido šaknis. Jau nebeįdomu ką nors atpažinti kaip tapybą; dėmesys į ją krypsta veikiau kaip į meninės veiklos sritį. Aukščiau pateiktos pastabos – pagrindinis istorinis ir metodologinis kontekstas, į kurį patenka ir H. Aho bei K. Hinkulos dueto paroda „Tokiomis sąlygomis“ / „Under Conditions“, pristatoma KKKC Parodų rūmuose. Tai taip pat vienintelis pastovus parodos, kuri yra nuolatiniame judesyje, niuansas. Šį judesį, kurį sudaro nauji tapytojų darbai, galima apibūdinti kaip tam tikrą dvigubą choreografiją: menininkių ir erdvės bei parodos lankytojų erdvėje. Tuo nenorima pabrėžti teatrališkumo, veikiau siekiama atkreipti dėmesį į parodos konstrukciją – iš tiesų ji primena sceną. Paroda mezga aktyvų santykį su pasauliu, bet ji taip pat yra žaidimas su savomis taisyklėmis. Vis dėlto parodoje „Tokiomis sąlygomis“ / „Under Conditions“ nėra nieko mistiško. Nuorodos į šį pasaulį čia tokios tiesmukos, kad iš tiesų net sunku jas pavadinti nuorodomis. Parodos kūriniai tapybą, kaip meno rūšį, interpretuoja tapybos priemonėmis. Taigi taikomos taisyklės yra griežtos ir laisvos vienu metu.“

H. Aho kūriniai. / KKKC archyvo nuotr.

Šiuolaikinės kūrėjos

K. Hinkulos kūryba priklauso išplėstinės tapybos sričiai, kurioje įprasti dvimačiai paveikslai virsta skulptūrinėmis ir erdvinėmis patirtimis. Šiame išplėstiniame lauke spalvos, dažai ir kompozicijos, pažįstamos iš tapybos tradicijos, derinamos su skulptūros metodais ir laiko-erdvės menais.

Suomijoje gyvenanti K. Hinkula Helsinkio dailės akademijoje baigė menų magistro studijas. Ji yra surengusi personalinių parodų ir dalyvavusi jungtinėse parodose Suomijoje ir užsienyje, jos darbų yra Suomijos valstybinėje depozitinėje meno kolekcijoje ir Helsinkio meno muziejuje.

H. Aho – tarpdisciplininė suomių menininkė, žinoma dėl abstrakčių, didelių, medžiagiškų konstrukcijų, tapybą derinant su rankomis austa tekstile. Menininkė yra gavusi stipendijų, kūrybinių rezidencijų ir užsakymų iš Kone fondo, Suomijos kultūros fondo, Suomijos menų skatinimo centro ir mokslinių tyrimų projekto „Justheat“. Magistro laipsnį įgijo Helsinkio dailės akademijoje ir Helsinkio menų ir dizaino universitete. Jos darbai buvo eksponuojami visoje Suomijoje: Wäinö Aaltonen muziejuje, Turku meno salėje, Mänttä meno festivalyje ir kitur. H. Aho kūryba pristatoma keliose Suomijos kolekcijose: Helsinkio meno muziejuje, Oulu meno muziejuje, Turku miesto muziejuje, Turku taikomųjų mokslų universitete ir Suomijos nacionalinėje galerijoje.

K. Hinkulos ir H. Aho paroda „Tokiomis sąlygomis“ / „Under Conditions“ veiks iki lapkričio 12 d.

K. Hinkulos darbai. / KKKC archyvo nuotr.

„Jaunojo dizainerio prizas“

KKKC Parodų rūmuose nuo spalio 20 d. iki lapkričio 12 d. veiks paroda „Jaunojo dizainerio prizas 2023 m.“. Joje bus eksponuojama net 17 įdomiausių ir geriausių konkurso darbų.

„Jaunojo dizainerio prizas“ – Vilniaus dailės akademijos (VDA) kasmet inicijuojamas konkursas, kuriuo siekiama atrasti perspektyviausius dizaino studentų baigiamuosius darbus. Šiemet konkursas vyko 13-ąjį kartą ir sulaukė 90 paraiškų iš 10-ies Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų. Pradedančiųjų dizainerių pateiktos paraiškos buvo suskirstytos į skirtingas kategorijas: produkto, komunikacijos, mados, interjero dizaino ir dizaino tyrimų.

„Parodos dalyviai savo projektais atliepia pasaulines problemas ir ieško joms sprendimų, visuomenę skatina pergalvoti santykį su žmonėmis, daiktais ir aplinka. Konkurse ypač daug dėmesio skiriama socialinėms temoms. Jaunieji dizaineriai imasi spręsti aktualias klimato krizės, karo arba socialines problemas. Didelė dalis darbų siekia keisti nusistovėjusias vertybes ir įgalinti žmones gyventi patogiau bei tvariau“, – sakė „Jaunojo dizainerio prizo“ kuratorė, VDA Dizaino inovacijų centro projektų vadovė Daina Eičaitė.

Šiemet pirmą kartą konkursui pateiktas paraiškas vertino rinktinė dizaino profesionalų komisija iš užsienio: virtualios kolekcinio dizaino ir amatų galerijos „Adorno“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Kristianas Snorre Andersenas (Danija), prabangios mados prekinių ženklų ekspertas Alessandro Maria Ferreri (Italija), grafinio dizaino studija „Omnigroup“ (Šveicarija), architektūros ir dizaino biuro „Sampling“ pagrindinė partnerė, tyrėja ir Latvijos dailės akademijos dėstytoja Lienė Jakobsonė (Latvija), profesorė, daugelio Lenkijos ir Europos dizainą populiarinančių parodų kuratorė, tyrėja ir rašytoja Agnieszka Jacobson-Cielecka (Lenkija).

2023 m. „Jaunojo dizainerio prizo“ parodos architektūra ir vizualinė komunikacija padeda atskleisti jaunųjų dizainerių kūrybinį procesą, kuris dažnai būna šiek tiek chaotiškas, savotiškas juodraščių, maketų ir minčių žemėlapis. Todėl ekspozicinėje įrangoje naudojamos virvės savotiškai sujungia skirtingas kategorijas, idėjas ir paieškas.

Knygos meno festivalis buria į kūrybines dirbtuves. / I. Mockutės-Pocienės nuotr.

Buria į kūrybines dirbtuves

Nuo spalio 20 d. iki lapkričio 12 d. vyks KKKC organizuojamas Knygos meno festivalis. Antrus metus iš eilės rengiamas festivalis buria tiek plačiąją visuomenę, tiek būsimus ir esamus grafinio dizaino profesionalus bei kitus su knygos dizainu ir turiniu susijusius specialistus.

Šiemet festivalio programą papildys ir kūrybinės dirbtuvės. Suplanuoti net šeši užsiėmimai su ypatingomis asmenybėmis, leisiantys patyrinėti knygas kaip savotiškus meno kūrinius ir kūrybiškai praleisti laisvalaikį. Visos Knygos meno festivalio edukacijos yra nemokamos, tačiau dalyvių skaičius ribotas ir būtina registracija. Dirbtuvės vyks KKKC Parodų rūmuose. Užsiėmimai skirti šeimoms su įvairaus amžiaus vaikais.

Rytoj nuo 13 val. kūrybines dirbtuves „Pop Up. Tuk tuk – kas tu?“ ves Diana Monkevičiūtė-Rakauskienė. Žaismingas knygos kūrimo procesas įtrauks į trimatės istorijos dėlionę, kurioje bus eksperimentuojama su spalvomis, karpytomis, plėšytomis formomis, koliažo technika derinama su originaliu piešimu pieštukais, markeriais. Galiausiai rankose gulės unikali sulankstoma žemėlapio knyga – trimatis pasaulis iš popieriaus, kurį kaskart atvėrus lauks iššokantis netikėtumas. Laukiami visi – šeimos su vaikais, draugų būreliai. Galima prisijungti ir įsilieti į kūrybinį procesą bet kuriuo metu. Dirbtuvės vyks tris valandas.

Spalio 22 d. nuo 13 val. knygų dailininkė Inga Dagilė ves kūrybines dirbtuves „Kaip gimsta knyga“. Tai ypatingas pasimatymas su knyga. Jame knygų dailininkė papasakos apie knygos gimimą, apie tai, kokį kelią knyga nukeliauja nuo autoriaus iki knygyno, kiek žmonių kiekviename gamybos proceso etape ja rūpinasi. Edukacijos metu ypatingas dėmesys bus skiriamas spaustuvėje vykstantiems procesams, kuriuos labai retai kam pavyksta pamatyti. Knygos spausdinimo etapai aiškiai ir smagiai sudėlioti, iliustruoti piešiniais, nuotraukomis ir vaizdo medžiaga. Pasakojimas papildomas ir gyvais pavyzdžiais. Dirbtuvių metu kartu su dailininke bus galima pasigaminti po nedidelę asmeninę knygelę (sąsiuvinį). Dirbtuvėse laukiam 15–25 žmonių, užsiėmimo trukmė – iki pustrečios valandos.

H. Aho kūriniai. /  KKKC archyvo nuotr.

Suaugusiesiems ir vaikams

Spalio 29 d. 12 val. prasidės D. Monkevičiūtės-Rakauskienės vedamas kūrybinis užsiėmimas „Knygų skirtukas“. Jame, pasitelkus spalvas ir formas, bus galima susikurti unikalų odinį knygos skirtuką, išgirsti jo atsiradimo istoriją. Skirtukas gali tapti ne tik pagalbininku, padedančiu greitai surasti užbaigtą skaityti puslapį, bet ir autentišku aksesuaru su mėgstama citata ar knygos herojumi. Ant odos išbandžius tapymą dažais, bus galima knygos skirtuką dekoruoti juostelėmis, karoliukais, pasigamintu siūlų kamuoliuku ar kutu. Užsiėmimas truks tris valandas.

Lapkričio 5 d. nuo 13 val. Deimantė Rybakovienė ves mažų ir erdvinių knygelių („Pop-Up“) kūrybines dirbtuves „Karūna be karaliaus“. Mažoje knygelėje ir trumpoje istorijoje gali tilpti didelis džiaugsmas, baisus slibinas, karalystė su namais, aukštais bokštais ir upėmis, princai ir princesės, susimąstęs karalius ir jo karūna, žaižaruojanti fantazijos kibirkštimis. „Bandysime išsiaiškinti, koks būtų dangus be žvaigždžių, riešutas be branduolio, karūna be karaliaus ir vaikai be pasakų. O prie erdvinės knygelės stalo rengsime puotą ir galėsime susodinti visus norinčius“, – intrigavo organizatoriai. Trukmė – pusantros valandos.

Lapkričio 11 d. 12–14 val. vyks Žanetos Jasaitytės-Bessonovos kūrybinės dirbtuvės „Abėcėlė“. Kartu su menininke iš lino raižinių, augalų ir kitų priemonių, pasitelkus grafikos presą, bus galima susikurti vardinius drobinius krepšelius, ant jų įkomponuoti norimus paveikslėlius arba užrašus. Visos dirbtuvėms reikalingos priemonės dalyviams bus suteiktos. Užsiėmimas skirtas įvairaus amžiaus žmonėms – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.

Lapkričio 12 d. 12 val. menininkė Urtė Kraniauskaitė ves užsiėmimą „Savo inicialų kūrimas“. Tai kūrybinės dirbtuvės apie didžiųjų raidžių, inicialų dekoravimą. Paprasčiau tariant, apie padidintos pirmosios teksto raidės iliustravimą. Edukacija skirta 5–10 metų vaikams, kurie galės iliustruoti savo vardų inicialus. Užsiėmimo metu bus rodoma, kaip savitai galima iliustruoti pasirinktą raidę arba inicialus, susieti jas su galimais istorijų pasakojimais arba pasakojimu apie save patį. Vaikams bus pasiūlyta sukurti ar prisiminti trumpą istoriją, pasakojimą apie save, kuris vizualiai atsispindėtų jų iliustruotuose inicialuose. Edukacijos trukmė – nuo vienos valandos iki pusantros.