Didžiąją dalį gautų lėšų, 5,6 mln. eurų, sudarė politinių organizacijų lėšos, iš jų apie pusė buvo valstybės biudžeto asignavimai.

Fizinių asmenų aukos siekė 1,9 mln. eurų, apie 319 tūkst. eurų savo kampanijoms skyrė patys kandidatai.

Turtingiausia partija per rinkimus buvo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ji savivaldos rinkimams turėjo beveik 1,5 mln. eurų.

Antra pagal surinktas aukas – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, gavusi beveik 1,2 mln. eurų, trečia – opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija su 997 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdžio rinkimų sąskaitose buvo 692 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – 690 tūkst., Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – 526 tūkst., Darbo partijos – 414 tūkst., Laisvės partijos – 405 tūkst. eurų.

Į turtingiausių rinkimų dalyvių dešimtuką pateko ir dabar jau buvęs Seimo narys Mykolas Majauskas. Kaip savarankiškas kandidatas Vilniaus miesto mero rinkimuose dalyvavęs politikas surinko 165,1 tūkst. eurų aukų.

Kaip skelbia VRK, iš išleistų 7,5 mln. eurų kiek daugiau nei 876 tūkst. eurų dar nesumokėta už suteiktas su rinkimais susijusias prekes ir paslaugas.

Iš viso dalyvauti šių metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose buvo registruoti 262 savarankiški politinės kampanijos dalyviai, galėję turėti savo rinkimų sąskaitas.

VRK pranešė iki antradienio vakaro gavusi per 200 politinės kampanijos finansavimo ataskaitų, jas iki balandžio 18 dienos turėjo pateikti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyviai.

Visas šias ataskaitas ir kitus finansinius dokumentus VRK perduos patikrinti auditoriams.

Didesnę nei 111 tūkst. 860 eurų sumą per šiuos rinkimus gavę rinkimų dalyviai finansų ataskaitas ir dokumentus turi laiko pateikti iki birželio 17 dienos.

Didžiausia partijų rėmėja, kaip visada, buvo valstybė. Praėjusiais metais valstybės biudžete politinėms organizacijoms iš viso buvo numatyti 6 mln. eurų.

Iš savo narių partijos per metus surinko kiek daugiau nei 0,5 mln. eurų.

Pernai Lietuvoje vyko treji rinkimai, tačiau jiems paaukotos lėšos metinėse ataskaitose nenurodomos.

Anot ataskaitų, turtingiausia 2019-aisiais buvo opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija. Ji gavo per 2 mln. eurų pajamų, iš savo narių taip pat surinko didžiausią sumą – 261 tūkst. eurų.

Antroje vietoje – kita opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jų sąskaitoje buvo 1,97 mln. eurų, tačiau iš partiečių konservatoriai surinko gerokai mažiau nario mokesčio – beveik 77 tūkst. eurų.

Į turtingiausių politinių jėgų trejetuką pateko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pernai ji turėjo 1,2 mln. eurų įplaukų. Patys „valstiečiai“ savo partijai pervedė 5220 eurų.

Opozicinis Liberalų sąjūdis praėjusiais metais gavo 845 tūkst. eurų, iš jų beveik 29 tūkst. eurų sudarė nario mokestis.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga turėjo beveik 550 tūkst. eurų įplaukų, iš jų 62 tūkst. eurų buvo nario mokestis.

Kita koalicijos partnerė – Lietuvos socialdemokratų darbo partija – deklaravo 500 tūkst. eurų pajamų, nario mokesčio „socialdarbiečiai“ sumokėjo 15 tūkst. eurų.

Pagal ataskaitas, „darbiečiai“ turėjo 483 tūkst. eurų pajamų, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 381 tūkst., Laisvės sąjunga – 309 tūkst., Lietuvos centro partija – 195 tūkst. eurų.

Tuo metu Emigrantų partija nurodė gavusi 1 eurą pajamų, Kartų solidarumo sąjunga – 150, Žemaičių partija – 396, Lietuvos liaudies partija – 609 eurus.

Pagal įstatymą, politinės partijos kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos turi  Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti patvirtintą praėjusių kalendorinių metų savo finansinių ataskaitų rinkinį.

Keturios politinės Lietuvos partijos pernai turėjo daugiau kaip po 1 mln. eurų pajamų. Liūto dalį šių lėšų jos gavo iš valstybės biudžeto.

Daugiausiai pajamų surinko valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos praėjusių metų partijų finansinės ataskaitos.

Socialdemokratai gavo 1,76 mln. eurų, konservatoriai – 1,74 mln. eurų pajamų, tačiau į pastarąją sumą įskaičiuota ir TS-LKD paimta beveik 400 tūkst. eurų paskola, tuo metu socialdemokratai paskolų nenurodė.

Abi partijos praėjusiais metais sulaukė daugiau kaip po 1 mln. eurų dotacijų iš valstybės biudžeto. LSDP dar pavyko surinkti net 381 tūkst. eurų nario mokesčio, gyventojai jai pervedė daugiau kaip 196 tūkst. eurų savo pajamų mokesčio (GPM). Ši valdančioji partija dar 38 tūkst. eurų gavo už savo turtą.

TS-LKD iš partijos narių surinko per 47 tūkst. eurų, gyventojai jai pervedė 181,5 tūkst. eurų savo pajamų mokesčio.

Į turtingųjų partijų trejetuką pateko ir opozicinis Liberalų sąjūdis. Jis pernai turėjo 1,34 mln. eurų pajamų. Valstybės biudžeto asignavimai sudarė per 655 tūkst. eurų, nario mokestis – 59,8 tūkst. eurų, 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio – daugiau nei 221 tūkst. eurų. Liberalai taip pat nurodė paėmę 405 tūkst. eurų paskolą.

Valdančioji Darbo partija 2015 metais gavo 1,1 mln. eurų pajamų. Iš jų 977 tūkst. eurų buvo valstybės dotacija, 63 tūkst. – 1 proc. GPM, 43,4 tūkst. – nario mokestis.

Kita valdančioji partija – „Tvarka ir teisingumas“ – nurodė turėjusi 600 tūkst. eurų įplaukų. Valstybė jai skyrė 507 tūkst. eurų, partijos nariai įnešė 41,2 tūkst., gyventojai skyrė 30,9 tūkst. eurų. „Tvarkiečiai“ buvo pasiskolinę 20 tūkst. eurų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo beveik pusę milijono eurų pajamų, neparlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 382 tūkst. eurų.

Pagal įstatymą, politinės partijos kasmet, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti patvirtintą praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinį.

Šiemet sulaukta dvidešimties partijų ataskaitų.